Atliko simbolinę misiją

„Turiu atlikti labai jautrią ir labai svarbią misiją. Tarybai baigiant kadenciją, simboliška pagerbti mūsų tarybos ištakas. Ir pirmosios miesto tarybos įprasminimas yra deramos pagarbos bei dėkingumo ženklo parodymas. Tad, kiek dar bus tarybų, nepamirškime, nuo ko viskas prasidėjo, nepamirškime tų, kurie gana sudėtingu laiku parodė neįtikėtiną pilietinę drąsą, todėl šiandien esame čia, kur esame“, – ceremonijoje kalbėjo V. Grubliauskas.

Pirmosios Klaipėdos tarybos pirmininkas Vytautas Čepas neslėpė, kad, praėjus daugiau nei 30 metų, daug kas išsitrynė iš atminties.

„Bet kai kurie dalykai išliko, juk tada mieste vyko karas, sovietų pulkininkai kojomis atidarinėjo duris savivaldybėje, ir mūsų valdžia keletą kartų ant plauko kabėjo, kai tankai po miestą važinėjo ir buvo paskelbta komendanto valanda, ir kad miesto valdymas pereina į sovietų kariškių rankas, bet mes išsisukome. Be to, bekariaudami sugebėjome ir šį bei tą sukurti, ne tik griauti“, – šmaikščiai pastebėjo V. Čepas.

Nijolė Požarskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tikrai buvome drąsūs“

Pirmosios tarybos deputatų klubo vadovė Nijolė Požarskienė pasidžiaugė, kad dabartinis meras savo žodį ištesėjo operatyviai, nes į jį dėl tarybos įamžinimo buvo kreiptasi vos prieš kelis mėnesius.

Mes patys save buvome užmiršę tiek metų.

„Mes patys save buvome užmiršę tiek metų. Turiu pripažinti, kad tikrai buvome drąsūs. Juk tokia įtampa tvyrojo, ir mes tuo metu tris kartus mėginome nukelti Lenino paminklą ir tris kartus mums grasino automatais. Kaip ir V. Čepas minėjo, daug kas išsitrina iš atminties, todėl dėkojame, kad taip pagerbta pirmoji mūsų miesto taryba“, – kalbėjo N. Požarskienė.

„Mūsų sąrašas trumpėja, 28 mūsų kolegos jau mirę iš 64 išrinktų pirmosios Klaipėdos miesto tarybos narių. Mums pavyko atrasti visus, išskyrus du – Algimantą Paškevičių ir Romualdą Tenkutį. Apie juos neturime duomenų, bet dar ieškosime“, – teigė pirmosios Klaipėdos tarybos deputatas Audrius Pauža.

Buvo pražiopsota proga

Sieną puošiančios nuotraukos, kurioje daugiau nei prieš 33 metus buvo įamžinti po Nepriklausomybės atkovojimo pirmosios Klaipėdos miesto tarybos deputatai, autorius yra Vytas Karaciejus.

Jis pasakojo, kad tuomet fotografijai miesto politikai buvo sukviesti spontaniškai.

„Jau dabar sunku prisiminti, kaip viskas tądien buvo. Tik pamenu, kad V. Čepas visus sukvietė. Ir gaila, kad nesilaikėme tradicijos fotografuoti visų kitų kadencijų tarybų. Buvo pražiopsota proga“, – apgailestavo V. Karaciejus.

2016 m. gruodžio viduryje uostamiesčio savivaldybės tarybos kolegija bendru sutarimu pritarė dar vienų senelių globos namų steigimui.

Tada buvo nuspręsta, kad nauji senelių namai veiks kaip Klaipėdos miesto globos namų (Žalgirio g. 3A) filialas.

Tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi galimybes dėl senyvo amžiaus asmenų globos paslaugų plėtros, pasiūlė rekonstruoti patalpas, esančias Aušros g. 41 (buv. adresas Vaivos g. 23) Melnragėje, pritaikant jas senelių globos namų veiklai.

Iki tol čia 20 metų buvo vykdoma socialinė veikla.

Melnragėje netoli jūros modernių globos namų komplekso statyba turėjo prasidėti 2020 m. pabaigoje.

Melnragėje netoli jūros modernių globos namų komplekso statyba turėjo prasidėti 2020 m. pabaigoje.

Šiame beveik hektaro dydžio sklype turėjo iškilti 80 vietų modernūs globos namai.

Esantis pastatas turėjo būti renovuotas ir tapti administraciniu, šalia ketinta pastatyti papildomus du statinius, kurie turėjo būti sujungti tarpusavyje.

Tačiau statybos taip ir neprasidėjo, nes paaiškėjo, kad užbaigti naujų senelių namų Melnragėje projektavimo darbus trukdo iki tol nepatvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

Vėliau atsirado problemų ir jį patvirtinus.

