Tačiau panašu, jog visame taikos nešėjų sąraše yra vienintelis asmuo, kuris labiausiai vertas šios taikos premijos. Jis ir pats taip mano, tam (iš didelio reikalo) pritaria ir dvejus metus sielvarto plėšomi izraeliečių įkaitų artimieji, pasiryžę melsti net Nobelio premijos komitetą, kad šis duotų tam labai norinčiajam tą titulą su milijonu eurų, jei tik tai padėtų susigrąžinti namo gyvus ar mirusius savo kankinius.

Kitaip tariant, premijos (o dar labiau – garbės) šiemet labai reikia JAV prezidentui, kuris, kaip pats teigė, per šešis–septynis mėnesius užgniaužęs šešis ar septynis karus, nors ir teko pripažinti, jog tiek Gazos, tiek Ukrainos reikalai yra kietesni riešutėliai, nei jis įsivaizdavo.

Nepaisant didelių lūkesčių, ekspertų manymu, „Amerika – pirmiausia“ turi itin mažai šansų tapti taikos premijos laureatu vien jau dėl savo skaldančio politikos stiliaus.

Ko gero, jis ir pats tai supranta. Ir net nutuokia, kad jo artimiausia konkurentė yra mergaitė Greta iš Švedijos, su kuria jis vėl susikibo socialiniuose tinkluose. Tik mažoji šįkart nepabijojo šmaikščiai atsikirsti stipriausios pasaulio valstybės lyderiui.

Kažin, ar tarp nominantų nėra nardymo instruktoriaus tokio Volodymyro Z. (nepainioti su Ukrainos prezidentu), kuris nūnai sulaikytas Lenkijoje, įtariant dalyvavimu sprogdinant Baltijos jūros dugnu nutiestus rusiškus dujotiekius? Kuo jis blogesnis pretendentas į taikos premiją už Donaldą T.?