KODĖL ROMAINIAI TAMPA NACIONALINIU KLAUSIMU?

Aktyvūs kauniečiai nevengia kelti Kauno problemų visais įmanomais būdais. Praėjusią savaitę visos šalies dėmesio sulaukę Romainiai rodo gerą pavyzdį, kad antro didžiausio šalies miesto problemos yra vertos ir plačiau aptarti.

Verta pagirti aktyvią Romainių bendruomenę – tiek socialiniame tinkle "Facebook", tiek specializuotame apklausų puslapyje galima rasti daugybę diskusijų ir aktyviai savo nuomonę reiškiančių vietos gyventojų. Štai paskutinė apklausa apie vaikų ugdymo įstaigų reikalingumą sulaukė daugiau nei 700 dalyvių, iš kurių beveik 650 atsakymų pateikė būtent Romainių gyventojai.

Galima priminti, kad 1997 m., kai Romainiai buvo jungiami prie Kauno miesto, buvo žadama rengti plėtros planus su naujam miesto mikrorajonui būtina infrastruktūra. Kalbėta apie mokyklą, kurioje galėtų mokytis 600 vaikų. Žadėtas baseinas, sporto aikštynai. Iš tų planų Vijūkų gatvėje iš tiesų dar likęs 2,5 ha plotas, tačiau vietoj bendrajame plane numatytos mokyklos dabar čia jau planuojamas darželis.

Tėvai, priverstinai tampantys taksistais, nėra ir negali būti ilgalaikis miesto sprendimas.

Ar tikrai būtent mažamečiai patiria didžiausių iššūkių? Juk jau dabar čia veikia bent keli privatūs darželiai. O mokyklos Romainiuose nėra ir artimiausiu metu, panašu, nebus. O Vijūkų gatvės sklypą panaudojus darželiui, kitos tinkamos erdvės, panašu, rasti jau bus nebeįmanoma.

Atskirai paminėti verti bent keli Romainių bendruomenės narių apklausos rezultatai. Pirma, tai rimtas signalas, kad Romainių pradinė mokykla turi rimtų problemų – keturi iš penkių apklausos dalyvių mano, kad nelengva į ją patekti. Beje, tai patvirtina ir komplektuojamų klasių statistika.

Aktyvūs: paskutinė apklausa apie vaikų ugdymo įstaigų reikalingumą sulaukė daugiau nei 700 dalyvių, iš kurių beveik 650 atsakymų pateikė būtent Romainių gyventojai. Butauto Barausko nuotr.

Kiti du svarbūs klausimai susiję su vaikų lankomais darželiais ir mokyklomis. Po 1–2 vaikus turi 83,8 proc. apklausos dalyvių. Iš jų darželį Romainiuose lanko vos 8,6 proc. atsakiusiųjų, o didesnė dalis Šilainiuose (22,1 proc.), Eiguliuose (8,6 proc.), Dainavoje (5,1 proc). Mokyklą Romainiuose lanko tik 7,4 proc. atsakiusiųjų vaikai. Gerokai daugiau priversti važinėti į Šilainius (17,1 proc.), Vilijampolę ir miesto centrą (po 3,6 proc.), taip pat Žaliakalnį (2,6 proc.) ir Eigulius (2,4 proc.).

Apklausos sudarytojai padarė keletą metodologinių klaidų ir nevienareikšmiškai aišku, pavyzdžiui, kuri vaikų dalis nelanko darželio dėl jų trūkumo, o kur yra asmeninis tėvų sprendimas. Lygiai taip pat dabar jau neįmanoma aiškiai atriboti vaikų pagal amžių ir reikalingų įstaigų poreikį.

Tačiau šios metodinės klaidos tik parodo, kad Kaunas per mažai dėmesio skiria labiau nuo centro nutolusių, tačiau pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojančių miesto dalių infrastruktūrai. Tėvai, priverstinai tampantys taksistais, nėra ir negali būti ilgalaikis miesto sprendimas. Tai ne tik neteisingas naštos perkėlimas ant tėvų pečių, bet ir žymiai apkrauna miesto transporto sistemą. Juk vyresniųjų klasių moksleiviams dar galima palinkėti artimiau susipažinti su viešuoju miesto transportu, tačiau tai joks sprendimas pradinukams ar darželių lankytojams.