INTELIGENTIJOS GENOCIDAS I

Sovietmečiu vienoje centrinės televizijos laidoje vyko Prahos grupės "Stromboli" ir mūsiškės "Anties" dvikova. Apie Sąjūdį tuomet visai SSRS prašnekęs (tiesa, jį rusiškai pavadino "Liaudies frontu") A.Kaušpėdas sulaukė socializmo eunuchų reakcijos – rungtį laimėjo čekoslovakai.

Lietuvį V.Lenino palikuonys atakavo replikomis, esą jis yra nacionalistas, o jo muzika – nesuprantama. Bet labiausiai ideologiškai motyvuotus dvikovos žiūrovus studijoje siutino dainininko įkūnytas ciniškas personažas baltai dažytu veidu ir daina "Ša, inteligente".

Tai buvo baisiau nei iš viso to po kelerių metų klonavęsis "Radijo šou". Komunistiniais šūkiais įpratę mąstyti sovietinės estrados virškintojai pamanė, kad ir Sąjūdis, ir A.Kaušpėdas su visa "Antimi" ragina kovoti prieš inteligentiją. Kobzonų ir leščenkų prisiklausę sovietiniai nariuotakojai niekaip neįstengė suvokti, kuo skiriasi pats A.Kaušpėdas ir JAV grupės KISS pavyzdžiu dekoruotas jo muzikinis personažas (tik amerikiečiai dainavo "Alive!", o A.Kaušpėdas – "Alyvos").

Nors Čekoslovakijos seniai nebėra, o anie satyros verti laikai baigėsi, daina "Ša, inteligente" ir šiandien atskleidžia faktą, kad komunistinis požiūris į inteligentiją tebeegzistuoja tuo pačiu grynuoju pavidalu.

"Ša, inteligente, skurdžiau nelaimingas / Kam tu, kam tu, kam tu, kam tu reikalingas? / Ša, inteligente, tu dar egzistuoji? / Kokį šlamštą valgai, skudurus nešioji?"

Šie dainos žodžiai idealiai atskleidžia tą patį cinišką požiūrį į tuos, kurių šitaip nekentė komunistiniai zombiai. Kas šiandien yra ta tikroji inteligentija? Ne verslininkais tapę medikai, ne limonadinio elito kastratai ir ne plagijuotų disertacijų daktarai, o tie tikrieji, galintys cituoti J.W.Goethe'ės "Willkommen und Abschied" ir toleruojantys šleikštoką L.H.Berliozo muzikinį romantizmą. Jie kaip buvo "tarpsluoksnis" tada, taip ir liko. Juk iš inteligentų nepaimsi kyšio, o jų žinių nepaversi mokesčiais, kuriuos galima pasisavinti. Tad kam tie išsilavinę žmonės rūpi? Teisus buvo A.Kaušpėdas. Niekam.