Keletą metų stebėjome dramą, susijusią su Atgimimo aikšte. Vilniaus asmenys nutarė, kad čia požeminės aikštelės negali būti, esą paveldo likučiai svarbesni.
Žodžiu, sostinės veikėjai parodė: tik jie geriausiai už visus žino, kaip turi būti ir ko labiausiai reikia klaipėdiečiams.
Dabar stebime naują dramą – Klaipėdos istorinio pašto nykimą. Matėme statybininkus šalia šio objekto, net merui užgimė viltis, kad paštas bus pagaliau remontuojamas.
Tačiau Vilniaus asmenys vėl nutarė kitaip. Jie tik nusprendė, kad reikia apsaugoti praeivius nuo ant galvų krintančių plytgalių, todėl ir atsiuntė statybos įmonę, kad sužiūrėtų plytgalius gaudančius tinklus.
Žodžiu, reikalas vėl, panašu, tęsis ne vienerius metus. Vėl stebėsime atsirandančią statybinių atliekų krūvą pačiame Klaipėdos centre.
Toks požiūris į klaipėdiečius yra pribloškiantis. Manau, jei šis objektas būtų Vilniaus centre, asmenys būtų greitai suradę milijonų restauravimui ir šiandien jis blizgėtų.
Tačiau senasis paštas yra Klaipėdoje ir jis Vilniui visai nereikalingas. Tad stovi ir griūva. Ir grius taip dar ne vienerius metus, kol tikrai kam nors užvirs ant galvos.
O tada asmenys rodys į Klaipėdą ir sakys: jie čia neapsirūpino, nors tai yra sostinėje esančioms institucijoms priklausantis nekilnojamasis turtas. Kaltų visada atsiras, tik „po teisybei“ jie nebus kalti. Bet taip reikia Vilniui.
(be temos)