Ir vėl atėjo Klaipėdos diena

Šiandien – sausio 15 - oji, kuri kalendoriaus lapelyje įvardinta kaip Klaipėdos diena.

Ko jau ko, o Klaipėdos miesto švenčių per metus būna beveik tiek pat, kiek ir Lietuvos gedulo dienų, kurių metu ant trispalvių plazda ir juodi kaspinėliai. Kiekvienas klaipėdietis gali savo nuožiūra pasirinkti, kurią savojo miesto šventę priimtiniau švęsti.

Kažkam galbūt mieliausia švęsti šiandieninę šventę – Klaipėdos krašto sukilimo dieną. Lygiai prieš 82 metus sausio 15 dieną buvo pasiekta to, kad Klaipėdos kraštas būtų prijungtas prie likusios Lietuvos ir tokiu būdu mūsų šalis taptų jūrine (taip, žinau, kai kas dabar atlaidžiai šypsosi skaitydamas, kaip Lietuvą, kurios dauguma gyventojų yra netolima karta nuo žagrės, vadinu jūrine valstybe).

Kitiems klaipėdiečiams, ypač rusakalbiams, turbūt kur kas mielesnė yra sausio 28 diena, kurią jie kasmet, susirinkę prie Karių kapinių paminklo, pamini kaip Klaipėdos išvadavimo dieną. Beje, šiemet sukaks jau šešiasdešimt metų nuo tos dienos, kai 1945 metais Raudonoji armija įžengė į Klaipėdą.

Tretiems klaipėdiečiams priimtiniausia švęsti su konfliktais nesusijusį Klaipėdos gimtadienį – rugpjūčio 1 dieną, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį. Klaipėdos miestas kaip tik ir susikūrė aplink šią pilį. Jos liekanos dabar tapo uostamiesčio valdininkų galvos skausmu, mat niekas nesugalvoja, ką su visu tuo paveldu veikti.

Pagaliau yra dar ir Jūros šventė, kurią ne tik miesto svečiai, bet iri daugelis klaipėdiečių laiko tikrąja Klaipėdos diena. Ši diena, beje, švenčiama linksmiausiai: uostamiestį užtvindo minios žmonių, visa Klaipėda paverčiama milžinišku „jomarku“, kuriame galima rasti visko: nuo molinių figūrėlių iki švytinčių ragų, triukšmas, ypač Teatro aikštėje, viršija visas higienistų leidžiamas normas.

Vienas miestas, o švenčių daugybė. Gal ir nenuostabu, kad randame tiek daug progų švęsti, juk Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų.