Stebina vaikų smalsumas

Pagrindinė šios gidų mokyklėlės idėja – ugdyti jaunus žmones, kad jie kuo daugiau žinotų apie savo gimtąjį miestą.

Tam rengiamos ekskursijos, įvairūs mokymai kasmet vis kita tema. Šiais metais dominavo švyturiai.

„Vaikams pasakojome ne tik apie regiono, bet ir mūsų miesto švyturius, įpindami pasakojimus apie juos į mūsų miesto istoriją. Esu tikra, kai jie sužinos, kokia garbinga Klaipėdos istorija, ir patį miestą daugiau mylės“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo informacijos centro vadybininkė Jurgita Neniškienė.

Beje, vaikai esą patys labai daug žino apie miestą ir nori papasakoti, jiems viskas labai įdomu, jie smalsūs.

„Tie, kurie ateina į mokyklėlę, retas kuris prasitarė, kad tai buvo didesnis mamos noras, kad jis čia būtų. Labai daug buvo tokių, kurie ateina į Gidų mokyklėlę nuo pirmos klasės jau ketverius metus“, – sakė J. Neniškienė.

A. Iljino nuotr.

Apie atradimus ir laisvę

Šio sumanymo organizatoriai mano, kad ateityje iš šitų mokymų bus tikrai didelė nauda, nes mato didelį jaunosios kartos susidomėjimą miestu.

„Užsiėmimuose akcentuojame ne tiek gido darbą, bet vaikai daugiau sužino apie Klaipėdos istoriją, įdomius miesto objektus. Ankstesniais metais būdavo, kai susidurdavome, jog mažieji klaipėdiečiai absoliučiai nieko nežinojo apie savo miestą, ir ne tik jie, bet taip pat ir jų tėvai. Buvo atvejų, kai tėvai nežinojo, nei kur yra Teatro aikštė, nei kur yra pats Dramos teatras ar Lėlių teatras. Tad mums kartais tenka mokyti ir tėvus, o paskui jau jų vaikai juos moko“, – šypsojosi J. Neniškienė.

„Jaunųjų gidų mokyklėlės“ sumanymo autorė edukatorė Inga Norkūnienė teigė, kad mažuosius klaipėdiečius labiausiai nustebino tai, kad mūsų miestas yra tiesiogiai susijęs su uosto veikla ir jūriniai aspektai čia labai svarbūs.

„Tai, kad Klaipėda tiesiogiai susijusi su jūra, jiems buvo didžiausias atradimas. Mane labai maloniai nustebino, kad auga labai smalsi karta, jau dabar suvokianti, kad Klaipėda yra ypatingas miestas, kad šalia turime jūrą, kad jūra yra laisvė. Labai nustebino jų požiūris į laisvę. Pradinukai supranta, kad ta laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, jie suvokia, kad ją reikia saugoti. Buvau labai sujaudinta, sunku buvo patikėti, kad tokie maži vaikai suvokia tokius dalykus. Matau, kad auga karta, kuri miestą labai mylės“, – po užsiėmimų su mažaisiais miestiečiais įspūdžiais dalijosi I. Norkūnienė.

A. Iljino nuotr.

Statys ir saugos

Pasak edukatorės, būtent šie vaikai yra jaunieji Klaipėdos ambasadoriai, nes užsiėmimuose dalyvavo ypač aktyviai, jiems buvo įdomu viskas, jie nusiteikę žinias apie mūsų miesto istoriją skleisti ne tik svečiams, bet ir bendraamžiams bei savo tėvams.

Vaikai, pamatę senus atvirukus ir fotografijas, esą negalėjo atsistebėti, kokia graži ir žalia buvo Klaipėda, su savo bažnyčiomis ir tramvajais.

Jie klausė, kas nutiko, kad viso to nebeliko?

„Kaip tik dabar yra laikas ugdyti kartą, kuri Klaipėdą priima labai jautriai, kuri, jaučiu, norės čia grįžti ir ją kurti bei puoselėti toliau. Jiems skaudu dėl dabar griūvančių mūsų jūrinio paveldo objektų. Jie klausia, kaip juos išsaugoti. Atsakiau jiems, kad būtent jie bus ta karta, kuri toliau statys ir saugos mūsų Klaipėdą“, – kalbėjo I. Norkūnienė.