„2021 m. rugsėjo 30 d. patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuriuo didelė dalis Melnragės teritorijos pateko į pažeisto gamtinio karkaso teritoriją. Dėl to pasikeitė reikalavimai užstatymui ir želdiniams, tai turėjo įtakos techninio projekto galimiems sprendiniams. Šiuo metu atliktas detaliojo plano koregavimas, sprendiniai sausio 31 d. pristatyti visuomenei. Šiais metais planuojama parengti techninį projektą ir pradėti viešųjų pirkimų procedūras rangos darbų ir techninės priežiūros pirkimui“, – paaiškino Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Sąraše liko tik 44

Šių metų pradžioje, remiantis port.lt duomenimis, į Klaipėdą atplaukti buvo užsiregistravę 75 keleiviniai laineriai.

Tikėtasi šiemet sulaukti daugiau svečių ir iš Vokietijos.

Vis dėlto jau tada prognozuota, kad galutinis laivų sąrašas gali keistis.

Ir likus mažiau nei mėnesiui (pirmasis laivas „Hamburg“ su Bahamų vėliava Klaipėdoje turėtų švartuotis balandžio 21-ąją), panašu, kad kruizinių laivų šiemet pas mus atplauks mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį, išskyrus tik pandeminius 2020 m., kai visų laivų vizitai buvo atšaukti, ir 2021-uosius, kai Klaipėdoje sulaukta vos dviejų keleivinių lainerių.

Negalime atmesti ir karo įtakos, be to, ekonominiai ir finansiniai dalykai ne paskutinėje vietoje.

Iš 75 kruizinių laivų, dar metų pradžioje planavusių atplaukti šiemet į Klaipėdą, liko vos 44, o pats sezonas vietoj pusės metų sutrumpėjo iki penkių mėnesių ir truks iki rugsėjo 17 d.

„Kodėl taip nutiko? Šiemet gana daug laivų buvo rezervavę daugiau atvykimų skirtingomis datomis. Kai suderino savo tikruosius grafikus, paaiškėjo, kad atvykimų bus mažiau. Kai kurie laivai buvo rezervavę po 10 atvykimų, galiausiai liko keturi. Negalime atmesti ir karo įtakos, be to, ekonominiai ir finansiniai dalykai ne paskutinėje vietoje. Jei, pavyzdžiui, kelionė pabrango 40 ar daugiau procentų, žmonės gerai pasvarsto, ką rinktis“, – teigė R. Savickienė.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Erzino ir gatvių remontai

Šiuo metu pateikiamas į Klaipėdą atvyksiančių laivų sąrašas irgi dar negalutinis.

„Dar tiksliname jį su laivų agentais ir su kruizinių linijų kompanijomis. Ruošiamės į kruizinės laivybos parodą Jungtinėse Valstijose kitą savaitę. Gal ir toje parodoje kai kas paaiškės. Ar planuojančių atvykti į Klaipėdą laivų apsisprendimui čia apsilankyti turėjo įtakos remontai mūsų senamiestyje? Taip, turėjo. Ir dabar turizmo agentūros gauna paklausimų, ar pas mus galiausiai baigėsi remontai mieste. Labai tikiuosi, kad šiam sezonui senamiestis jau bus atnaujintas, bus pabaigtos tvarkyti ir Teatro, ir kitos gatvės“, – vylėsi R. Savickienė.

Vienas dažniausiai šį sezoną Klaipėdoje matomų kruizinių laivų bus 100 m ilgio „Clio“, kuris pas mus planuoja atplaukti net šešis kartus.

Vokiečiai dar neapsisprendė

Pernai į Klaipėdą taip pat planavo atplaukti per 70 laivų, bet atvyko dešimčia mažiau. Viskas – dėl karo Ukrainoje.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir baiminantis grėsmių Baltijos šalyse, Vokietijos piliečiams jų šalies Užsienio reikalų ministerija tuomet rekomendavo nevykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Tada Vokietijos laivybos kompanijos atšaukė savo lainerių vizitus ir į Lietuvos uostą.

„Kol kas vokiečiai dar susilaiko nuo vizitų pas mus. Jie ir pernai atšaukė savo laivų vizitus, bet tikiuosi susitikti su jų kompanijų atstovais parodoje, tikiuosi, kad kažkas daugiau paaiškės“, – teigė R. Savickienė.

O didysis rusų vadas mielai apsikeistų vietomis su spalvinguoju scenos talentu, net su visomis naujomis jo pilvo kaladėlėmis ir gal net imtų giedoti choralus tiesioginiame eteryje, kad tik bent kiek būtų galima atsukti laiką atgal. Tik tai neįmanoma.

Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos neatšaukiamas. Ir jis galios iki VVP mirties, nes karo nusikaltimams senaties nėra.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai?

Ukrainos valdžios vertinimais, rusai per karą ištrėmė apie 16 tūkst. vaikų. Rusija pripažįsta pagrobusi 2 tūkst., tačiau ir to daugiau nei pakanka.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai? Galbūt daug šiandieninių bėdų būtų pavykę išvengti, jei savu laiku būtų išaiškinti tikrieji daugiabučių sprogdinimų užsakovai pačioje Rusijoje, pasaulio visuomenė nebūtų akių užmerkusi į kruviną tos pačios Rusijos smurtą Čečėnijoje, Dubrovkos ir Beslano teroro aktų padarinius, mįslingas rusų politikų, žurnalistų ar perbėgėlių mirtis, agresiją Gruzijoje, Rytų Ukrainoje, Krymo užėmimą ar Malaizijos lėktuvo katastrofą. Dėl viso to VVP jau seniai turėjo sulaukti Hagos teismo dėmesio, jeigu ne kaip įtariamasis, tai bent jau kaip specialusis liudytojas. Tačiau, kaip tikina beviltiški optimistai – geriau vėliau negu niekada.

