Tik esą nėra čia tiesos ir teisingumo, nes modernioje visuomenėje čeburekų už dyką nebūna, todėl netrukus visi turėsite mokėti daugiau. Pavyzdžiui, už šildymą, nuo kurio kainos valstybė nusilupdavo lengvatinį PVM. Dabar norės viso 21 procento.

Žodžiu, gerbiamas seno daugiabučio senoli, jei gavote 270 eurų pensiją, kuri nuo Naujųjų dar ir sumažėjo, mokėsite už savo 65 kvadratinių metrų butą ne 180, o jau per 200. Už tą modernią sumą, kuri lieka, galėsite nusipirkti viešojo transporto bilietėlių į Maisto banką ir labdaros valgyklą. Juk mūsų tikslas – žalioji Lietuva, darnus judumas ir kitos lunatikų šventės. Iškastinis kuras turi dingti iš akiračio arba būti adekvačiai apmokestintas. Tokia dabar politika. Ir požiūris į paprastą žmogų. O jei tebeturite seną "Opel Asconą", kuria lapkričio 1-ąją nusibeldžiate į kapines, teks mokėti ir modernų taršos mokestį. Kasmet. Tai dar vienas apie atjautą ir solidarumą vis prakalbas sakančios mūsų valdžios užmojis, siekiant iliustruotos gerovės valstybės. Juk reikia pinigų, kitaip algų ministerijose, Seime, o ir visokiose nomenklatūrinėse nausėdijose nėra iš ko kelti.

Taip ir apreiškė finansų ministrė G.Skaistė: "Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas yra įsipareigojimas."

Ir vėl prisidengiama mokytojais, gydytojais, socialiniais darbuotojais, kurių algos išties verčia linkėti ko nors padoresnio. Jiems darbo užmokestis neauga taip, kaip valdžios kontorų daugialąsčiams.

O apie tai, kiek bus išvaikyta parazituojančių institucijų, panaikinta perteklinių etatų ir nomenklatūrinių žvakių fabrikėlių, ryjančių biudžeto milijardus, nekalba niekas. Suprantama, juk neatsisakysi pats savojo gėrio, kuris iš visų pusių šitaip dailiai supa.

Na, gal vis dėlto rūpinosi. Va, socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė, stebint badaujantiems pensininkams, ministerijoje steigia dar vieną etatą – trijų viceministrų per mažai, reikia ketvirto. Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę taip pat džiūgavo – bus dar vienas, jau trečias, ministro pavaduotojas.

Kaip nuostabu: du etatai – 10 tūkst. eurų kas mėnesį iš plika šikna tapusio valstybės biudžeto. Už tai sostinėje selekcinių tranų bus daugiau – prie Nemuno kitas išaušo jau rytas, jomajo.

Kas pasakys, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrei M.Navickienei arba susisiekimo ministrui M.Skuodžiui nevertėtų pasistažuoti pas V.Matijošaitį resursų valdymo srityje?

Na, bet yra ir kitokių pavyzdžių. Štai Kaune atsistatydino vicemerė, meras perspėjo: pinigus per pandemiją reikia taupyti. Ir miestas panaikino etatą. Darbais įgalūs pasirūpinti kiti vicemerai. Dėl to reikalai ir juda į priekį: žmonės turės naują aikštelę, kur automobilius galės pasistatyti, miestas perims apleistą dvarvietę, kurią pavers patrauklia poilsio vieta. Bus darbų, bus ir taip reikalingų darbo vietų.

Kas pasakys, kad M.Navickienei arba susisiekimo ministrui M.Skuodžiui nevertėtų pasistažuoti pas V.Matijošaitį resursų valdymo srityje?

Tiesa, yra ir dar viena priežastis, kodėl pas mus nedarbas toks didelis. Regėdama parazitinį valdžios dekoratyvumą, dalis tautos taip pat apšepo jos bruožais. Kam dirbti, jei ten, viršuje, vis tiek veša vegetatyvinė subkultūra? Darbas jau seniai pas mus – ne vertybė, geriau pliurpkime ir protestuokime! Prieš tuos, kas dirba. Prieš jūrinio uosto plėtrą, nes iškirs medžius Giruliuose, rėkime, nes visuomenei grąžinamas išparceliuotas Ąžuolynas. Lakstykime paleistais viduriais, nes taip smagu, plevėsuojant plakatams, vaizduoti patriotus, kovotojus "už teisybę" ir piktybiškai vengti tikro darbo. Juk iš pašalpų gyventi gera – už nieką neatsakai, nieko neveiki ir esi toks pat palaimintas biudžetininkas, kaip tie, kurie sėdėdami valdžioje irgi daro bet ką.