Likus šimtui dienų iki Paryžiaus olimpiados, kai mažame Peloponeso miestelyje pietvakarių Graikijoje, kur 776 m. prieš Kristų įvyko pirmosios žaidynės, tapo akivaizdu, jog dėl apniukusio dangaus veidrodžiu įžiebti šių metų olimpinės ugnies nepavyks, ir graikų aktorės, įsijautusios į pitijų vaidmenį, panaudojo dieną prieš (per generalinę repeticiją) įžiebtą ugnį, ore pasklido kažin kokia ne visai jauki nuotaika.

Ir ne šiaip sau. Kaip tik tuo metu Danijos sostinėje Kopenhagoje staiga ėmė ir užsiliepsnojo Biorsenas – XVII a. buvusi vertybinių popierių birža su gausybe meno vertybių viduje. Vienas šalies simbolių – 54 metrų aukščio bokšto smailė – lūžo ir tėškėsi į gatvę. Vaizdai sukrėtė Daniją.

Potvynis rusus pasivijo net Dubajuje, kur du su puse tūkstančio turistų dėl liūčių negali išskristi namo.

Šokas buvo ne mažesnis nei lygiai prieš penkerius metus liepsnojant XII a. statytai Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, kurios suremontuoti iki šios olimpiados taip ir nepavyks.

Tuo metu Tobolo upės vanduo Rusijoje, Kurgano srityje, toliau grėsmingai kyla, viršyta pusdevinto, o kai kur ir vienuolikos metrų aukščio riba. Tarsi to būtų negana, potvynis rusus pasivijo net Dubajuje, kur du su puse tūkstančio turistų dėl liūčių negali išskristi namo.

O kažkur biblinėje Izraelio dykumoje, gamtos rezervate Vakarų Negeve, užfiksuotas penktasis elementas – šešiakojė gazelė. Ekspertai patvirtino, kad gyvūnas iš tiesų turi dvi papildomas galūnes ant nugaros. Panašu, kad patinas laikosi neblogai ir net sugebėjo poruotis su patelėmis.

Visa kita kontroliuojama: Izraelyje nelyja ir niekas nedega.

Šiems metams Klaipėdos gatvių priežiūrai Susisiekimo ministerija per Kelių direkciją skyrė 6,5 mln. eurų, esą panaši suma šioms reikmėms skiriama kasmet.

Savivaldybės administracija sudarė prioritetinį remontuotinų gatvių ir kiemų sąrašą, į kurį įtrauktas ir žvyruotų miesto gatvių asfaltavimas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad mieste dar yra iki 100 km žvyruotų gatvių.

„Klaipėdos žvyruotų gatvių remontui šiemet numatyta 1,3 mln. eurų. Mieste dar yra žvyruotų gatvių, bet kasmet pamažu jas asfaltuojame“, – teigė V. Švedas.

Pusė milijono numatyta pėsčiųjų ir dviračių takų ties Minijos g., Pilies g., Baltijos pr., Šilutės pl., Varpų g., Dubysos g., Liubeko g. kapitaliniam remontui bei Minijos g. nuo Baltijos pr., Pilies g. ir Naujojoje Uosto g. įrengimui.

Paryžiaus Komunos g. kapitalinis remontui šiemet ketinama skirti 700 tūkst., Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstravimui – 367,3 tūkst. eurų.

Dar už 2,1 mln. eurų planuojama rekonstruoti ir renovuoti daugiabučių namų kiemų vidaus kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles, daugiausiai Kauno gatvėje ir keliose vietose Taikos pr. bei Šilutės plente.

Garbės miestui nedarantis pastatas, pažymėtas 37 numeriu, Herkaus Manto gatvėje dar pernai rudenį papuoštas dviem memorialinėmis lentomis – viena skirta Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vadui Jonui Budriui (1889–1964), kita – iškiliam tarpukario laikų Klaipėdos krašto politikui Viliui Gaigalaičiui (1870–1945).

Abu šie garbūs žmonės gyveno minėtame name. Taigi atminimo lentas teko kabinti ant purvinos sienos.

Pastatas priklauso Turto bankui ir yra itin nušiuręs.

Dabar šiame pastate veikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius.

Turto banko atstovai žiniasklaidoje jau anksčiau teigė, kad pastato remontuoti neketina, nes planuoja parduoti.

Vis dėlto pardavimas kol kas gerokai stringa. Ne tik šio, bet ir kito, netoliese esančio pastato Herkaus Manto g. 38, kuriame anksčiau veikė Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius.