Pasipildė naujais nariais

Daugiausia mandatų naujojoje uostamiesčio taryboje gavo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ – net 8.

Dar vienai kadencijai į tarybą buvo išrinktas savaitgalį mero rinkimus laimėjęs Arvydas Vaitkus, tad jo vietą taryboje užims kolega, dabartinės kadencijos miesto politikas Romaldas Idzelevičius.

Su rinkimų komitetu mandatus laimėjo ir dar keli dabartiniai tarybos nariai – Arūnas Tuma, Rimantas Taraškevičius, Vidmantas Dambrauskas bei Vaida Raugelė.

Po ketverių metų pertraukos į Klaipėdos tarybą kartu su „Ištikimi Klaipėdai“ sugrįžo Jolanta Skrabulienė.

50 m. politikė buvo politinės partijos „Rusų aljansas“ (kuri dabar likviduojama) 2015–2019 m. kadencijos Klaipėdos tarybos narė.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje biografijoje moteris nurodo, kad dirba direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams vienoje uostamiesčio ugdymo įstaigoje.

Pirmąkart į tarybą šįkart išrinkta Jolita Andrijauskienė, 55 m. H. Zudermano gimnazijos direktorė (nuo 2006 m.) ir matematikos mokytoja.

Ši aktyvi moteris yra Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė.

Dar vienas naujas komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ tarybos narys – 45 m. Tomas Juočys, Klaipėdos dramos teatro direktorius.

Abu šie naujokai lig šiol su politika nebuvo siejami.

Apsispręsti turi laiko

Septynis mandatus į Klaipėdos tarybą laimėjo partija „Laisvė ir teisingumas“.

Jo lyderis, Seimo narys 40 m. Remigijus Žemaitaitis išrinktas pirmu numeriu, tik dar nežinia, ar jis parlamentaro kėdę iškeis į miesto tarybos nario vietą.

Praėjusią savaitę „Klaipėdai“ jis tvirtino dirbsiąs uostamiesčio taryboje, tačiau po antrojo merų rinkimų turo nepatvirtino galutinio apsisprendimo.

Vakar politikas žurnalistams telefonu neatsiliepė.

„Kol kas R. Žemaitaitis oficialiai Klaipėdos miesto tarybos nario mandato neatsisakė, nes dar anksti, dar nepatvirtinti rinkimų rezultatai, šitai VRK privalo atlikti per 7 dienas. Tai planuojama padaryti šį penktadienį arba savaitgalį, priklausomai nuo situacijos. Tačiau net ir po to dar bus kiek laiko apsispręsti dėl pasirinkimo, kuo būti – parlamentaru ar miesto tarybos nariu. Kol kas tik du Seimo nariai – Aurelijus Veryga ir Juozas Varžgalys – atsisakė laimėtų tarybų narių mandatų“, – patvirtino VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Jei R. Žemaitaitis nuspręstų likti Seime, savo vietą Klaipėdos taryboje jis užleistų Sergejui Mažūgai.

VRK pateiktoje biografijoje rašoma, kad jis yra 29 m. verslininkas, asociacijos „Rusakalbė Klaipėda“ narys.

Savo feisbuko paskyroje būsimasis politikas išdėstė savo trijų darbų programą, ką jis veiktų, atėjęs į tarybą.

S. Mažūgos tikslai – „išlaisvinti miestą nuo šviesoforomanijos, reali dvokiančių atliekų kontrolė ir medžių inventorizacija“.

Dar šis vyras nurodo, kad „žaidžia bei organizuoja protmūšius. Yra snukerio (angliško biliardo) tarptautinės kategorijos teisėjas, groja gitara, fortepijonu“.

Pakeistų: jei R. Žemaitaitis vis dėlto liktų Seime, jo laimėtas Klaipėdos tarybos nario mandatas atitektų asociacijos „Rusakalbė Klaipėda“ atstovui S. Mažūgai. VRK nuotr.

Barmenė išsigando skambučio?

Be R. Žemaitaičio, ir visi likę partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai Klaipėdos taryboje – Lina Šukytė-Korsakė, Kęstutis Bartininkas, Steponas Venckus, Vidas Karolis, Henrikas Galinauskas ir Monika Žvinklytė yra naujokai.

52 m. L. Šukytė-Korsakė – biomedicinos technologė, gydymo įstaigoje dirbanti vyr. slaugytoja administratore, kelis kartus prieš tai ankstesniuose rinkimuose ji bandė siekti tiek tarybos narės mandato, tiek ir mero posto, tačiau nesėkmingai.

Jos kolega 29 m. K. Bartininkas – baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įgijęs jūrų transporto logistikos technologo specialybę, dirba privačioje kompanijoje vykdančiuoju direktoriumi.

Dar vienas „Laisvės ir teisingumo“ narys 60 m. S. Venckus yra konsultantas.

