KADA VILKAS GERAS?

Žydrasis reisas į vandens kelių ateitį – taip pavadinau rašinį apie Lietuvos vandens kelių atkūrimo iniciatyvinės grupės surengtą konferenciją ant vandens. "Jei po penkerių metų stovėsime ant Nemuno kranto ir pamatysime praplaukiančius kokius dešimt laivų, manysime, kad reisas savo misiją atliko", – vylėsi projekto iniciatoriai, pakvietę įvairių sričių specialistus nukeliauti laivu į Nidą ir paieškoti gyvybės receptų vandens keliui.

Pats laikas patikslinti: veiksmas vyko prieš penkiolika metų, ir nei po penkerių metų, nei šiandien nemojuojame praplaukiantiems laivams. Ką ten laivams! Su euforija išlydėjome į vasaros reisus vienintelį laivą – inžinieriniu stebuklu vadinamą 56-erių metų "Raketą". Siekis atkurti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą Kaunas–Nida Nemuno vandens kelyje liko žydra svajone. "Raketa" šauna tiesiai į Nidą, ir nei mobiliųjų prieplaukų, nei turizmo paslaugas teikiančių įmonių Nemuno pakrantėje nepridygo.

Tačiau tai – kita ir plati tema, o šįkart – apie pinigus. Investicijos į šį maršrutą siekė per 100 tūkst. eurų, todėl besipiktinantieji reguliaria bilieto kaina (kelionė asmeniui į vieną pusę kainuoja 49 eurus, vieta prie lango – 59 eurai) galėtų tiesiog pasiskaičiuoti, per kiek laiko, būdami verslininkų vietoje, tikėtųsi, kad atsipirks?

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį.

Ir tai pagirtina, kad, sureagavę į kritiką dėl kainos šuolio, "Raketos" savininkai birželį paskelbė nuolaidų akciją: iki Joninių bilietus galima įsigyti už 29 eurus (tokia reguliarioji kaina buvo žadėta pernai). Tik naivus pasirodė laivo valdytojų prašymas "būti socialiai atsakingais tų, kurie gali sau leisti pirkti bilietą visa kaina, ir leisti didelėms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems įsigyti bilietus pirmiesiems". Pigieji bilietai ištirpo per kelias pirmąsias valandas. Į pinigų kalbą išversta socialinė atsakomybė reiškia du dalykus: pirkėjas renkasi tai, kas jam palankiau, pardavėjas, jei nori paskatinti išvardytas grupes, taiko joms nuolaidas.

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį. Čia turbūt irgi reikia socialinės atsakomybės suprasti verslininkus? Suprantame: vilkas geras, kai sotus. Karantino nugręžti verslininkai maža tegalvos apie mūsų pinigines. Tad jei taip labai norite su šeima pasiplaukioti gražuoliu Nemunu, palaukite, kol atgaivins iki 1960-ųjų tarp Kauno ir Jurbarko plaukiojusius anglimi kūrenamus, mentračiais varomus garlaivius.