Jokių aukcionų iki šiol rengta nebuvo, jie tik planuojami, konkreti jų data nenumatyta, nes vis dar neparuošti pastatų pardavimo dokumentai.

Parduodamų statinių pradinė kaina taip pat nežinoma, nes turto vertinimus planuojama atlikti prieš pat aukcionų pradžią.

Pastato Herkaus Manto g. 37 plotas yra 536 kv. m. Kartu bus parduodama ir 2/3 dalis jo kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės). Pastato Herkaus Manto g. 38 plotas – 839 kv. m.

Pardavimui ruošiamas ir buvęs kino teatras „Jūratė ir Kastytis“, Taikos pr. 105, kurį rengiamasi parduoti kartu su kavinės – baro ir prekybinėmis patalpomis bei kiemo aikštele.

Kino teatras „Jūratė ir Kastytis“ duris atvėrė apie 1977 metus, jame veikė dvi salės ir tai buvo itin mėgstama pietinės miesto dalies gyventojų įstaiga.

Infrastruktūrą šioje teritorijoje prižiūrinčios biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Žigintas Narmontas patvirtino, kad lentą nuėmė, nes ji jau buvo susidėvėjusi.

„Ten buvo informacinis stendas, kuriame Melnragės planas ir šioje pajūrio teritorijoje esantys objektai buvo pažymėti taip pat ir Brailio raštu, skirtu regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tą stendą nuėmėme mes ir nuvežėme atnaujinimui“, – teigė Ž. Narmontas.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus teigimu, informacinis stendas nuimtas, gavus aklųjų atstovų pastabų, kad Brailio raštas nebeužčiuopiamas, ir neregiai tuose stenduose nieko nebeįskaito.

„Jei sėkmingai tą stendą pavyks atnaujinti, pakeisime visus tris, kurie yra įrengti šalia Odesos promenados. Beje, ir kiti stendai yra sugadinti, nes ten kažkodėl juose buvo aprašyta informacija lietuvių ir rusų kalbomis, tai kai kuriose vietose dabar rusų kalba nutrinta ir ant viršaus užrašyta ukrainietiškai“, – teigė Ž. Narmontas.

Melnragės parkas, vėliau pavadintas Odesos promenada, buvo įrengtas 2020 m. pabaigoje.

Bendra jo įrengimo vertė – daugiau negu 460 tūkst. eurų, iš jų 256 tūkst. eurų – ES lėšos.

6,36 ha ploto parko teritorijoje buvo nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti gultai, iškylų stalai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, apšvietimas, nauji suoliukai, šiukšliadėžės, išgenėti seni ir bus pasodinti nauji želdiniai.

Iki prezidento rinkimų likus keturioms savaitėms, jau suformuotos rinkimų apylinkių komandos, kurių narių bendras skaičius Klaipėdoje – per 450.

Klaipėdos savivaldybės teritorijoje yra 55 rinkimų apylinkių komisijos, nes uostamiestyje yra būtent tiek apylinkių (įskaitant Jūreivių). Suformuotų rinkimų apylinkių komandų narių bendras skaičius Klaipėdoje – per 450.

Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius teigė, kad komisijų narių rezervą, jei prireiktų, turi suformavusi ir Vyriausioji rinkimų komisiją (VRK).

Viktoras Greičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Blogiausiu atveju, jei pritrūktų darbuotojų rinkimų apylinkėse, prašysime pagalbos iš savivaldybės administracijos. Tačiau šiandien apylinkių komisijų narių trūkumo neturime. Tiesa, teks atleisti vieną komisijos narį, nes paaiškėjo, kad jis yra kandidatų sąraše rinkimuose į Europos Parlamentą. Kandidatai rinkimų apylinkėse dirbti jokiu būdu negali“, – pabrėžė V. Greičius.

Penktadienį pateiktas galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas. Jau yra baigiamos atspausdinti jų programos ir biografijos, kurios greitai pasieks rinkėjus.

Teks atleisti vieną komisijos narį, nes paaiškėjo, kad jis yra kandidatų sąraše rinkimuose į Europos Parlamentą.

„Netrukus į rinkėjų pašto dėžutes bus pristatytos kortelės su informacija, kur jie galės balsuoti. Rinkėjų sąrašai dar tikslinami, bet Klaipėdoje jų kaskart mažėja“, – teigė V. Greičius.

