GYVENAME NE KONCLAGERYJE

Perskaičiau vienos klaipėdietės nuomonę apie anglų kalbos vartojimą Lietuvoje ir apėmė siaubas ("Pizza" kelia asociacijas", "Klaipėda", 2018 02 06).

Atrodytų, kad gyvename ne laisvos Lietuvos, o dinozaurų laikais, kai žmonės nei apie demokratiją, nei apie toleranciją, nei apie laisvą pasirinkimą nieko dar nebuvo girdėję. Jiems tada aktualiausi dalykai buvo pavalgyti ir atlikti fiziologines savo funkcijas. Praėjo tūkstantmečiai, o gyvename vis dar taip pat.

Toks įspūdis susidaro paskaičius kai kurių tamsuolių mintis.

Panašiai ir šiuo atveju. Ponia Danutė skundžiasi, kad žodis "Pizza" jai asocijuojasi su negražiu dalyku. Matyt, rusišku keiksmažodžiu, reiškiančiu moters lytinius organus.

Galima tik apgailestauti, svarstant apie tai, kokioje socialinėje aplinkoje ponia gyvena. Įmanoma net pagalvoti, kad tas gyvenimas teka kokioje nors landynėje, kur nuo ryto iki vakaro keikiasi nepraustaburniai alkoholikai.

Bet labiausiai užkliuvo tokia ponios Danutės pastaba: "Man atrodo, kad suteikta per daug demokratijos ir laisvės. Dėl to nebegerbiama nei valstybė, nei kalba."

Žodžiu, reikia suprasti, kad tam, jog būtų gerbiama valstybė ir lietuvių kalba, lietuviams būtina antidemokratija ir nelaisvė! Šitokių nesąmonių seniai nebuvau skaičiusi.

Gal tokios mintys ir "papuoštų" kokį pogrindinį Vladimiro Lenino partijos (bolševikų) leidinį, tačiau normalus žmogus šitaip aiškinti neturėtų. Nebent jis tikrai yra Lietuvoje uždraustos Komunistų partijos narys, veikiantis pogrindyje.

Nejaugi išties ponia Danutė norėtų, kad Lietuvą vėl okupuotų sovietai ir nei laisvės, nei demokratijos nebeliktų? Va, tada tai jau tikrai būtų galima nuo ryto iki vakaro dainuoti lietuviškai. Net neabejotina!

Gal dabar jau visi, raudantys dėl anglų kalbos, suprato, kad jie yra sovietinių laikų gyventojai, kurie vis dar gyvena, gastronomų, univermagų ir vykdomųjų komitetų laikais. Gyvena ir iki šiol nesuprato, kad Lietuva jau ne SSRS respublika, o laisva šalis, kur kiekvienas gali kalbėti ką nori ir kaip nori. Ir dėl to pykti tikrai nereikėtų.

Angliški užrašai ir parodo būtent tai, kad esame laisvi ir gyvename ne konclageryje, o demokratinėje valstybėje.

Anglų kalba yra vartai į pasaulį. Kuo geriau šią kalbą mokėsime, tuo tie vartai bus atviresni.

Jei jaunimas mieliau dainuoja angliškai, vadinasi, jis nori susilaukti laisvų Europos žmonių dėmesio ir rinkos. Ir tai yra labai gerai, nes Lietuvos ateitis ir yra būtent Vakaruose.

Taigi angliškomis dainomis reikia ne piktintis, o skatinti jas dainuoti būtent ta kalba, nes tai yra aukštesnė kultūros lyga ir kategorija.

Pakanka tų anksčiau per radiją leistų sovietinės estrados lietuviškai dainuotų šlykštynių, kurios skleidė žemą kultūros ir muzikinį skonį, atskiestą dar ir sovietiniu ideologijos raugu.

Atėjo laikas persiorientuoti ir tapti civilizuotais žmonėmis. To pirmiausia ir linkiu poniai Danutei.