KAREIVIO ŠVEIKO RAUDA

Čekai turi tokį tėvynainį, rašytoją ir raudonąjį komisarą (šis faktas ne itin malonus jo tautiečiams) Jaroslavą Hašeką, kuris po bolševikų revoliucijos pergalės Rusijoje pagarsėjo kaip ypač nuožmus kovotojas su "liaudies priešais" Samaros srityje. Akivaizdu, būtent dėl to čekai J.Hašeką ne itin mėgsta net ligi šiol, o to nesupranta visas jo "kūdikį" – šaunųjį kareivį Šveiką ir patį autorių garbinantis pasaulis.

J.Hašekas jau kadaise pas Abraomą, bet esamuoju laiku apie jį verčia kalbėti šlovė, kurios Šveiko "gimdytojas" sulaukė savo herojų įvedęs į pasaulinį satyros personažų aukso fondą.

Ir ne tik dėl to. Idiotizmu pasižymėjusio šauniojo kareivio portretas atspindėjo ir Austro-Vengrijos imperijos vargdienį, ir savotiškai materializavosi, įtikinamai atspindėdamas realų statistinio posovietinės erdvės piliečio atvaizdą.

Tai yra netobulas, netgi lėkštas, jokio humoro (juolab juodo) nesuvokiantis primityvus ir komiškas tipas, kuriuo lengvai manipuliuoja įvairūs pseudopolitikieriai.

Tokių šveikų kariauna šįkart pas mus išrinko "valstiečius" ir į juos panašius, kurie patys savo mentalitetu irgi nedaug skiriasi nuo savo rinkėjų. Bet mūsų šalis vis dar demokratinė, tuo ir džiaugiamės.

Vis dėlto primityvaus proto pradas aukščiausiuose sluoksniuose baugina. Ir ne be pagrindo. 100 dienų darbo Seime – be rezultatų. Baugu, kad taip bus ir toliau. Nors formaliai tai – normalu, nes didžioji didžiosios daugumos dauguma, atvirai kalbant, sėdi ne savo rogėse (ši metafora būtų suprantama net Šveikui).

Įsivaizduokime siuvėją, dainuojantį operoje, arba kalvį, siuvinėjantį kryželiu, o fizinio lavinimo mokytoją, diriguojantį simfoniniam orkestrui (čia net šaunusis kareivis Šveikas apsiverktų). Tad kuo kitoks šiuo atveju Seimas? Kodėl visi ten besibraunantieji mano, kad yra pajėgūs leisti įstatymus?