BŪTINA PALAIKYTI ŽYDUS

Spalio 7 d. „Hamas“ išpuolis prieš Izraelio žmones sumaišė geopolitines kortas, visiškai užgožė mūsų kiemo reikalus (pienburnių kvailiojimą su narkotikais, juos ugdančių suaugusiųjų kaprizus dėl didesnių algų ir dirbtinai išpūstą isteriją dėl Gyvenimo įgūdžių programos) bei nukėlė mus į gilius Samsono, Dovydo bei Galioto laikus.

Iš pradžių daugelis žmonių kitose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, gailėjo nužudytų žydų, tačiau Izraelio pajėgoms perėjus į kontrataką, tų pačių „raudotojų“ akyse izraeliečiai ir vadinamieji palestiniečiai staiga susikeitė vaidmenimis.

Ekstremistus sunaikinti siekiantys kariškiai tapo budeliais, o vaikams galvas pjaustę iškrypėliai – aukomis. Beveik tuo pat metu interneto kloakoje vėl pasigirdo senos antisemitinio pobūdžio giesmelės apie „žydus okupantus“, G. Soros’o klastą ir Siono išminčių protokolus (beje, pirmą kartą pasirodžiusius carinėje Rusijoje).

Pirmiausia pradėkime nuo to, kad žydai nėra okupantai ir, net jeigu jie tokie būtų, tai nekeistų dabartinės situacijos esmės. Daugelį amžių klajoję po pasaulį, persekioti ir engti žydų tautybės žmonės turi turėti savo valstybę, kurioje galėtų būti savimi, išpažinti savo tikėjimą (giminingą krikščionybei ir islamui) ir kurioje jiems niekas neknistų proto bei nesikėsintų į jų gerovę, laisvę ar gyvybę. Ir kurgi dar turėtų būti ta valstybė, jeigu ne žydų protėvių žemėse, minimose Senajame Testamente?

Marksistai, antisemitai, iš sėklintojų pagiežą paveldėję Lietuvos buduliai ir kiti putinofilistiniečiai gali šlovinti „Hamas“ ir kitas panašias organizacijas bei kurti sąmokslo teorijas antisemitizmui pateisinti, tačiau Izraelio valstybė buvo, yra, bus, o jos gyventojai naudosis visomis priemonėmis, kad ji išliktų (įskaitant ir branduolinių ginklų panaudojimą).

Gazos Ruože ir Vakarų Krante gyvenantys žmonės dažnai vadinami palestiniečiais, tačiau jų kilmė – neaiški. Didelė tikimybė, kad tai yra asmenys, kurių protėviai atvyko į šį regioną per islamo ekspansiją arba per ją atsivertė į šį tikėjimą, o pats regionas daugelį metų priklausė Vakarų Romai, Bizantijai arba įvairioms musulmoniškoms imperijoms, pvz., Osmanų. Kitaip tariant, galima kelti prielaidą, kad Palestina ir palestiniečiai egzistuoja tik „arafatkes“ nešiojančių janutienių erotinėse fantazijose.

Tai, žinoma, nereiškia, kad Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto gyventojai nėra žmonės ir kad jie neturi potencialo tapti visaverte unikalia tauta, tačiau ar tai įvyks ir kada tai įvyks, nežinoma. Per beveik 80 m. vykstantį konfliktą buvo galima daug ką nuveikti savo žmonių ir autonomijos labui, tačiau palestiniečių lyderiai nedarė beveik nieko, kad pasiektų bent kokį nors kompromisą su žydais.

O ką jie darė? Štai vienas iškalbingas pavyzdys. Po Izraelio valstybės susikūrimo Jordanija priglaudė dalį palestiniečių ir atsidėkodamos už tai palestiniečių ekstremistinės organizacijos su būsimuoju Nobelio taikos premijos laureatu priešakyje 1970 m. rudenį pabandė nuversti nuo valdžios Jordanijos karališkąją šeimą. Jordanija smogė atgal, ir tūkstančiai Palestinos ekstremistų buvo užmušti.

Šiuo metu Gazos Ruožo gyventojai taip pat galėtų sukilti prieš „Hamas“ ir palengvinti darbą Izraelio pajėgoms, tačiau jie to nedaro. Akivaizdu, kad tiek Šaltojo karo metais, tiek dabar, kai kurių palestiniečių ir juos remiančių geopolitinių jėgų tikslas yra ne tiek sukurti savą valstybę, kiek pakenkti JAV interesams Artimuosiuose Rytuose. Likusieji palestiniečiai, kaip ir dalis rusų, tyliai pritaria savo vadovybės elgesiui arba bijo griebtis aktyvesnių veiksmų.

Izraelis dažnai deklaruoja esąs nešališkas, tačiau faktai liudija, kad žydų valstybė neretai būna palinkusi į JAV pusę, o SSRS ir kitų Rytų bloko valstybių ano meto ryšiai su Palestinos ekstremistinėmis organizacijomis pažįstami visiems, kas rimčiau domisi Šaltojo karo laikais.

Taip pat reikia paminėti, kad didžioji dalis vadinamųjų vatnikų (putinofilistiniečių) neretai būna dar ir antisemitai, vienu metu šlovinantys tariamą SSRS kovą su „fašizmu“, pateisinantys Adolfo Hitlerio vykdytą politiką žydų klausimu ir dėl visų šio gyvenimo negandų kaltinantys tą patį G. Soros’ą. COVID-19 pandemija jiems – žydų masonų sąmokslo dalis, o skiepai – būdas į žmogaus organizmą „įklijuoti“ sekimo mikroschemas („čipus“). NATO lėktuvai, anot jų, skleidžia „chemtreilus“, nuo kurių apsisaugoti galima garinant actą.

Kol kas sunku prognozuoti, kaip pasisuks Artimųjų Rytų gyvenimas, tačiau tikėtina, kad dalis Gazos Ruožo bus visiškai sunaikinta ir gal net aneksuota.

Reikia pasidžiaugti nebent tuo, kad JAV, skirtingai nei Armėniją apleidusi Rusija, šį sykį reagavo itin žaibiškai į sąjungininkų bėdas ir tuo tik patvirtino savo, kaip patikimos partnerės statusą. Taigi kol kas 1:0 Jungtinių Valstijų naudai viešųjų ryšių srityje.

P. S. „Tada trys tūkstančiai Judo vyrų nuėjo prie Etamo uolos plyšio ir Samsonui tarė: „Argi tu nežinai, kad filistinai mus valdo? Kodėl tai mums padarei?“ Jis atsakė: „Kaip jie man darė, taip aš jiems dariau“ (Iš Senojo Testamento „Teisėjų knygos“ pasakojimų apie Samsoną).