Vieno tokio (ne itin juokingo) filmuko pavadinimas buvo panašus, tiesa, kiek aštresnis – "Bukas ir bukesnis". Žinoma, ne kino kritika čia užsiimsime, o ir vadinti žmones bukais – netaktiška.

Seniai kas Lietuvoje girdėti apie Gruziją. Kartais Lietuvoje įvyksta koks vienas kitas piketukas Latvių gatvėje, tačiau tai bemaž viskas. O dar visai neseniai apie Gruziją buvo tiek daug kalbama...

Dabar Gruzija gyvena rinkimais. Kalbama, kad kova bus įnirtinga. Ietis galanda tiek dabartinis šalies vadovas Michailas Saakašvilis, tiek jo pagrindinis oponentas toks vietos oligarchas Bidzina Ivanišvilis.

Tiesą pasakius, būti gruzinu rinkėju dabar nesinorėtų. Kodėl? Sunku įsivaizduoti, ką šie kandidatai duos šaliai.

Oligarchai valdžioje bet kuriuo atveju – nieko gero. M.Saakašvilis? Na, jis, kaip ten sakoma, "provakarietiškas", gal net, sakytume, charizmatiškas, jei prisiminsime 2008-uosius.

Per konfliktą Pietų Osetijoje, regis, Gruzijos vadovas laimėjo retorinę dvikovą prieš Rusijos tuometį vadovą Dmitrijų Medvedevą. Tiesa, tik žodžių...

Visgi, kad ir kaip būtų, balsuoti už (švelniai tariant) ne itin racionaliai mąstančius asmenis – irgi ne pats geriausias pasirinkimas...

Nenuostabu, jog gruzinų palankumas M.Saakašviliui blėsta. O blėsta jis dėl to, kad žmonės geriau negyvena. Žinoma, šalis pasikeitė nuo Eduardo Ševardnadzės laikų, tačiau ne taip, kaip žadėjo dabartinis prezidentas.

Maža to, vis lenda įvairaus plauko korupcijos, lėšų švaistymo skandalai ir t. t. Ką jau kalbėti apie sudėtingą Gruzijos socioekonominę būklę.

Paskutinis lašas – vadinamasis kalėjimų skandalas. Ar šis skandalas surežisuotas? Kodėl per opozicijos televiziją paviešintas prieš pat rinkimus? Ar M.Saakašvilis nieko apie kankinimus kalėjimuose (surežisuoti jie ar ne) nežinojo?

Sunku dabar atsakyti į šiuos klausimus.

Kita vertus, Gruzijos valdantysis elitas jau parodė savo veidą, sublizgėjo ir, matyt, toliau blizgės. O kokiomis spalvomis ir ar blizgės opozicijos politikai – tai jau gruzinų reikalas.