Negali laimėti karo, kuriame nekenti net savo tautos Pereiti į pagrindinį turinį

Negali laimėti karo, kuriame nekenti net savo tautos

Rusija su Putinu priešakyje niekuomet nelaimės šio karo. Pirmiausia todėl, kad bet kurio žmogaus gyvybė jam yra bevertė. Vardan savo asmeninių interesų jis aukos tiek rusų, tiek bet kurios kitos tautos piliečių gyvybes, jų neskaičiuodamas ir nesirinkdamas.

Seimo narys Audrius Petrošius
Seimo narys Audrius Petrošius / Asmeninio archyvo nuotr.

Karo pradžioje nuogąstavau, kad tos šalys, kurios labiausiai turėjo išmokti istorijos pamokas, tų pamokų neišmoko – ciniškai Rusijos užpultai Ukrainai nugaros neatsuko, bet pagalbos rankos taip pat neištiesė. Nors veiksmas atrodė toli nuo šių valstybių sienos, bet dėl tokio neveiklumo iškilo rimta grėsmė visos Europos ir pasaulio saugumui.

Visi žinome, kur baigtųsi žygiai, kuriuose, prisidengiant atominiais ginklais ir vykdant ištisų tautų genocidą, būtų reikalaujama nesiginti. Tokio tipo agresorius yra tarsi peraugęs, raumenų prisiauginęs, tačiau išsilavinimo stokojantis paauglys iš galinio mokyklos suolo, kurio nesustabdys jokie diplomatiški pokalbiai ar derybos. Jis supranta tik vieną – jėgos – kalbą. Ir štai Europa ir pasaulis pradeda kalbėtis, pademonstruodami jėgą ir izoliuodami agresorių. Grėsmę suprato tiek abejingoji Vokietija, tiek verslo partnerė Vengrija, tiek neutralumu spinduliuojančios Švedija ir Šveicarija. Jėgos kalbą pradeda suprasti ir Rusija.

Tolerancijos laikotarpis baigėsi – pasaulio jau niekaip nevilioja XX a. tamsiausio laikotarpio perspektyva. Šis karas bus sustabdytas. Kiek greit, priklauso ne tik nuo išorinio pasaulio, bet kur kas labiau nuo Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių žmonių, mintančių propaganda apie žiaurų išorinį pasaulį, siekiantį sužlugdyti motiną Rusiją, kurio nė kvapo neranda šių šeimų vyrai ir sūnūs, atvykę į svetimą žemę. Kuo greičiau atsimerks šių šalių piliečių akys, kuo greičiau jie supras, kokios beprasmės jų ir jų artimųjų mirtys, tuo mažiau bus amžiams sužlugdytų gyvenimų. Ir nors niekuomet neatleisiu sau už tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, nes manau ir manysiu, kad padarėme per mažai stabdydami blogį jau ankstyvesnėse stadijose, šviesa visuomet nugalės.

Ukrainos ir jos žmonių auka vardan savo šalies, vardan laisvo pasaulio vertybių, užims itin svarbią vietą istorijoje ir mažiausia, ko šie žmonės išties nusipelnė – tai taika, ramybė ir saugumas. Tikiuosi, kad Europa ir NATO pasitiks Jus svetingai. Jūs kovojate visų mūsų karą, mes dedame visas pastangas, kad tai kuo greičiau baigtųsi. Слава Україні!