Kyšį šis „atletas“ ėmė ne vieną, ir ne du, o aštuonis kartus (gal dar daugiau). Tai nebuvo atsitiktinis kluptelėjimas, o patogus gyvenimo būdas – nereikalaujantis pernelyg daug pastangų. Didžiausio kyšio nepriklausomos Lietuvos istorijoje čempionas nuo praėjusių metų laiką leidžia kalėjime. Kaip jau įprasta mūsų šalyje, kyšininkų kelias į „tamsiąją“ nebūna greitas ir tiesus.

2023-ųjų pabaigoje Kauno apygardos teismo sprendimas buvo apgailėtinas – V. Šiliauskui paskirta piniginė bauda, tarsi kyšiai būtų nedidelė žmogiška yda, o ne sunki nusikalstama veikla. Tik Apeliacinis teismas 2024 metų vasarį bausmę sugriežtino ir sugebėjo parodyti, kas yra tikroji atsakomybė: reali laisvės atėmimo bausmė. Galiausiai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė – pakaks, laikas savo veiksmus permąstyti „belangėje“.

Panašu, kad šeimos vertybės – imti, tai kas tau nepriklauso – galimai nesvetimos ir Viliaus broliui, verslininkui Nauriui Šiliauskui. Vičiūnuose gyvenantis pilietis savavališkai, už savo žemės sklypo ribų, jau daugelį metų aptvėręs dalį miestui priklausančios gatvės važiuojamosios dalies.

Galiu patikinti, kad draugystės su garsiais šalies krepšininkais neblokuos teisėtų miesto reikalavimų.

Šiandien vertinant retrospektyviai galima daryti prielaidą, kad „broliai šaunuoliai“ buvo sumąstę ir magišką schemą: būdamas administracijos direktoriumi V. Šiliauskas nurodė pakeisti Pakuonio gatvės ribą, ją susiaurinant ties nelegaliai įrengta tvora. Tokiu atveju „niekeno žemę“ būtų buvę galima vėliau prijungti prie brolio sklypo ir taip gerokai jį padidinti. Viliui atsisėdus į kalėjimą šis sumanymas buvo eliminuotas. Vis dėlto nelegali tvora liko stovėti.

Kaip ir visi apsukruoliai, taip ir šis draugyste su Arvydu Saboniu besididžiuojantis žemgrobys naudojasi institucijų lėtumu ir neveiksnumu. Štai jums konkretus pavyzdys:

2024 metų liepą Panemunės seniūnija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Rugpjūtį VTPSI pranešė, jog inicijuotas administracinio nusižengimo aplinkybių (valstybinės žemės užėmimo) įvertinimas ir esant pagrindui bus pradėta administracinio nusižengimo teisena. Vėliau tyla ir tik kai į VTPSI kreiptasi dar kartą, ši nurodė, jog yra surašiusi privalomąjį nurodymą dėl nelegalių statinių nugriovimo iki 2025 sausio 1 dienos.

Tačiau N. Šiliauskas ne pėsčias – terminą paprašė pratęsti ir VTPSI tokį prašymą patenkino. Jį pratęsė net iki gegužės 13 d. Tuo pačiu nustatytam terminui besibaigiant N. Šiliauskas kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl dar ilgesnio termino nustatymo. Neįsivaizduoju racionalių argumentų, kodėl gatvės važiuojamoje dalyje nelegaliai pastatytos tvoros pašalinimui yra reikalingi ne vieneri metai. Štai tokios kai kurių mūsų valstybės institucijų teisingumo „apsukos“.

Tuo tarpu N. Šiliauskas tik džiaugiasi, jog gali atvirai tyčiotis, ignoruoti ir vilkinti procesus, užversdamas institucijas bereikšmiais skundais ir prašymais. Taip pat pasinaudodamas netobulais įstatymais gali gaišinti institucijų bei teismų darbą.

Šiemet dėl užgrobtos valstybinės žemės miesto seniūnijos išsiuntė daugiau kaip 400 įspėjimų. Didžioji dalis sutinka geranoriškai susitvarkyti, aktyviai bendradarbiauja su seniūnijomis ar savivaldybės specialistais. Toli ieškoti nereikia – tuose pačiuose Vičiūnuose, toje pačioje Pakuonio gatvėje, kur gyvena N. Šiliauskas, jau dvi šeimos valdos nusikėlė į valstybinę žemę „išneštas“ tvoras.

Pastarąsias kelias savaites šitas veikėjas netgi imituoja tvoros perkėlimo darbus ir toliau „pučia miglą“ visiems į akis tikėdamasis stebuklo.

Matant kaip elgiasi piktybiniai žemgrobiai ir juos turinčios nubausti institucijos, belieka dar kartą atsidusti, pačiam miestui pasiraitoti rankoves ir toliau kantriai kuopti bei švarinti miestą. Galiu patikinti, kad draugystės su garsiais šalies krepšininkais neblokuos teisėtų miesto reikalavimų.