Tačiau kai Riterio kryžius segamas kontroversijomis pagarsėjusiam TV veikėjui, nori nenori kyla klausimas: už ką, kokie čia darbai padaryti Tautai ir Valstybei? Kad nieko blogo nepapasakojo apie konservatorius ir M.Laurinkui pagelbėjo „nuimti“ apsitapšnojusįjį?

O gal čia taip avansu atsidėkojama už atsainų lojalumą, projektuojant naują kadenciją svarbiausioje šalies aikštėje? Juk šiais laikais selektyvi sklaida, pravartūs nutylėjimai bei „piaro“ akcentai eteryje yra ir motina, ir tėvas su visa bobute ant taburetės.

Kai Riterio kryžius segamas kontroversijomis pagarsėjusiam TV veikėjui, nori nenori kyla klausimas: už ką, kokie čia darbai padaryti Tautai ir Valstybei?

Jei jau žmogus gauna valstybinį apdovanojimą, turėtų būti viešai įvardytas konkretus jo indėlis ta proga, ryškiai tikri, o ne sugalvoti laimėjimai šaliai.

Tik šiuo atveju kažin ar realių jų tikrai yra. Nebent nuopelnais laikytume nesibaigiančius teismus su kaimynais, baudas už paslėptą reklamą, VMI patikrinimus, sąsajas su lobistais, į deklaracijas nepatekusius sutuoktinės ryšius ir jos darbą nekritikuojamoje ministerijoje, dosniai žarsčiusioje laimę nešančius užsakymus. Gal tie nuopelnai fokusuojasi dar ir į faktą, kad iš lojalių savivaldybių taip pat byrėjo skaičiukai, kurie vis tiek galop konvertuodavosi į taip mielą nuosavą naudą? Juk viešąją erdvę vis skrodė žinios apie tai litais, tai vėliau eurais įsisavintus milijonus ir net sumokėtą 0,3 mokesčių procentą.

Čia ir kyla klausimas iš esmės: ar apskritai gali žmogus būti žurnalistu, kai jis susijęs su savo paties juridiniais asmenimis, siekiančiais pelno? Juk Visuomenės informavimo etikos kodeksas reikalauja: vykdydami profesinę veiklą žurnalistai neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, o informacijos nevalia laikyti preke.

Nejaugi sunkiai slepiamos politinės antipatijos, antros pusės neišklausymas bei nuolatinis rūpinimasis sava kišene ir yra tie nuopelnai, kurie verti valstybinio apdovanojimo?

Jėzusmarija, nušaukite, bet kažkas čia tikrai ne taip.

Vyriausybė pritarė siūlymui kreiptis į Prezidentą prašant suteikti įgaliojimus pasirašyti susitarimą su EKA.

Pasirašyti pasirašys, bet tai ne viskas. Dar reikės kasmet sumokėti 3 mln. Vėlgi iš biudžeto. Kas tai yra, palyginus su amžinybe? Vieni niekai.

Ką gausime už tuos 3 mln.? Kaip ką? Taigi Lietuva galės įkurti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams.

"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.

Kitaip tariant, turėsime teisę duoti pinigų per pandemiją mirtinai būtiniems tarpgalaktiniams reikalams. Įdomu, ar ne valstybės lėšomis tie inkubaciniai centrai bus steigiami? Be to, kas subsidijuos to centro etatus, kas mokės už patalpas, kas pirks kompiuterius, stalus, kavos servizus, kas ir už kokią algą spręs, kuriam kosmoso miklucho-maklajui duoti eurų, o kuriam – ne? Pagaliau, kiek visa tai dar kainuos?

Regis, kuriama ne realybė, o tikras stogais besivalkiojančio lunatiko sapnas.

Tačiau tai ne sapnas. Ir ne košmaras. Ponuliams sostinėje jau įrodyta, kad valstybė iš to sandėrio kasmet gaus 8,4 mln. eurų grąžą. Eurų dar nėra, bet įrodymai, kad jie atsiras, pateikti.

Kokia laimė, pagaliau kažkas ėmė galvoti, kaip gauti pinigų, o ne paėmus iš biudžeto nuleisti į unitazą. Net argumentuota, kad 2015–2020 metais Lietuvos dalyviai įgyvendino 34 kosmoso projektus, kuriems EKA skyrė 5,5 mln. eurų.