VRK turto ir pajamų deklaracijoje jis nurodė turįs vertybinių popierių, meno kūrinių bei juvelyrinių dirbinių už 1,5 mln. eurų ir dar 600 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Jo partijos kolega 62 m. Vidas Karolis pastarąją savo darbovietę nurodė BKT (Birių krovinių terminalas), kuri jau daugiau nei metus nevykdo veiklos dėl sankcijų, taikomų baltarusiškoms trąšoms. Ten politikas dirbo vyr. dispečeriu.

Dar vienas partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys, patekęs į tarybą, taip pat naujokas, bendrosios praktikos gydytojas odontologas 67 m. H. Galinauskas.

Na, ir visai nieko bendra su politika lig šiol neturėjusi 30 m. klaipėdietė Monika Žvinklytė, prisistačiusi padavėja-barmene, apie savo politinės karjeros vingrybes kalbėti su žurnalistais nepanoro.

Išgirdusi, dėl ko kalbinama, ji kažką nerišliai burbtelėjo, išjungė telefoną ir daugiau nebeatsiliepė.

Komandoje – ir dvi damos

Septynis mandatus naujojoje taryboje laimėjo ir Klaipėdos konservatoriai, tarp jų – kadenciją baigiantys Artūras Razbadauskas, Andrius Dobranskis, Andrius Petraitis bei Aidas Kaveckis.

Naujojoje taryboje konservatoriams atstovaus lig šiol politikoje nefigūravusi 38 m. Aušra Pacevičiūtė, ji prisistatė esanti Klaipėdos universiteto (KU) asistentė, dėstytoja, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja, be kitų veiklų – dar ir Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos narė.

Konservatorių komandoje yra ir dar viena akademinės bendruomenės atstovė – 42 m. Laura Šaltytė-Vaisiauskė, KU mokslo ir inovacijų tarnybos vedėja, fizinių mokslų daktarė.

Dar vienas konservatorių partijos naujokas Klaipėdos taryboje – 52 m. Ugnius Radvila nurodė esąs bendrovės „Novaturas“ valdybos narys.

Šis politikas – išskirtinis savo valdomu turtu. Jo privalomas registruoti turtas siekia 1,167 mln. eurų, vertybiniai popieriai, meno kūriniai bei juvelyriniai dirbiniai – dar daugiau nei milijoną, piniginės lėšos – 854 tūkst. eurų.

Naujasis politikas yra suteikęs 486 tūkst. eurų paskolų. Ši informacija pateikta iš VRK puslapio skelbiamos turto ir pajamų deklaracijos.

Sugrįžimas: tiek liberalas S. Liekis, tiek ir buvusi politinės partijos „Rusų aljansas“, dabar politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ narė J. Skrabulienė į Klaipėdos tarybą sugrįžta po ketverių metų pertraukos. VRK nuotr.

Pradės politikų karjerą

Trys naujokų mandatai atiteko ir „valstiečiams“ – Jurandui Altuchovui, Algimantui Šniepiui ir Raimondui Tamošauskui, jie į tarybą taip pat pateko pirmą kartą.

J. Altuchovui – 49 m., jis privataus kineziterapijos centro vadovas.

Jo partijos kolega – 56 m. A. Šniepis VRK biografijoje nurodė esąs direktoriaus pavaduotojas.

Vienintelis iš jų labiau klaipėdiečiams galbūt žinomas yra R. Tamošauskas – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas, 2002–2018 m. „Švyturio“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, beveik tuo pat metu vadovavęs ir bendrovės „Philip Morris Lietuva“ profsąjungai.

Nuo 2008 m. iki dabar vadovauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinei sąjungai.

R. Tamošauskas išskirtinis tuo, kad, be profesinių sąjungų veiklų, domisi kelionėmis, Biblijos skaitymu, astronomija bei žuvų auginimu.

Naujoji taryba ir naujasis meras prisieks balandžio 20-ąją vyksiančiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje.

Sugrįžo po pertraukos

Klaipėdos liberalai iškovojo tris mandatus, tad miesto taryboje toliau dirbs Saulius Budinas ir Edmundas Kvederis.

Po vienos kadencijos pertraukos į tarybą sugrįš ir prie jų prisijungs Saulius Liekis.

Į naująją Klaipėdos tarybą kaip socdemų atstovas kartu su kolega vicemeru Arvydu Cesiuliu bei Romaldu Sakalausku pateko ir kadenciją baigiantis ilgametis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Vienintelis politikos naujokas tarp jų – 66 m. Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas.

Adolfas Gritėnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Priesaika – kitą mėnesį

Iš viso rinkimus Klaipėdoje laimėjo šešios politinės jėgos: politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ bei penkios partijos: „Laisvė ir teisingumas“, konservatoriai, liberalai, „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Kitos partijos nesurinko privalomo balsų limito ir tarybos mandatų nelaimėjo, Klaipėdos taryboje yra 31 vieta, neskaitant mero.

Mieste yra 124 879 rinkėjai, balsavo 50 955 (40,8 proc.) klaipėdiečiai – mažiausiai iš visų pajūrio savivaldybių teritorijų.

