VIEŠOJI PIRTIS: BŪTI AR NEBŪTI

Dešimtmečiais neišsprendžiama miesto viešosios pirties problema šiomis dienomis tapo vėl aktuali. Gero garo mėgėjai baiminasi, kad miesto valdžia paliks juos be pamėgtos vietos sveikatintis ir švarintis, o politikai įsitikinę, kad laikas apsispręsti, ar vertėtų viešąją pirtį privatizuoti.

Klaipėdos viešoji pirtis Trilapio gatvėje – bene vienintelė tokia Vakarų regiono įstaiga, kuri atlaikė rinkos išbandymus ir veikia iki šiol. Jos darbuotojai teigia, kad pirtininkai čia atvažiuoja net iš Palangos, Kretingos, Gargždų, Plungės. Daugiau nei prieš 40 metų pastatyta pirtis Trilapio gatvėje liko vienintelė iš anksčiau buvusių šešių mieste veikusių pirčių. Per 2015 m. pirtį valdanti įmonė "Vildmina" uždirbo 8,4 tūkst. eurų, iš kurių 5 tūkst. eurų dividendų pervedė savivaldybei. Tačiau pastebimai mažėjantis lankytojų skaičius ir itin ilgai neremontuotos patalpos verčia galvoti apie privatizavimą. Sprendimo teisė priklauso miesto tarybai. Tuo metu miesto politikų ir prisiekusių pirtininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Į klausimą, ar privatizuoti vienintelę viešąją miesto pirtį, jie atsakė skirtingai.

Už

Artūras Šulcas, Klaipėdos vicemeras:

– Visų pirmiausia turime apsispręsti dėl viešosios pirties likimo. Ar ji bus vieša pirtis, sveikatos įstaiga, kurioje alkoholis nesilies laisvai ir galės nusiprausti visi, kas nori? Pirmiausia turiu omenyje pavargėlius, elgetas ir tuos, kurie neturi galimybės nusiprausti namuose. Viešosios pirties – labai aiškūs parametrai. Ji turi būti prieinama visiems socialiai jautriems sluoksniams, ten negali būti alkoholio ir privaloma labai griežta vandens apskaita. Viskas turi būti vieša, aišku ir skaidru. Kad tie, kuriais piktinamės dėl blogo kvapo, galėtų nueiti į pirtį ne tik nusiprausti, bet ir pasišildyti, o už jiems suteikiamas paslaugas savivaldybė sumokėtų. Savivaldos funkcija yra teikti tokias paslaugas. Jeigu pirtis sugebės taip organizuoti darbą, kad be alkoholio teiktų sveikatinimo ir sanitarines paslaugas, dirbtų taip, kad nekeltų rūpesčio apskaitos nebuvimas, ji gali likti kaip viešoji pirtis. Į tokią pirtį galėtų ateiti ir tie, kas dabar piketuoja. Bet jiems turėtų tikti kompanija, jiems tektų susitaikyti su faktu, kad negalės ten girtuokliauti. Bet jeigu pirtyje, kuri yra savivaldybės įmonė, ir toliau norima lieti alkoholį po 5 tūkst. litrų per metus, manau, tai yra moralinis nusikaltimas, taip neturi būti. Priešingu atveju jos laukia tik privatizavimas. Už pramogą tegu sumoka tie, kas nori ja naudotis. Privatizavus pirtį gali būti, kad čia atsirastų puikus pramogų ir SPA centras. Jį galėtų lankyti tie patys piliečiai, kurie dabar eina į pirtį. Žinau, kad šią pirtį lanko ir pasiturintys žmonės, kai kuriuos jų galima vadinti net elitu. Tokie turtingi verslininkai, kurie lankosi šioje pirtyje, galėtų įsigyti akcijas ir išlaikyti ją tokią, kokia jiems patinka. Miesto rūpestis – teikti paslaugas nepasiturintiems žmonėms. Tai privalu daryti pagal įstatymą ir pagal sąžinę. Netrukus netoli prekybos centro "Depo", kur arti nėra gyvenamųjų namų, ruošiamės iš modulinių konstrukcijų statyti viešųjų paslaugų centrą kartu su vienos nakties nakvyne. Jeigu apsispręstume, kad Trilapio gatvėje yra pirtis ne komercijai, o nepasiturintiems žmonėms praustis, tada naujam centrui reikėtų mažiau pinigų.

Prieš

Šarūnas Jagminas, prisiekęs pirtininkas:

– Trilapio gatvės pirties jokiu būdu negalima privatizuoti. Mieste ir aplink Klaipėdą esančių pirčių kainos yra labai didelės. Ten galima tik pasikaitinti, vantos neišsitrauksi. Jeigu nori važiuoti į kokią nors tikrą pirtį, reikia rinkti kompaniją, pirtį užsisakyti. Būdamas laisvas pilietis galiu bet kada sugalvoti eiti į pirtį, nesvarbu, kurią dieną, rytą ar vakare. Kada gali, tada ateini pasikaitinti, pasisveikatini ir eini sau namo. Visame pasaulyje yra tokios viešosios pirtys. Suomijoje, Vokietijoje. Mieste turėjome septynias pirtis. Kai jas privatizavo, niekas negalėjo nė įtarti, kad jos bus visai panaikintos. Mūsų pirtis yra pelną nešanti įstaiga. Kad ji baigia sugriūti, kad jos santechnika ir vamzdynai seni, kalta pati savivaldybė. Juk būtent savivaldybė yra pirties akcininkė. Tai kas tada kaltas? Ar mes, kurie einame į pirtį, ten maudomės ir mokame pinigus, ar šeimininkai? Skaičiau, kad valdžia nori prie piliavietės suremontuoti kažkokią buvusią irklavimo bazę. Pinigus investuos, o kas iš to? Mane stebina, kad vykdomi projektai, į kuriuos reikia dar ir pinigų įdėti. Pirtis dirba pelningai, savivaldybei mokami dividendai. Juk mokami dividendai rodo jos pelningumą ir paklausą. Kodėl vis norima kenkti savo žmonėms? Gal reikėtų būti tikrais šeimininkais. Kodėl nenaudojami Europos Sąjungos pinigai? Todėl, kad bus įsipareigojimai penkerius metus nekeisti šio pastato paskirties. Neslėpkime, kad tai yra auksinis sklypas. Varguoliai gali visiškai nemokamai praustis nakvynės namuose. Visokie karitai, ordinai, kur visus pavargėlius priima, leidžia maudytis ir skalbtis, perrengia juos. Juk mes į tą pirtį einame ne vien dėl maudymosi. Visi turime namie dušus ir vonias. Ateiname dėl sveikatos. Jeigu būtų panaudoti Europos pinigai, būtų galima normalų SPA centrą padaryti. Tai savivaldybei nekainuotų ir dar pelną neštų. Trilapio gatvėje yra pakankamai vietos. Senasis dujų fabrikas stovi, niekas nieko jame nedaro, pasikeitė daugybė jo šeimininkų. Nemažai išmanau apie pirtis, todėl žadu kandidatuoti į direktoriaus postą. Nuvažiuosiu į Druskininkus, pasisemsiu patirties ir pakelsime ją iki reikiamo lygio.

Parengė Daiva Janauskaitė