Bravo: skyrė 5,5 mln., o per tuos pačius metus Lietuva tai pačiai EKA sumokėjo kiek? Bemaž 7 mln. eurų. Bet ir to dar mažai, kosmonautikai dabar reikės daugiau.

"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.

Gal ir genialu. Tačiau iš esmės čia aišku tik viena: vis dėlto esame tikrų lunatikų šalis.

Pernai prasidėjęs godžių žinduolių kaukių balius išties užsitęsė – viena aiškinama tautai, kita daroma jai už nugaros, ir tai vadinama rūpinimusi žmonėmis.

Lygiai tas pats vyko ir pavasarinio karantino metu. Tuomet augo ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadų darbo užmokestis, bet ir Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijos valdininkų algos.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrų bei kanclerio uždarbis per aną karantiną šoktelėjo tūkstančiu, ir pasiekė beveik 7 tūkst. eurų. Valstybinės ligonių kasos direktoriui alga padidėjo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų ir siekė beveik 6 tūkst., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovams atlyginimai padidėjo iki 4 tūkstančių. Vidaus reikalų viceministrams atlygis kilo 1,3 tūkst. eurų ir siekė per 5 tūkstančius. Net vadinamosios pensininkų ministerijos viceministrų alga padidėjo daugiau nei tūkstančiu.

Už ką visas šitas gėris?

Už plepalus. Už ligonines, tapusias užkrato fermomis. Už durnus sprendimus. Už pelnymąsi pandemijos sąskaita. Už nomenklatūrinį amoralumą ir nuslėptus lavonus. Už myriop pasmerktus medikus.

Gyvuliai pasikeitė – zoologinės tradicijos tęsiasi. Dabar jau naujojo tvarto gyventojai nurisnojo tais pačiais keliais ir atvėrė vartus išlaidavimui mūsų visų sąskaita tada, kai žmonės miršta, o pinigai reikalingi ne šūdą gaminančių dykaduonių algoms kelti, bet vakcinai pirkti.

Pokalbiai su draugeliais, interviu su kolegomis iš kito kabineto ir pašnekesiai su sava „chebryte“ taip įkyrėjo, kad tos kancerogeninės laidos apie nieką jau seniai kelia refliukso priepuolius. Regis, Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių ir daiginamos šitos beprasmės laidos. Šnekinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti, todėl maskuojasi tuštybe ir trivialiomis frazėmis, pateikdami jas kaip sociokultūrinį fenomeną.

Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių daiginamos beprasmės TV laidos. Kalbinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti.

Tie kalbantys organizmai – tai tik asmenys, kažkada vargais negalais įgiję šiokį tokį išsilavinimą, bet taip ir nepakilę iš A.Maslow piramidės apačios. Menami darbai, socialinių pozicijų imitacijos, piktinimaisi tariamomis blogybėmis, pavyzdžiui, Bažnyčios demoralizacija, tėra tik tas masalas, kuriuo jie skuba patraukti virtualaus triukšmo ir plastikinių skandalų ištroškusią feisbuko durnelių kaimenę.

Kodėl eteryje niekada neregime atsiskyrėlio poeto Vitalijaus Šopio, unikalaus prozininko Vido Morkūno, pasaulio garbės piliečio Gintaro Patacko ar Vakarų Lietuvą nuo kruvinų skerdynių prieš 30 metų išgelbėjusio Vytauto Čepo? Pagaliau kodėl intymesniais klausimais niekas nepravirkdo, tarkime, to paties Raimondo Šilansko, kuris širdyje yra sentimentalus ir empatiškas?

Todėl, kad tai „neformatas“, o ir slidinėti eterio paviršiais yra patogiausia. Be to, apie ką mąslaus žmogaus gali pasiteirauti ta padrika mergelė, kuri neskiria E.M.Remarko nuo remarkos ir, jei tik galėtų, kablelius rašytų viduryje žodžio?

Šitas debilėjimo procesas yra prasidėjęs seniai ir, panašu, įsitvirtino ilgam. Štai ir turime daug erzelio, daug paviršutiniškų frazių iš vermišeliais nušertų veidų, bet nieko, kas sukurtų bent truputį prasmės.

Tai čia tas I.Šimonytės žadėtasis registracijos rinkliavos pakeitimas?

