Kai prasidėjo karas Ukrainoje, visa Lietuva pajuto didelį nerimą. Kai pasišneki su pažįstamais, draugais, kaimynais, visi, lyg susitarę, kartoja tą patį: "nemiegame naktimis", "išgyvename stresą", "jaučiame nerimą", "kankina baimė".

Visi mūsų žmonės labai sielojasi dėl to, kas vyksta. Sielojasi ir dėl to, kad Lietuvai gresia lygiai tas pats, kas atsitiko Ukrainai, – invazija, žudynės, sugriauti namai ir žmonių gyvenimai. Visa tai atnešė baisieji okupantai, žvėrys.

Susidaro įspūdis, kad ir mūsų pačių valdžia daro viską, kad tik ta Rusija su savo maniaku fiureriu mus kuo greičiau užpultų. Atrodo, tarsi viskas vyktų pagal kažkieno užsakymą iš tos pačios Rusijos pagal ten populiarią nuostatą "kuo blogiau, tuo geriau".

Na, iš pradžių mūsiškiai apskelbė Rusiją teroristine valstybe. Paskui išgirdome, kad Dūmoje norima panaikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.

O praėjusią savaitę išvis pribloškė žinia dėl tranzito į Kaliningrado sritį draudimų. Ir mūsų žmonėms niekas nieko nepaaiškina, kas čia vyksta, niekas nieko nežino ir nesupranta.

Mūsų valdžia tiesiog stebina savo vaikiškais reklaminiais sprendimais ir baisiu neatsargumu. O paprastus žmones dėl to tiesiog jau kankina nuolatinė baimė. Mes nemiegame naktimis, mes bijome karo, kurį, labai panašu, kažkas sąmoningai provokuoja. Net nežinome, kas tai daro! Nežinome net tų žmonių pavardžių!

Jei tie ponai nesuvokia, ką daro, tegul paskaito interneto komentarus prie straipsnių apie apribotą tranzitą į Kaliningrado sritį. 90 proc. komentatorių tokį sprendimą vertina neigiamai ir konstatuoja, kad kai kas pas mus tiesiog nori išprovokuoti karą.

Matyt, čia taip mėginama įtraukti ir visą NATO į karinius veiksmus. Tačiau tie veikėjai turėtų atsikvošėti ir pirmiausia atsiklausti Lietuvos žmonių, ar jie pritaria tokiems siekiams.

Tie valdžios ponai, įžengus okupacinei kariuomenei, patys pirmieji pabėgtų į Briuselį, o mes, paprasti žmonės, būtume okupantų aukos.

Atsikvošėkite, ką jūs darote, bepročiai!