Ribą tarp vasaros ir rudens žymi ne tik išskrendantys paukščiai ar pradėję kristi lapai. Rugsėjo pirmoji yra ta diena, kai ne tik ateina kalendorinis ruduo, bet ir visas gatves užpildo žvalūs mokinukai išskalbtomis ir išlygintomis uniformomis. Ir tai yra labai gražu, ši diena svaime graži savo pakylėtu iškilmingumu.

Teko matyti Rugsėjo pirmosios iškilmes dviejose Kauno mokyklose, nebuvo kuo nusivilti, viskas taip, kaip derėtų. Gal kiek per daug kalbų "kaip pas mus gerai, o štai kaip bus dar geriau", tačiau ir jos neviršijo limitų. Tik tiek, kad, tarkim, Žaliakalnio progimnazija neturi tokiems renginiams tinkamos salės (galbūt savivaldybė galėtų pagalvoti, kad mokyklai salė būtina), tad lietus šventę kiek sugadino. Vis dėlto mačiau daugybę savo darbą vertinančių pedagogų, kurie dirba ne dėl paukščiuko grafoje. Tačiau būta ir atvirkščių pavyzdžių.

Kadangi tai universalus atvejis, "ornitologai paukščiukų grafoje" būdingi ne tik mūsų miestui, pamėginkime situaciją pateikti pasakos stiliumi. Taigi, už devynių jūrų, už devynių marių, viename mieste savivaldybė paskelbė konkursą moksleiviams. Ir laimėjo tą konkursą du moksleiviai. Ir susisiekta su jų tėvais buvo, idant atvyktų į laureatų pagerbimą. Viena mama gyveno už to miesto ribų, tačiau nusprendė atvykti. Atvykus, renginio planuotoja, įnikusi į "labai svarbių dokumentų" pildymą tik mostelėjo ranka, kad mama eitų gerti kavos. Ir štai, laureatų apdovanojimas, scenoje vieno jų tėvai, kito mama užkulisiuose geria kavą. Vicemeras net neturi kam įteikti dviejų puokščių, abi įteikia vieno tėvams. Po to reikia tiems tėvams pasisakyti. Užmirštoji mama neiškenčia, pati užlipa į sceną, lydima pastėrusio planuotojos žvilgsnio, pasako puikią kalbą, kuriai dar skambant vicemeras karštligiškai dairosi, kas čia nubėgtų nupirkti dar vienos puokštės. Juokas pro ašaras, kaip sakoma.

Visa tai niekaip nebūtų įmanoma privačiose struktūrose, tokiu atveju renginio planuotoja būtų išsyk atleista su didelėmis nuobaudomis, o savivaldybėje viskas įmanoma. "Gal ji kieno nors giminaitė", anot vieno komentaro. Gali dirbti ir giminaitės, jei tik jos tinkamai atlieka savo pareigas, o šiuo atveju popierius buvo viršiau už konkretų žmogų. Visos pavardės autoriui žinomos, tačiau kol kas jų neskelbkime, telieka pasakos ribose. Bet jei tokie dalykai kartosis – klosime tiesiai šviesiai.

Taigi, su rudeniu jus – mokiniai, pedagogai, tėvai, išskrendantys paukščiai ir krintantys lapai.