„Naujoji taryba ir naujasis meras prisieks balandžio 20-ąją vyksiančiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje. Nuo tos dienos oficialiai jie pradės darbą“, – patvirtino Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

V. Grubliausko linkėjimai

Jau iš pat pradžių, tik ėmus skaičiuoti rinkimų rezultatus Klaipėdoje, akivaizdi buvo A. Vaitkaus pirmenybė.

Tačiau pats kandidatas neskubėjo džiaugtis laimėjimu ir lengviau atsipūtė, kai suplaukė galutiniai rezultatai iš visų rinkimų apylinkių.

„Kas lipa į kalną, į Everestą, kaip jau sakiau, turi tikėtis, kad įkops ir laimingai nusileis, kai reikės. Pergalės tikėjomės, daug dirbome visus ketverius metus. Bendravimas su klaipėdiečiais parodė, ką mieste reikėtų daryti. Bandėme kelti tuos klausimus ir miesto taryboje. Kai kas pavyko, kai kas nelabai“, – kalbėjo mero rinkimus laimėjęs A. Vaitkus.

Klaipėdos miestui tris kadencijas vadovavęs Vytautas Grubliauskas vienas pirmųjų atvyko pasveikinti naujai išrinkto uostamiesčio vadovo ir linkėjo nepamiršti duotų pažadų rinkėjams.

Požiūris: naujasis miesto vadovas ypač vertina dabartinio Klaipėdos mero V. Grubliausko politinę patirtį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kas lėmė sėkmę?

Kodėl nepasisekė prieš ketverius metus, kai A. Vaitkus antrajame mero rinkimų ture pralaimėjo V. Grubliauskui?

A. Vaitkaus manymu, buvo keletas faktorių, kodėl 2019 m. rinkimai buvo nesėkmingi.

Viena problemų galėjo būti ta, kad tuomet bandė kandidatuoti su „valstiečių“ partija.

„Nors negaliu teigti, kad ši politinė jėga nieko nepadarė Klaipėdos labui, kai dar buvo valdančioje daugumoje Seime. Juk tada ir istorinį pašto pastatą jų dėka pavyko išsaugoti, ir Jono bažnyčia pripažinta valstybei svarbiu projektu, ir Klaipėdos universiteto klausimą išsprendė mūsų labui, nes pats mačiau Vyriausybės nutarimo projektą, pagal kurį Klaipėdos universitetas turėjo būti išbrauktas iš sąrašų ir prijungtas prie kitos įstaigos. Reikėjo labai didelės pagalbos, ir jie mums padėjo“, – vardijo A. Vaitkus.

Antroji priežastis, kodėl nenusisekė ankstesnė kampanija, – per vėlus startas.

„Tuomet mums teko ir labai daug nepagrįstos kritikos. Buvau ne kartą kaltinamas dėl uosto kompanijų veiklos poveikio ekologijai, nors ne kartą tvirtinau, kad bendrovės dirba savarankiškai. Tai Aplinkos apsaugos agentūros prerogatyva, kuri išduoda leidimus vienokių ar kitokių krovinių krovai, tačiau niekas to negirdėjo. Buvo ir tokių žmonių, kurie tikino, jog esu išorinio uosto vienintelis kūrėjas ir sprendimų priėmėjas Lietuvoje. Dėkingas jiems už suteiktą „garbę“, bet taip tikrai nebuvo“, – dėstė A. Vaitkus.

Buvęs uosto direktorius ir naujasis Klaipėdos meras priminė, jog išorinio uosto koncepcijai šiemet sukaks 20 metų.

„Ta istorija virto Miesto bendruoju planu. Čia irgi buvo daug priekaištų, taip pat ir iš architektų bendruomenės, esą kodėl tuos planus rengėme atskirai, kas bus, kai tie planai susikirs? Tuos planus parengti Uosto direkcijai pavedė Susisiekimo ministerija, mes tai įvykdėme. Jau girdėjau, kad dabar man pačiam teks tų dviejų planų susikirtimo problemas spręsti“, – neslėpė A. Vaitkus.

Pasveikinimas: konservatoriaus A. Petrošiaus (kairėje) populiarumas tarp klaipėdiečių buvo kone perpus mažesnis, vos paaiškėjus rezultatams, jis suskubo pasveikinti savo politinį konkurentą A. Vaitkų su pergale. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Tikslas – vienyti žmones

Vis dėlto tarp vienų didžiausių tikslų mero poste A. Vaitkus įvardijo visų bendruomenių – ir tų, kurie gyrė, ir tų, kurie kritikavo – vienijimą.

Naujojo mero noras yra kalbėtis su visais, diskutuoti, ieškoti pačių geriausių sprendimų miestui.

„Dar kai dirbau uosto vadovu, ne kartą V. Grubliauskui esu sakęs, kad reikia vienyti žmones. Nesvarbu, kas pasiūlė, jei idėja gera, reikia imti daryti kartu. Bet per pastaruosius metus buvo susiformavusi tokia politika: jei kas nors ką nors pasiūlydavo iš opozicijos, buvo grėsmė, kad taryboje tas klausimas iš esmės nebus svarstomas“, – prisiminė A. Vaitkus.

V. Grubliausko niekada nelaikiau priešišku sau žmogumi ir labai tikiu, kad sąlyčio taškų su juo rasime.

Naujasis meras teigė jau turintis savo komandos viziją, tačiau kol kas nepanoro įvardyti konkrečių personalijų.

