Kartais siužetus padiktuoja pats gyvenimas. Kadaise poetas Sigitas Geda rašė apie "Poetinį Druskininkų rudenį": kartą per metus Druskininkų poilsiautojai stebisi, iš kur staiga atsirado tiek išgėrusių inteligentiškos išvaizdos žmonių. Šįryt išėjau pasiimti pašto ir sutikau vieną tokį. Maloniai pasisveikino ir paklausė, ar nesutikčiau kartu išgerti alaus, nes jis turintis. Teko pasikviesti, žmogaus blaivumas buvo abejotinas, bet padorumas abejonių nekėlė.

Galvojau, pradės pasakoti, kaip viskas brangsta, o čia jį dar žmona paliko, bet jau pirmas klausimas nustebino. Ar aš žinantis, kada Feliksas Vizbaras suprojektavo Kauno centrinį paštą, paklausė žmogus. Žinau, 1931-aisiais, bet kodėl jam tas rūpi? "Todėl, kad Kaunas architektūriniu požiūriu visiškai neadekvatus miestas", – sako žmogus. Neadekvatus kam – norisi paklausti. "Viskam", – sako žmogus. Centrinis paštas sau, šalia stovi stalininiai namai, toliau matyti miesto sienos bokštelis, šalia kurio Ginto Natkevičiaus stiklo rūmai. Na, argi ne disneilendas? Gerai, tebus disneilendas, gerkime tą alų.

Vis dėlto žmogus nerimsta. O kodėl Laisvės al. dviaukštė, kodėl tokie durni buvo cariniai potvarkiai? "Na, Soboras tai tikrai ne dviaukštis, – sakau. – Va! – nudžiunga žmogus, jie pastatė dviaukštę alėją ir įrioglino tokį griozdą, juk beveik viduryje daržų jį pastatė, sakiau, kad čia viskas neadekvatu. – O Rotušės a., – sakau, – juk ten gal adekvačiau? – O tu vadinamąją eglę matei? – klausia žmogus." Ji visai neadekvati. Man taip neatrodo, nors kiek abejonių ir kelia. Su rotušės baroku ji per vargus, bet susikalba. Neprieštarauju žmogui, stebiu jo gerai išlygintą prieš kokius 40 metų siūtą kostiumą, man patinka tokie naftalininiai kauniečiai.

"Eglė nėra architektūros dalis, – sakau žmogui, – ji atėjo ir išeis." Va būtent, vėl nerimsta žmogus, o architektūra taigi niekur neišeis, ji čia stovės ir urbins mums smegenis, daug Kaune gerų pastatų, bet neadekvatumo gal dar daugiau. O tarp neadekvačių pastatų išauga neadekvatūs žmonės, jiems gal ne firmoms vadovauti ar savivaldybėje sėdėti, o eiti kur morkų sodinti. "O tu kas toks? – klausia žmogus. – Na, aš rašytojas. – Tai kiek knygų išleidai, rašytojau. – Šešiolika. – Daug, – sako žmogus, – knygos yra gerai, jų iš gatvės nematyti." Baigia savo alų, maloniai atsisveikina ir išeina.

Ir lieku toks neadekvatus. Net nepaklausiau jo vardo. Pavadinsiu Penktadieniu.