Vaikų globėjai norėtų, kad pasirengimo globai mokymai būtų ilgesni, juose daugiau dėmesio būtų skiriama žinioms apie vaiko raidos sunkumų kompensavimą, pagalbą vaikams su negalia skirtingais amžiaus tarpsniais, lytinio ugdymo klausimams ir paliečiama dar daugiau naujais mokslo tyrimais pagrįstų temų.

Atliko tyrimą

Globėjų nuomonę atskleidė vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos efektyvumo tyrimas. Tyrime dalyvavo 600 respondentų iš 49 šalies savivaldybių. Reikšminga, kad tyrimas atskleidė visų GIMK programos tikslinių grupių požiūrį į mokymus.

„Vaiko globa šeimoje yra geriausia, ką vaikas gali turėti, kai netenka galimybės augti biologinėje šeimoje. Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip galima padėti vaikui įveikti traumines patirtis, ir čia labai svarbus globėjo tinkamas pasirengimas, žinios. Globėjo žinios apie pagalbos vaikui būdus, gebėjimas atkurti vaiko pasitikėjimą savimi ir jo saugumo jausmą iš dalies lemia tolimesnį vaiko gyvenimą. Šį tyrimą paskatino siekis sužinoti, kas padėtų globėjui geriau pasirengti savo misijai ir atliepti vaiko poreikius“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė.

Vaiko globa šeimoje yra geriausia, ką vaikas gali turėti, kai netenka galimybės augti biologinėje šeimoje.

Pasak I. Skuodienės, ne mažiau svarbus tyrimo tikslas – išgirsti, kas emociškai sustiprintų pačius globėjus, kad išvengtume nesėkmingų globų, apsaugotume vaikus nuo dar daugiau netekčių.

Pasirengti iššūkiams

Apie 70 proc. tyrimo dalyvių GIMK programos mokymų organizavimą vertino palankiai ir pritarė, kad programa veiksminga šviečiant visuomenę apie globą ir įvaikinimo patirtis ir ruošiant globėjus atliepti tėvų globos netekusių vaikų poreikius. Taip pat sutiko, kad mokymai padeda išgryninti lūkesčius ir identifikuoti, kas tvirtai apsisprendę globoti, įvaikinti, o kieno motyvacija grįsta emocijomis.

83–93 proc. respondentų labai gerai įvertino mokymų metu vykstančius individualius susitikimus, nes juose gaunami atsakymai į jautrius klausimus padeda geriau suvokti save kaip globėją arba įtėvį, biologinių vaikų ir visos šeimos vaidmenį priimant naują šeimos narį.

Tačiau vertinant, ar programa padėjo gerai pasirengti vaiko globai, įvaikinimui, tikslinių grupių nuomonės išsiskyrė. Teiginiui, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti vaiko globai, įvaikinimui, pritarė 78 proc. šeimynų atstovų, bet tik 45 proc. globėjų, 39 proc. budinčių globotojų, 36 proc. bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų.

Respondentai kritiškiau vertino ir mokymų turinį. Vyravo nuomonė, kad yra poreikis papildyti mokymus ir praktines užduotis nauja medžiaga, remtis naujesniais moksliniais šaltiniais, išgirsti siaurų sričių profesionalų, pavyzdžiui, galinčių pasidalyti vaiko neurologinės raiškos ypatumais.

Laukia pokyčiai

42 proc. tyrimo dalyvių sutinka, kad svarbu geriau pasirengti vaikų su negalia globai, tai padėtų kompensuoti turimus vaiko raidos sutrikimus ir tinkamai priimti galinčius pasireikšti vėliau. Taip pat pasigendama gilesnių žinių apie atskirų amžiaus tarpsnių, ypač kūdikystės ir paauglystės, ypatumus, pagalbos būdus traumines patirtis išgyvenusiems vaikams ir įveikiant netektis, lytinio ugdymo temų.

Vyravo nuomonė, kad reikia ilgesnių mokymų, nes dabartinė programos struktūra (septyni užsiėmimai) riboja galimybes išdėstyti ir gerai įsisavinti informaciją.

GIMK programa padeda atpažinti, kuriuos iš šių gebėjimų dalyvis turi, o kur galbūt reikia pagalbos: saugios aplinkos vaikui užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, raidos sunkumų kompensavimas, ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba mezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimas įveikiant vaiko ir šeimos sunkumus.

Kai kuriuos gebėjimus, tyrimo dalyvių vertinimu, sekasi ugdyti lengviau, kitus – sunkiau. Pavyzdžiui, saugi aplinka ir fizinių poreikių tenkinimas buvo laikoma lengviausiai, o vaiko ryšių su biologine šeima puoselėjimas – sudėtingiausiai ugdoma kompetencija.

Kaip pastebėjo I. Skuodienė, tyrimo dalyvių nuomone, GIMK mokymai savaime globos sėkmės neužtikrina – reikšmingai prie to prisidėti gali sklandus paramos sistemos veikimas, nuolatinis globėjų palaikymas ir galimybė toliau vystyti globai reikalingus įgūdžius.

42 proc. – tiek tyrimo dalyvių sutiko, kad svarbu geriau pasirengti vaikų su negalia globai.

Remiantis tyrimo išvadomis, jau artimiausiu metu GIMK programa bus tobulinama.

Vienoda tvarka

GIMK mokymai privalomi siekiantiems globos ir įvaikinimo, taip pat – bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų steigėjams ir dalyviams, budintiems globotojams ir globos centrų darbuotojams.

Šiuo metu šalyje veikia bendras šeimų parengimo globai procesas. Savivaldybėse įsteigti 66 globos centrai vykdo ir koordinuoja veiklą, susijusią su vaiko globa ir įvaikinimu: pagal GIMK programą rengia mokymus, atlieka pavienių žmonių ir šeimų pasirengimo vertinimą, užtikrina palydėjimą ir tęstinę pagalbą globėjams.

GIMK programa pradėta taikyti 2008 m. sudarius sutartį su JAV asociacija „Child Welfare League of America“ dėl licencijos. Taip siekta, kad kuo daugiau vaikų patektų į šeimos aplinką, o juos priimančios šeimos gautų tinkamą parengimą ir pagalbą vaiko poreikiams ir geriausiems interesams užtikrinti.