Labai ačiū. Žodžiu, gerbiamas pensininke, net jei savąja "Opel Ascona" per metus nudardi 100 kilometrų ar nevažiuoji visai, teks susimokėti už mūsų valdžios išmintį ir širdies šilumą.

Tik įdomu, kaip tai darys tie 90 tūkst. senolių, kurie gauna 300 eurų per mėnesį ir iš senų laikų tebeturi taršų žiguliuką?

Gerbiamas pensininke, net jei savąja "Opel Ascona" per metus nudardi 100 kilometrų ar nevažiuoji visai, teks susimokėti už mūsų valdžios išmintį ir širdies šilumą.

Kai balsavome už šitą daugumą, tikėjomės, kad mažesnius mokesčius žadėjusi nauja valdžia pagaliau imsis ne apsimestinių, o tikrų reformų: sumažins pernokusį viešąjį sektorių, atsisakys nereikalingo valstybinio turto, nebeliks milijonus kainuojančių kvailų projektų, ir niekas nebesmaugs Lietuvos žmonių.

Tačiau tų reformų nėra. Regime kitos veislės biurokratinį džiaugsmą. Pavyzdžiui, už 7,65 mln. eurų (be PVM) rekonstruojamą Vadovybės apsaugos tarnybos pastatą. Reikia juk nuo tautos saugoti kontorų pilvūzus.

Didelis džiugesys ima ir dėl dabar nežmoniškai būtinos Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos. Už 163 tūkst. eurų, suprantama.

Matome ir tai, kad valstybė vis dar turi 11,5 tūkst. automobilių. Apie žaliąją Lietuvą svaigstantys ponai mums per sėdmenis grūda "darnų judumą" (verčia važinėti autobusais), o patys ir toliau daužysis išsidrėbę limuzinuose.

Kam, sakykite, Švietimo ir mokslo ministerijai reikia 1 035 mašinų? Gal ji teikia pavėžėjimo paslaugą?

Žodžiu, žmonėms – naujas mokestis, o F.Kirkorovui ir M.Šufutinskiui 30 tūkstančių už zoologines giesmes.

Gal jūs, ponai, ten tame Vilniuje pagramdykite savo sąžinės likučius.

Tačiau, kita vertus, juk taip elgiasi dauguma biudžeto išlaikytinių, nes pinigai – ne privatūs, o visų, tad niekieno. Kodėl gi tad jų reikėtų gailėti?

Eglučių žėrėjimo lenktynėms miestuose vėl, kaip ir kasmet, palaidoti šimtai tūkstančių eurų. Iš pradžių išleido pinigus, o paskui davė nurodymą prie tų puošmenų neprileisti pačių mokesčių mokėtojų. Atvarė net policiją. Tai nafik tos eglutės išvis buvo reikalingos?

Sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų.

Aaa, va čia ir yra esmė. Net ir mirties akivaizdoje privalo kai kas uždirbti. Juk reikia pirkti žaisliukus, lemputes ir brangiai draikyti dirbtinį šerkšną. Sunkiai darbuojasi specialiai įkurtos viešosios įstaigos, šimtai darbuotojų, gaunančių prie algos 90 proc. priedus už tai, kad išleidžia mūsų visų pinigus. Ir visa tai estetizuojama koncepcijomis, kilniomis misijomis, taip pat dailiais žodžiais "tvarumas", "judumas", "darnumas".

Biudžetininkams visada buvo svarbu ne rezultatas, o procesas, apkaišytas povo plunksnomis.

Štai sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tame procese pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų, nors ta institucija, kaip aiškėja, nelabai ir reikalinga, nes yra dar ir nežinia ką veikiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

O gal reikėtų kam nors pagaliau pripažinti, kad mirusieji nuo COVID-19 buvo išgarinti dėl rezultatyvesnių rinkimų? Kad žmonės nesibaimintų eiti į rinkimų apylinkes. Juk kilnus tikslas visada pateisina priemones.

Ir didžiausias avigalvis čia toli gražu ne Vitiocha, o tie, kurie iš savo dvasinio kolchozo atlekia su viedrais tekini. Įsigalėjus feisbukinei tautos nusmegeninimo šventei, į viešumą išlindo acto garintojai, Europai skirtų netikrų JAV dolerių demaskuotojai, ufonautų kolegos ir kiti hemorojaus užkalbėtojai. Jie dabar ir diktuoja šizoidinio pasiskambinimo varpeliais madas.