Jau yra ir preliminarus sąrašas, bet šiandien jis neatskleidžiamas, nes reikalingos derybos su galimais koalicijos partneriais.

„Manau, jie taip pat norės deleguoti savo kandidatus, jeigu pateks į valdančiąją daugumą, kad jaustų bendrą pulsą, matytų mūsų bendrų veiksmų tikrumą ir nuoširdumą. Ar V. Grubliauską matyčiau vicemero pozicijoje? Nežinau, ar pavyks rasti sutarimą su kitais partneriais. V. Grubliausko niekada nelaikiau priešišku sau žmogumi ir labai tikiu, kad sąlyčio taškų su juo rasime. Nėra nei išankstinio nusistatymo, nei kokios nors pozos. Manau, kad Vytautas per tuos 12 metų sukaupė labai didelę patirtį, turi didelį įdirbį. Su tokiais žmonėmis reikia tinkamai bendrauti ir naudotis jų įgūdžiais kuriant kitokią Klaipėdą“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Perrinko: Klaipėdos rajone „valstiečių“ kandidatas B. Markauskas užtikrintai laimėjo mero rinkimus dar vienai kadencijai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavadino istoriniu pasirodymu

Rinkimus A. Vaitkui pralaimėjęs konservatorių atstovas Seimo narys A. Petrošius taip pat skubėjo pasveikinti savo politinį konkurentą dar tą patį vakarą ir teigė, kad, nepaisant pralaimėjimo, rinkimai buvo sėkmingi.

„Bet kokiu atveju, istorinis pasirodymas. Jau prieš tai buvo neblogi rinkimai, šitie – tiktai geri, kiti, tikėkimės, bus dar geresni. Nuotaikos puikios. O A. Vaitkui linkiu mylėti miestą, atiduoti visą savo energiją ir širdį, kad Klaipėdos ir klaipėdiečių gyvenimas taptų geresnis. Mes, kaip visada, esame pasiruošę ištiesti savo ranką iš parlamento pusės“, – po rinkimų dienraščiui kalbėjo A. Vaitkaus konkurentas A. Petrošius, daugelio vertinimu, Klaipėdoje surengęs itin įspūdingą rinkimų kampaniją.

Konservatorių partija naujoje miesto taryboje gavo septynis mandatus, tačiau paties A. Petrošiaus partijos sąraše į Klaipėdos tarybą nebuvo. Jis kandidatavo tik į miesto merus, tad A. Petrošius lieka parlamente.

„Kalbant apie koaliciją naujojoje taryboje, tikrai kol kas negaliu vertinti jokių galimybių. Nė viena jų nėra aptarta mūsų komandoje. Apie tai kalbėti kol kas ankstoka. Politiniai susitarimai yra dėliojami iš laimėtojų pusės. Mums tinka bet kuris scenarijus, esame pasiruošę tiek konstruktyviai dirbti opozicijoje, tiek darbuotis koalicijoje, jei vis dėlto tokie pasiūlymai mums būtų pateikti“, – pridūrė A. Petrošius.

Savo feisbuko paskyroje jis išsyk padėkojo ir rinkimų komandai, ir klaipėdiečiams už suteiktą paramą.

„Baigėsi rinkimai. Sveikinu visus mus su šia gražia demokratijos švente. Man šie rinkimai – didžiulis laimėjimas. Daugiau nei 18 tūkst. klaipėdiečių ne tik patikėjo Nauju Klaipėdos amžiumi, bet ir aiškiai pasakė, kad uostamiestis turi gauti daugiau energijos, ryžto ir naujo standarto. Tai man pats geriausias įvertinimas. Esu dėkingas balsavusiems, palaikiusiems ir įvertinusiems kampaniją, kokios dar nėra buvę Klaipėdoje. Ačiū. Mūsų komanda – taryboje, o aš ir toliau kaip Seimo narys, dirbsime Klaipėdos labui, bendradarbiaudami, o jeigu reikės, kvėpuodami į nugaras miesto naujam vadui, primindami ir ragindami padaryti tai, kas pažadėta rinkėjams. Gero vėjo mums visiems“, – savo feisbuko paskyroje parašė A. Petrošius.

Aktyvumas: ir per šiuos rinkimus klaipėdiečiai balsavo gana vangiai, pilietinę pareigą atliko kiek daugiau nei 40 proc. balso teisę turinčių uostamiesčio gyventojų, tai yra 5 proc. mažiau nei Lietuvos vidurkis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sulaukė politikų paramos

Ilgametis uostamiesčio meras V. Grubliauskas į antrąjį mero rinkimų turą nepateko, bet kaip socialdemokratų atstovas yra išrinktas į naująją Klaipėdos tarybą, su juo kartu ši partija gavo dar du mandatus.

Prieš antrąjį rinkimų turą A. Vaitkus sulaukė didelės kitų partijų paramos ir palaikymo, tik socialdemokratai iki antrojo mero rinkimų turo pabaigos nė vienam konkrečiam kandidatui į merus jokios paramos nereiškė.

„Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į merus Klaipėdoje Remigijus Žemaitaitis, pirmajame ture likęs trečias, džiaugėsi ir palankiai atsiliepė apie A. Vaitkų.

A. Vaitkų taip pat parėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ per savivaldos rinkimus iškovojo aštuonias vietas uostamiesčio savivaldybės taryboje.

Konservatoriai bei „Laisvė ir teisingumas“ gavo po septynias vietas, „valstiečiai“, socialdemokratai bei liberalai – po tris.

Rinkimų rezultatai Klaipėdos apskrityje

Klaipėdos rajone dar vienai kadencijai perrinktas „valstiečių“ kandidatas Bronius Markauskas.

Skuodo rajonui vadovaus naujai išrinktas meras, taip pat „valstiečių“ kandidatas Stasys Gutauskas.

Šilutės rajone meru antrame ture perrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Laurinaitis.

Dar pirmame ture gausia balsų persvara Palangoje meru perrinktas konservatorius Šarūnas Vaitkus, Neringoje meru tapo demokratas Darius Jasaitis, o Kretingoje – nepartinis Antanas Kalnius.

Daugiau balsavo namie

Rytoj 34-iose iš 60-ies Lietuvos savivaldybių vyks antrasis merų rinkimų turas.

26 savivaldybių merai, tarp ir jų ir Klaipėdos kaimynų – Kretingos, Neringos bei Palangos, buvo išrinkti pirmajame ture.

Iš anksto antrajame ture balsavo 3 890 klaipėdiečių, tai yra 4,7 proc. mažiau nei Lietuvos išankstinio balsavimo vidurkis (9,4 proc.).

Lyginant su 2019 m. savivaldybių išankstinių rinkimų antruoju turu, šįkart namuose balsuojančiųjų buvo dukart daugiau nei prieš ketverius metus.

Šį kartą iš anksto namuose balsavo 1 643 klaipėdiečiai, o 2019 m. – 870.

„Pasikeitė informavimo tvarka. Komisijų nariai prieš rinkimus ėjo pas kiekvieną vyresnį nei 70 metų ar neįgalų rinkėją ir teiravosi, ar jie norės balsuoti namuose. Anksčiau to nebūdavo, todėl namuose šį kartą balsavo daugiau. Vis dėlto pasitaikė ir piktnaudžiavimo atvejų, kai nors ir garbaus amžiaus, bet akivaizdžiai fiziškai pajėgūs asmenys pageidavo balsuoti namie, užuot atėję į balsavimo apylinkę“, – teigė Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Adolfas Gritėnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stebėtoja atstovavo Ukrainai

Pasak A. Gritėno, išankstiniai rinkimai vyko sklandžiai.

Šį kartą buvo ir keli stebėtojai, ko nebuvo per pirmojo rinkimų turo išankstinį balsavimą.

Galios tik paskutinis rinkėjo balsas, pareikštas tikrąją rinkimų dieną.

Vienas stebėtojas atstovavo rinkimų komitetui, dar viena stebėtoja atstovavo Ukrainos nevyriausybinės organizacijos monitoringo analitinei grupei CIFRA.

„Ši organizacija registruota Lvove, jai Klaipėdoje atstovavo lietuvė, klaipėdietė. Tos organizacijos atstovės tikslas buvo stebėti rinkimus ES valstybėje, kaupti patirtį artėjantiems rinkimams Ukrainoje, kurie bus rengiami jau karui pasibaigus“, – pasakojo A. Gritėnas.

Gali keisti nuomonę

Rinkėjai, balsavę iš anksto, jei jų nuomonė dėl kandidato pasikeitė, turi teisę perbalsuoti tikrąją rinkimų dieną.

Jiems tokią teisę suteikia naujasis Rinkimų kodeksas.

Pasak A. Gritėno, ši teisė galioja jau senokai, tačiau rinkėjai perbalsuoja labai retu atveju.

„Tuomet rinkimų komisijos narys pažymės sistemoje, kad rinkėjas balsuoja pakartotinai. Kai atplėšime išankstinio balsavimo voką, išorinio voko viduje bus šaknelė su pakartotinai balsavusio asmens pavarde, tą voką su jo balsu mes anuliuosime, nes galios tik paskutinis rinkėjo balsas, pareikštas tikrąją rinkimų dieną“, – paaiškino A. Gritėnas.

Į šią paramą pretenduoja krepšinio komanda „Neptūnas“, rankininkų ekipa „Dragūnas“, moterų krepšinio komanda „Neptūnas“, LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komanda, „Viesulo SC-Dragūnas“ moterų rankinio komanda, taip pat ledo ritulio komanda „HC Klaipėda Girls“.

Savivaldybės administracija su šiomis sporto komandomis turėtų pasirašyti sutartis dėl dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų, dalį finansavimo sportininkai turėtų gauti iš rėmėjų, kuriems miestas už tai suteiks mokestinių lengvatų.

Per 2022 m. rėmusieji reprezentacines Klaipėdos miesto sporto komandas („Neptūną“ ir LCC) joms skyrė 435 tūkst. eurų.