Gegužės 7, 8, 9 dienomis Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate Liepų gatvėje bus galima balsuoti išankstiniuose rinkimuose.

Renkant prezidentą, bus balsuojama ir referendume dėl dvigubos pilietybės, tačiau rinkėjai pastebi, jog informacijos apie referendumą beveik nėra.

Anot V. Greičiaus, reklama ir viešinimu turėtų užsiimti referendumą inicijavusi iniciatyvinė grupė, VRK tik techniškai padės jį organizuoti.

Artimiausius mėnesius rinkėjams teks balsuoti tris kartus – pirmajame prezidento rinkimų ture gegužės 12 d., po dviejų savaičių – antrajame ture, kuris veikiausiai įvyks, nes kandidatų yra daug, o birželio 9 d. vyks rinkimai į Europos Parlamentą.

Pagal ankstesnį susitarimą Klaipėdos švyturys turėjo būti suremontuotas iki 2023 metų pabaigos ir atvertas lankytojams.

Tačiau projekto derinimo procesas užtruko ilgiau nei planuota, o švyturio remonto darbai prasidėjo tik kovo pradžioje.

Techninį projektą rengė bendrovė „Synergy Solutions“, remonto darbus vykdo „Svajonių statyba“.

Švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų.

Švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų.

Ketinama suremontuoti tiek švyturio vidų, tiek išorę, nes pastarasis remontas buvo atliktas prieš 28 metus, tad per ilgą laiką įtrūko sienos, nusidėvėjo laiptai.

Ekspertų atlikti tyrimai parodė, kad pastato sienos įtrūkusios ir kaupiasi drėgmė, todėl remontui bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, todėl pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš jo sienų.

Taip pat bus remontuojamas švyturio antstatas, atnaujinama šiaurės krypties rodyklė, atidengiamas apskardintas bokšto karnizas, tvarkomi viduje esantys metaliniai laiptai.

„Šiuo metu vykdomi vidaus laiptų remonto darbai, t. y. po atlikto smėliavimo yra gruntuojama ir dažoma. Lygiagrečiai yra rengiamasi ir kitiems išorės bei vidaus darbams. Remonto darbų įkainiai išlieka tie patys. Kol kas darbai vyksta pagal planą, remonto pabaiga numatyta vasaros pabaigoje“, – teigė Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė.

Šis istorinis švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m.

Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1950 m. atstatytas.

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą, tačiau po remonto švyturys duris atvers ir visuomenei.

Jei uostamiesčio politikai pritars, Lengvosios atletikos mokykla taps Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) nare.

LLAF yra savarankiška sporto organizacija, narystės pagrindu vienijanti šalies teritorijoje veikiančius lengvosios atletikos klubus bei kitas įregistruotas sporto organizacijas, atstovaujanti federacijos narių interesams, rengianti ir įgyvendinanti įvairias sporto šakos populiarinimo priemones.

Šiuo metu LLAF vienija 70 narių, 12 iš jų – biudžetinės įstaigos: Kauno sporto mokykla „Startas“, Panevėžio sporto centras, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, Vilniaus miesto sporto centras, Biržų rajono sporto centras, Druskininkų sporto centras, Kaišiadorių švietimo ir kt.

Nepaisant to, kad Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla nepriklauso federacijai, su LLAF ji derina metinį varžybų kalendorių, dalyvauja organizuojamuose visų amžiaus grupių čempionatuose, už kuriuos moka sportininko licencijos mokestį kaip federacijai nepriklausantys nariai.

Teigiama, kad Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklai tapus LLAF nare, įstaigos sportininkai palankiomis sąlygomis galėtų dalyvauti federacijos organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse.

Paskaičiuota, jei Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla pernai būtų tapusi LLAF nare, už sportininkų dalyvavimą varžybose būtų mokėjusi 1 470 eurų, dabar sumokėta 2 380 eurų.

Tiesa, vadovaujantis LLAF įstatais, nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 500 eurų dydžio stojimo į LLAF mokestis ir 150 eurų dydžio metinis LLAF nario mokestis.

Tad jei klaipėdiečiai pernai būtų prisijungę prie federacijos, realiai būtų sutaupę 260 eurų.

