Mano supratimu, Lietuvos gyventojai dar nesuvokia, kas yra žemgrobystė ir kokią žalą ji daro visuomenei.

Pirmiausia, taip vyksta masinis demoralizacijos procesas. Žmonės negalvoja, kad užgrobę valstybės ar kaimyno žemės dalį, padarė kažką blogai. Esą visi taip daro...

Žodžiu, žmogus pagrobė visų piliečių nuosavybę ir dar aiškina, kad nieko čia baisaus. Hipotetiškai mąstant, tada ir viską galima vogti, pasiimti tai, kas yra viešai prieinama ir yra visų.

Tada ir lemputes gatvėje gali išsukinėti iš šviesoforų ar šviestuvų, šaligatvio trinkeles išsilupti, šulinių dangčius nuimti ir priduoti metalo supirktuvėse ar pan.

Tai juk yra degradavusio žmogaus mąstysena, iš esmės – vagies mąstysena, kuri nuo sovietmečio įsitvirtinusi mūsų žmonių sąmonėje.

Vis dėlto jei į patį žemgrobystės faktą pažiūrėtume rimtai, nesunkiai padarytume išvadą, jog tai yra tiesiog vagystė – veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Žmogui, kuris užgrobė valstybės (kaip ir, pavyzdžiui, kaimynų) žemę, turėtų grėsti laisvės atėmimo bausmė. Kitaip tariant, turėtų būti taikoma tokia pat atsakomybė, kaip ir už vagystę, plėšimą ar pan.

Kadangi to kol kas nėra, ir institucijos į žemgrobystę žiūri pro pirštus.

Todėl nieko čia labai keisto, kad ir šiuo atveju valdiškos institucijos, ir ESO į tą faktą žiūrėjo aplaidžiai. ESO pozicija – apskritai stebinanti ir keista. Juk jų turtą, stulpus, pilietis įmūrijo į savo tvorą, užvertė žemėmis, tačiau niekas netyrė ir nesiaiškino, kelia grėsmę tokie veiksmai aplinkiniams ar ne.

Galima tik įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei tie apmūryti stulpai būtų nuvirtę ir ką nors užmušę. Kaip tada būtų aiškinęsi, ką tada būtų kaltinę ESO funkcionieriai?

O juk visa ta situacija iš esmės yra kriminalas. Seimui tikrai atėjo laikas pagalvoti apie baudžiamosios atsakomybės įvedimą už žemgrobystės ir apskritai už valstybės turto pasisavinimo arba paėmimo savo naudoms veiką.