KĄ ĮSISEGEI Į ATLAPĄ, DVIVEIDI?

Kiekvienas brandesnis lietuvis, prisimindamas sovietmetį, yra linkęs akcentuoti, kad jis ir anais laikais buvo nepriklausomybės šalininkas, patriotas, nepraleidęs progos besti aštresnį žodį kompartijos adresu ir, skambant SSRS himnui, tyliai gadinti ozoną.

Taip taip, visi buvo tokie patriotiški, tokie laisvės šaukliai, kad net keista, kaip tie sovietai šalies kūne parazitavo pusę amžiaus.

Tik kas anuomet valdiškomis "sosiskomis" prasmirdusiose dainų šventėse tūkstančiais balsų raugėjo: "Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas"? Kas tapdavo pionieriais, segėsi komjaunimo ženklelį į atlapą ir savo noru įsirašydavo į SSRS Komunistų partiją? Kokios bolševikinės amebos tuntais vilko gvazdikus prie Lenino paminklo ir barstė prosovietinius pamokymus atviruose partiniuose susirinkimuose?

Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.

Visi buvome sušikti kolaborantai. Prisitaikėliai, kurie laukė talono patalynei. Kurie profsąjungos susirinkime mušdavosi dėl paskyros jugoslaviškų baldų komplektui arba trečiam žiguliui. Todėl ir valdė mus Stalinas su L.Brežnevu, o ne A.Smetona.

Jei vogei tualetinį popierių iš Vykdomojo komiteto arba pažandes iš mėsos kombinato, dar nereiškia, kad buvai disidentas. Disidentai buvo A.Terleckas, V.Bogušis, S.Tamkevičius, N.Sadūnaitė – pagarba jiems. Bet ir juos anais laikais kolaboruojantys "normalūs žmonės" laikė nenormaliais: argi protinga priešgyniauti gremėzdiškame tautų lageryje, kur tų pačių lietuvių dominuojamas teismas galėjo sušaudyti?

Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.

Tai mus ir išgelbėjo. Išgelbėjo instinktyvus geidulys išsiveržti iš aptvaro. Siekis viską turėti be talono. Pagaliau – noras būti žmogumi, o ne totalitarinės sistemos nieku. Bet tai ir visi nuopelnai.

Taigi klijuoti sau disidento etiketės šiandien daugeliui nederėtų, nes tai būtų veidmainiška. Kaip ir segtis neužmirštuolę vietoj komjaunimo ženklelio.