Savivaldybės Turto valdymo skyrius parengė projektą, kuriuo siekiama nurašyti pripažintą netinkamu naudoti, miestui priklausantį nekilnojamąjį turtą Herkaus Manto g. 83.

Statinio bendras plotas – per 120 kv. m.

„Tas pastatas priklauso savivaldybei, mes jį nuomojome. Ten buvo įsikūręs Automobilių švaros centras, šalia turi garažus, bet patį pastatą savo veiklai mažai naudojo. Pastatas statytas seniai, bet jis nėra kultūros paveldo objektas. Tiesiog yra rengiamas projektas dėl Herkaus Manto ir P. Lideikio sankryžos pertvarkos, pagal planus, ketinama toje vietoje, kur stovi pastatas, įrengti nuovažą iš P. Lideikio į Herkaus Manto gatvę. Tas pastatas ir trukdo nuovažos įrengimui. Viso to tikslas yra mažinti automobilių grūstis“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

2022 m. gruodį Klaipėdos savivaldybės administracija su bendrove „Atamis“ pasirašė paslaugų sutartį dėl eismo valdymo sistemos modernizavimo techninio darbo projekto parengimo.

Remiantis šiuo projektu, nugriovus Herkaus Manto g. 83 esantį pastatą, ketinama įrengti papildomą atlanką (be šviesoforų) posūkiui į dešinę, važiuojant nuo P. Lideikio gatvės į Herkaus Manto gatvę.

„Projektuojamoje atlankoje, važiuojant nuo P. Lideikio gatvės į Herkaus Manto gatvę, planuojama pratęsti ištisinę liniją taip, kad vairuotojai, išvažiuodami iš nuovažos adresu Herkaus Manto g. 83, galėtų sankryžoje sukti tik į dešinę, tačiau negalėtų persirikiuoti į kitas eismo juostas, trukdant kitų dalyvių eismo saugumui“, – pabrėžiama savivaldybės aiškinamajame rašte.

Nurašius administracinį pastatą Herkaus Manto g. 83, bus įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai: nugriautas pastatas, įrengta papildoma įvaža į Herkaus Manto gatvę.

Preliminari pastatų griovimo suma – apie 20 tūkst. eurų.

Štai, pavyzdžiui, Saratove (toks miestas Pietų Rusijoje, prie Volgos) neseniai įkurtas Specialiosios karinės operacijos istorijos muziejus. Panašiai ankstyvuoju bolševikmečiu kiekviename sovietijos užkampyje rasdavosi raudonieji kampeliai, skirti naujiems stabams pagarbinti.

Saratove tas naujas muziejus, kuriame šlovinami į Ukrainą Kremliaus deleguoti žmogžudžiai, marodieriai, prievartautojai ir sadistai, panašu, patinka ne visiems.

Žinoma, kiekviena naujovė turi savų šalininkų ir savų priešininkų. Saratove tas naujas muziejus, kuriame šlovinami į Ukrainą Kremliaus deleguoti žmogžudžiai, marodieriai, prievartautojai ir sadistai, panašu, patinka ne visiems. Per kelis mėnesius jis tyčia padegtas dukart, pastarąjį sykį – užvakar. Kaltininkai (21-erių šaltkalvis ir 35-erių medicinos mokyklos laborantė), žinoma, sulaikyti, jiems iškeltos bylos dėl teroro aktų.

Tik štai kol kas jokių ekscesų negirdėti dėl keliaujančios (eksponuota net Sankt Peterburgo Ermitaže!) vakar okupuotame Sevastopolyje atidarytos V. Buto personalinės parodos „Mano plonos linijos krantas“.

V. Butas pagarsėjo prekyba ginklais, už ką JAV nuteistas 25 metus kalėti, bet buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę B. Griner, kuri kalėjo Rusijoje.

V. Butas dabar tapo naujos rusiškos kultūros dalimi. Tik parodoje eksponuojami ne paveikslai, nutapyti anapus Atlanto, o asmeniniai daiktai, naudoti Amerikos kalėjime.

„Vis dėlto egzistuoja rusų kultūra. Kai kurie sako, kad reikia jos atsisakyti. Anaiptol, manau, kad tą parodą reikėtų vežioti po pasaulį ir rodyti, kaip rusai myli V. Butą – tarptautinį nusikaltėlį. Ir tai pats geriausias rusų kultūros pavyzdys“, – įsitikinęs žymus politikos strategas M. Šeitelmanas.