Įsigalėjus feisbukinei tautos nusmegeninimo šventei, į viešumą išlindo acto garintojai, Europai skirtų netikrų JAV dolerių demaskuotojai, ufonautų kolegos ir kiti hemorojaus užkalbėtojai.

Tiesą sakant, analogijų praeityje jau būta. Ir ne vienos. Štai paskutiniame ano amžiaus dešimtmetyje po butus darniai šliaužiojo liekninančių vaistų perpardavinėtojai, kurie iš tiesų siūlė ne ką kita, o purgeną. Liekninantys ar laisvinantys – baisus čia skirtumas, jei tau galvoje visai nuvyto žibuoklės. Pririjai tų tablečių ir mesk sau svorį į sveikatą!

Dar vienas analogas – visuotinis gydymasis šlapimu. Solidžios leidyklos kepė dailiai iliustruotus almanachus apie tai, kaip sveika gerti šitą skystį. Ypač vaikučių. Skaitė, domėjosi ir liurlino tūkstančiai. Gražiai užteršę krištolo taures, kaip kad šaltu veidu siūlė naujosios urologijos pranašai.

Sunku patikėti, bet tai buvo taip pat to paties paskutinio dešimtmečio realybė, nes ir tuomet durnumas tuštybės mugėje žėrėjo kaip pati paklausiausia prekė. Tik rinkodaros galimybės dar buvo ne tos.

Dabar rėžei kliedesį į feisbuką, ir jau rikiuojasi eilės su kanistrais. Tokie, kaip Vitiocha, seniai žino, kad parduoti galima net ir gonorėją, svarbu gražiai įpakuoti ir išmaniai padulkinti smegenų likučius. Pakuotė gali būti sidabrinis popieriukas arba spalvota politinio saldėsio iliuzija. Išorėje – "Meškutė šiaurėje", o viduje – pablūdusių mikimauzų karnavalas.

Su Naujais metais, bliacha mūcha!

Dar džiaugsmo dėlei galima pasilepinti ir interneto komentatorių minčių odisėjomis šalia straipsnių. Štai portalai skelbė: 34 proc. respondentų palankiai vertina naująjį ministrų kabinetą.

Žavu. Tačiau ką apie tai mano virtualusis tautos balsas?

Keistas dalykas, bet tas grafomaninis gaivalas politiką ėmė sieti su seksualinės orientacijos vingiais.

34 proc. respondentų palankiai vertina naująjį ministrų kabinetą. Žavu. Tačiau ką apie tai mano virtualusis tautos balsas? Keistas dalykas, bet tas grafomaninis gaivalas politiką ėmė sieti su seksualinės orientacijos vingiais.

"Palankiai vertina tik keli iškrypę degradai", – įtaria vienas nacijos atstovas.

"Tai dabar lesbės bandys tvarką įvedinėt?! Belieka laukt, kad greit ir Lietuvos vėliavą norės pakeist į tą gražesnę su daug spalvotų juostų", – baiminasi kitas.

"Gausi, gėjau, "žolės", parade dalyvausi, tik neaišku su kuo: ar su vyrais linksminiesi, ar su ožkom", – politinę perspektyvą nudriekia trečias. "Rinkimai Lietuvoje suklastoti", – reziumuoja ketvirtas, o penktas paaiškina: "Deserto vietoje mums kišamas šūdas."

Tame pačiame komentarų raizgalyne svarbių pozicijų siekia ir pamąstymai apie pandemiją.

"Žymus genetikas siūlo gydyti susirgusius nuo COVID-19 tik paskiepytus! O neskiepytus – negydyti", – tvirtina visų galų specialistas, nedetalizuodamas, kur čia genetika, o kur virusologija.

"Neskiepyti kelia pavojų visiems. Tai žmonės, kurie turėtų gyventi atsiskyrėliškai ir nesimaišyti tarp protingų", – priduria kitas toks pat genijus. "Gabrielius pagirtas tarp moterų!" – iškrenta iš lapijos trečias.

Negali nežavėti ir tam tikri sociologiniai apibendrinimai: "Budulių Lietuvoje pagausėjo iki 50 procentų, t. y. iki pusės visos populiacijos." "Iš komentarų sprendžiant, debilų Lietuvoje jau 90 procentų, visi – A.Verygos pacientai", – diagnozavo dar vienas žinovas.

O kažkas sakė, kad Kalėdos – liūdna šventė.