„Neptūnui“ skirta 420 286 eurai, o LCC – 15 tūkst. eurų. Už tai rėmėjams suteikta per 203 tūkst. eurų mokestinių lengvatų (nekilnojamojo turto mokesčio – 161 tūkst. eurų bei valstybinės žemės nuomos mokesčio – 42 tūkst. eurų).

„Miestas dėl to nieko nepraranda. Kiek fizinis ar juridinis asmuo paremia komandą, tai 50 procentų mes suteikiame jiems mokesčių lengvatas. Ir tą sumą minusuojame iš biudžeto, kurį buvome numatę skirti tiems sportininkams“, – paaiškino Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė.

Šių metų vasario pradžioje numatytos miesto biudžeto lėšos reprezentacinėms uostamiesčio sporto komandoms iš dalies finansuoti 2023 m.: krepšinio komandai „Neptūnas“ ir dubleriams „Neptūnas-Akvaservis“ suplanuota 1,286 mln. eurų, rankinio klubui „Dragūnas“ – 250 tūkst., moterų krepšinio komandai „Neptūnas“ – 133 tūkst., LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komandai – 130 tūkst., „Viesulo SC-Dragūnas“ moterų rankinio komandai – 24,6 tūkst. Ledo ritulio komandai „HC Klaipėda Girls“ preliminariai planuojama suma – apie 50 tūkst. eurų.

Klausimas dabar svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose, o mėnesio pabaigoje numatytas sumas reprezentacinėms komandoms dar turės patvirtinti kadenciją baigiantys politikai.

Iš viso sporto komandoms numatomos skirti apie 1,8 mln. eurų sumos didžiausia dalis atiteks „Neptūnui“.

Ne vienerius metus mažieji uostamiesčio patriotai masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose sutinka artėjančią Kovo 11-ąją. Šįkart čia buvo ir ukrainietiškų akcentų.

Šis pilietiškumo ugdymo renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 33 metų sukaktį.

Mokyklos bendruomenės nariai – mokiniai, jų tėveliai, įstaigos darbuotojai – rinkosi mokyklos kieme, pasipuošę lietuviška atributika.

Visi kartu sugiedojo Lietuvos himną, išklausė mokyklos direktorės Lauros Vaitkienės sveikinimo kalbą ir dovanojo Lietuvai masinį šokį pagal M. Mikutavičiaus dainą.

„Aš tikrai myliu Lietuvą!“ – skambėjo „Gilijos“ mokyklos pradinukų lūpose.

Iniciatyva: vaikus šokio judesių šiai šventei kasmet moko mokyklos šokių mokytojas R. Stonys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kartodami šiuos žodžius kartu su M. Mikutavičiumi, kurio balso įrašas griaudėjo mokyklos kieme, mažieji patriotai šoko mojuodami mažytėmis trispalvėmis.

Šiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei paminėti choreografiją kūrė ir šokio vaikus mokė šios mokyklos šokių vadovas Rolandas Stonys.

Mokytojas neslėpė, kad ruoštis tenka net kelias savaites. Anot R. Stonio, vaikai būna labai užsidegę, noriai mokosi judesių.

Šis masinis šokis esą labai geras sprendimas paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną, nes norisi ne sėdėti ir klausytis kalbų, o judėti.

Ši šventė jau tampa mokyklos tradicija, nes masinis šokis suteikia bendrystės ir pasitikėjimo savo valstybe jausmą.

Teatro rūsyje priedangos nuo žudikų ieškojusių mariupoliečių aukų skaičius – daugiau nei 600 iš tūkstančio. Betgi bunkerio genijai greitai sumetė pasjansą ir paskleidė į eterį, kad sprogimas buvęs iš pastato vidaus, ne iš oro, ir kad žuvę tik 14 atsitiktinai į teatrą užklydusių meno mėgėjų. Patys kalti.

Sveiko proto žmogui sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje, kur jie iš žmonių pavogė viską – namus, ateitį, gyvenimą, teatrą ir net miesto troleibusus.

Kremlinis cinizmas – be ribų. Paskui jau, kai užgrobė miestą, ant pačių sumaitoto statinio griuvėsių krūvos sovietinės šventės proga okupantai suruošė muzikinę orgiją.

Mariupolio mero patarėjas P. Andriuščenka tuokart tai palygino su prievartautojo ir žudiko puota aukos artimiesiems, surengta nusikaltimo vietoje.

Tiesa, prieš tai dar reikėjo išvežti tuos „tik 14 žuvusiųjų“, kurių skaičius netikėtai išaugo dešimtis kartų, tad juos užkasti teko masinėje kapavietėje Manguše, kur visas laukas nusmaigstytas kuoliukais su bevardžiais numeriais.

Sveiko proto žmogui sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje, kur jie iš žmonių pavogė viską – namus, ateitį, gyvenimą, teatrą ir net miesto troleibusus. Šiuos, perdažę „Vieningos Rusijos“ spalvomis, okupantai nusprendė paleisti Donecke.

Jie pavogė net teisę į padorų kapą su vardu ir pavarde. Ir nenuostabu, kad žmogžudžiai, vis dar diktuojantys, kam gyventi, o kam mirti, vagia dar ir ukrainiečių vaikus, kuriuos tremia į Rusiją – „perauklėjimui“. Iš vaikų jie siekia pavogti ir atmintį.