GĖLYTĖ – ATOMINIAM KREMATORIUMUI

Energetikos ministras apreiškė, kad pasigaminti tiek elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau netrukus. „Tikiuosi, kad tai bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys“, – praėjusią savaitę džiūgavo gerb. D. Kreivys.

Stop stop. O kur dingo 2008-ųjų krizės partinė svajonė apie atominę energetiką, „Leo“ ir pasiskolinsimus milijardus tautinei branduolinei jėgainei?

Šitiek buvo euforijos, tribūninių sapaliojimų, preliminarių sutarčių pasirašymų ir tėvynės išdavikų (AE kritikų) medžioklių su varovais. O kai iš šio politekonominiu optimizmu pasmilkyto reikalo ėmė draikytis aferos dūmelis, kiek buvo pykčių, aimanų, viešo emocinio disbalanso. Dūsavimai ir kaltinimai tęsėsi dar dešimtmetį, esą tėviškė buvo „išdavikiškai išduota išdavikų“, todėl naująjį Černobylį pasistatė tas bulvinis asilas Astrave. Ten – Černobylis, o pas mus, aišku, būtų buvusi humanistinė AE, kur jokios taršos – pakanka tik gėlytę nusiskinti nuo sėdmenų ir išmesti į šiukšlių dėžę.

Net ir šiandien tie, kurie sako, kad tautinės AE projektas buvo afera, vis dar anonsuojami tautos priešais.

Ir štai dabar staiga paaiškėjo, kad Lietuvos ateitis – ne atominė, o žalioji energetika, kurią, pasirodo, galima išvystyti daug pigiau nei užkuriant tą per brangų branduolinį krematoriumą.

Tačiau net ir šiandien tie, kurie sako, kad tautinės AE projektas buvo afera, vis dar anonsuojami tautos priešais. Čia taip tebeveša pagieža dėl to, jog „išdavikai“ sutrukdė partiniams feliksams kruliams pasidalinti tautos vardu pasiskolintus pinigus?

O gal išties jau laikas įvardinti tuos, kurie stimuliavo branduolinės taršos projektą ir planavo valstybės bankrotą? Gal būtų galima įvertinti ir tai, kiek stumiant šitą atominį reikalą buvo išskrosta biudžeto milijonų ir kokių politikos verteivų kišenėse jie galų gale atsidūrė? Tai būtų tikrai įstabus istorinis prisiminimas dabartinei ekologiją mada pavertusiai kartai.

P. S. Kremlinis D. Medvedevas ne kartą rėkė, kad smogs Rytų Europos branduolinėms jėgainėms. Ar atominiai lietuviai iš tiesų buvo neįgalūs suvokti, kad AE – tai Rusijos strateginis taikinys?