Tiesa, ankstesnė patirtis verčia įvertinti ir tai, kad tai tėra blefas ar dar vienas D. Trumpo derybinis triukas, kuriuo siekiama pagąsdinti, parodyti spaudimą ir per likusias savaites iki rugpjūčio 1 d. išsiderėti JAV palankesnes sąlygas. Jau ne kartą stebėjome tokią chaotišką Baltųjų rūmų derybų taktiką, kuomet radikaliai pabloginant sąlygas prekybos partneriams, vėliau pasiekiamas kiek švelnesnis susitarimas.

Vis dėlto, žinant D. Trumpo neprognozuojamumą, būtina įvertinti ir galimą prasčiausią scenarijų. Ramina tai, kad prekybos su JAV įtaka ES ekonomikai nėra tokia kritinė, kaip Kanados ar Meksikos atveju. Nors 21% ES išorės eksporto buvo eksportuojama į JAV, juo generuojama ES pridėtinė vertė tesudarė tik apie 2,9% ES BVP. Vis dėlto, jei įsigaliotų 30 proc. muitai eksportui į JAV, tai padarytų dalį prekybos su šia šalimi nekonkurencinga. Pagal Bruegel tyrimų centro atliktą analizę, labiausiai nuo JAV muitų labiausiai nukentėtų Airija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Vengrija, Prancūzija ir Italija. Vertinant pramonės šakas, jautriausios yra farmacija, chemijos produktai, įskaitant trąšas, automobilių ir jų dalių pramonė.

Problema ta, kad ir be muitų karų ES ekonomikos vystymasis yra vangus. Regiono gamybos epicentras – Vokietijos pramonė – susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais. Atskiros pramonės šakos nebegeba konkuruoti su pigia alternatyvia Kinijos produkcija, sunku atrasti konkurencinių pranašumų, išsipūtusios gamybos sąnaudos, brangesnė energetika, nėra lankstumo dėl perteklinių biurokratinių barjerų ir t.t. Taigi, stipriai priverta milžiniška ir turtinga JAV rinka būtų papildomas rimtas iššūkis, kuris galėtų apskritai sustabdyti ir taip lėtą regiono ekonomikos augimą. Jau nekalbant apie neapibrėžtumo žalą, kurią sunkiai toleruoja inertiškos Europos bendrovės.

Lietuvos ūkiui tiesioginis išaugusių JAV muitų poveikis turėtų būti ribotas, atsižvelgiant į palyginti silpnus ir tik keliose šakose koncentruotus tiesioginius prekybinius ryšius su JAV. Lietuva į JAV pernai eksportavo 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 27 proc. šio srauto sudarė mineralinis kuras, 31 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 10 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai; 7,4 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai; 5,4 proc. – dirbiniai iš juodųjų metalų; 5,3 proc. – elektros mašinos ir įranga bei jų dalys.

JAV rinka vaidina itin reikšmingą vaidmenį chemijos (įskaitant farmacijos produktus) produktų eksportui, nes į šią rinką eksportuojame net 27 proc. viso lietuviškos kilmės chemijos pramonės produkcijos eksporto. Taip pat šiai rinkai atitenka 16 proc. viso optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisų ir aparatų eksporto bei dešimtadalis viso Lietuvos naftos produktų eksporto. Kitų prekių grupių eksporto struktūroje pagal eksporto partneres JAV svoris nėra toks reikšmingas.

Tikėtina, kad tiesioginius muitų poveikius ekonomikai iš esmės atsvers vidaus paklausos atsparumas ir augimo veiksniai, įskaitant namų ūkių vartojimo augimą bei planuojamą viešųjų investicijų ir išlaidų didinimą. JAV muitų poveikį taip pat gali švelninti tolesnis euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu bei didėjanti Vokietijos ir Šiaurės šalių tarpinio vartojimo produkcijos paklausa, siekiant optimizuoti vertės grandines ir užtikrinti efektyvesnius ir lankstesnius kontraktus.

Nerimą kelia netiesioginiai poveikiai. Prekybos karų eskalacija gali lemti reikšmingus pasaulinio prekybos neefektyvumus ir žaliavų, tarpinio bei galutinio vartojimo prekių pasiūlos bei paklausos disbalansus, kurie veiks infliaciją ir susilauks atitinkamos pinigų politikos reakcijos. Be to, prekybos karai su JAV gali reikšmingai paveikti Lietuvos eksporto partnerių, kurios priklausomos nuo JAV rinkos ekonomikos trajektoriją ir apetitą importui. Pavyzdžiui, Suomija į JAV eksportuoja 11 proc. viso eksporto, Italija – 10,7 proc., Vokietija – 9,9 proc., Švedija – 8,9 proc., Danija – 8,3 proc. ir joms operatyviai atrasti, kuo pakeisti praradimus didelėje ir turtingoje JAV rinkoje gali būti nelengva.

Kita vertus, D. Trumpo muitai nebūtinai efektyviai visa apimtimi nuguls ant europiečių pečių. Pačių muitų žemėlapis labai margas, yra jurisdikcijų, kurioms pavyko išsiderėti žemesnius muitus, tad per jas reeksportuojant šie barjerai būtų apeinami. Kita vertus, yra prekių gamintojų, kurių JAV importuotojai nelabai turi, kuo pakeisti, jų paklausa nėra elastinga. Taigi, gali būti atvejų, kad tiesiog pačios JAV įmonės prisiims papildomus kaštus dėl muitų.

Europos Sąjunga yra paruošusi atsaką, kuris paliestų 21 mlrd. eurų vertės JAV eksporto srautą į Europą ir turėjo įsigalioti liepos 15 d. Muitai būtų taikomi motociklams, aprangos gaminiams, atskiriems žemės ūkio produktams, pvz. vištienai. Tačiau nuspręsta jį atidėti ir taip stiprinti pozicijas derybose su JAV. Taipogi svarstoma papildomai įtraukti į atsaką orlaivių, alkoholio, maisto importą iš JAV. Užsiminta ir apie galimybes imtis JAV paslaugų importo barjerų, pavyzdžiui, ribojant JAV įmonėms galimybes dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose. Juk paslaugų prekybos srityje fiksuojami reikšmingi prekybos disbalansai JAV naudai. Vis dėlto, šios pastangos nublanksta prieš 380 mlrd. eurų ES eksporto į JAV srautą, kuriam jau taikomi JAV muitai.

Be to, daug abejonių kelia tai, ar tvari bus šita JAV muitų politika. Pačiai JAV ekonomikai muitų karai yra labai žalingi ir anksčiau, ar vėliau tai pasieks visuomenę ir verslo bendruomenę plačiu mastu. Kai JAV įmonės ir gyventojai pajus infliacinį, finansinį ir kitokio pobūdžio ekonominį skausmą, gali situacija radikaliai pasikeisti ir D. Trumpas bus priverstas atsitraukti.