NAMINĖ DEGTINĖ NELEGALIZUOTA, TAČIAU JOS VARTOJIMAS AUGA

Naminės degtinės legalizavimo klausimas vis dar neišspręstas, tačiau tyrimai rodo, kad auga pilstuko ir naminės degtinės vartojimas.

Viena didžiausių problemų

Dar vasarą buvo pristatytas Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas, kuris parodė ir vieną didžiausių problemų – prieš dvejus metus pradėjo formuotis pilstuko ir naminės degtinės vartojimo augimo tendencija. Oficialūs duomenys taip pat rodo, kad vien per šių metų pirmą pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 22 tūkst. l alkoholio gaminių.

2021 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariai pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suteikti teisę ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus alkoholinius gėrimus net iki 65 proc. stiprumo.

Vis dėlto žiniasklaidoje vis nuskamba atvejų, kai šalyje yra demaskuojami pilstuko ir naminės degtinės fabrikai.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2022 m. buvo pradėtos 202 nusikalstamos veikos dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo. Pernai policijos pareigūnai konfiskavo daugiau nei 46 tūkst. l alkoholinių gaminių, t. y. daugiau nei 65,7 tūkst. butelių alkoholinių gėrimų.

Šiais metais per pirmus aštuonis mėnesius jau užregistruotos 75 nusikalstamos veikos, o policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau kaip 22 tūkst. l alkoholio gaminių.

A. Bartkus. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ką rodo tyrimai?

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus, septintus metus iš eilės atlikęs alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimą, teigia, kad, analizuojant alkoholinių gėrimų vartojimą, ypatingas dėmesys tenka pilstukui ir naminei degtinei.

„Abiejų vartojimas siejasi su didesne rizika dėl ribotos kokybės kontrolės ar visiško jos nebuvimo. Žvelgdami į istorinius vartotojų apklausos duomenis galime pastebėti, kad iki 2020 m. pilstukas nebuvo bent kiek labiau vartojamas. Naminė degtinė visuomet egzistavo, tik jos paplitimo mastas skyrėsi. 2019 m. suvartojamų gėrimų struktūroje ji sudarė 2 proc., 2020 m. – tik 1 proc., 2021 m. ūgtelėjo iki 2,5 proc., o 2022 m. smuktelėjo iki 2,3 proc.“, – situaciją komentuoja Vilniaus universiteto mokslininkas dr. A. Bartkus.

Anot jo, pilstuko bent kiek daugiau buvo vartojama 2021 m. Tais metais jis sudarė 0,5 proc. viso suvartoto alkoholio, o štai 2022 m. jo dalis išaugo iki 1,8 proc.

Abiejų vartojimas siejasi su didesne rizika dėl ribotos kokybės kontrolės ar visiško jos nebuvimo.

„Pagrindiniai šių gėrimų vartotojai yra girtaujantys, mažas pajamas gaunantys ir nuo svaigalų priklausomi asmenys. Jie, ieškodami svaigalų dėl žemesnės kainos, yra linkę prisiimti net ir papildomą riziką.

Naminės degtinės ir pilstuko gamintojai egzistuoja tik todėl, kad gali pasiūlyti svaigiųjų gėrimų pigiau nei legalūs gamintojai. Norint užtikrinti tinkamą kokybę, kuri taikoma stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyklose, reikėtų įdiegti kokybės kontrolės priemonių, kurios stipriai pabrangintų jų produkciją. Jei būtų taikomi žemesni kokybės standartai, tai sukeltų didesnę riziką šių gaminių vartotojams“, – sako dr. A. Bartkus.

Neaiškus kontrolės mechanizmas

Šiuo metu projekte siūloma ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas LR ūkininkų ūkių registre, užsiimantiems kaimo turizmo veikla ir kurie turi sertifikatą, kad yra tradiciniai amatininkai, suteikti teisę gaminti, laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus savo ūkyje ar jiems priklausančiose patalpose, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 proc. Teigiama, kad per kalendorinius metus būtų galima pagaminti ne daugiau nei 1 tūkst. l alkoholinių gėrimų. Tačiau nenumatyta aiškių ir pagrįstų kontrolės priemonių.

Kaip komentuoja dr. A. Bartkus, naminės degtinės legalizavimas būtų visiškai nepagrįstas.

„Didieji gamintojai yra įdiegę visas kokybės kontrolės sistemas. O šiuo atveju visiškai neaišku, kaip naminės varytojai būtų kontroliuojami – tiek kalbant apie kokybės kontrolę, tiek ir apie pardavimo ir realizuotų kiekių kontrolę.

Naminė degtinė – nelegaliai, be kokybės kontrolės ir be mokesčių mokėjimo valstybei pagaminta degtinė. Specialiais teisės aktais šios veiklos nereikėtų legalizuoti, nes nei anksčiau, nei dabar niekas netrukdo verslininkams, vykdantiems nelegalią veiklą, ją pradėti vykdyti legaliai. Yra visos galimybės, gavus reikalingus leidimus, atidaryti spirito ar degtinės gamyklą ir šiuos gaminius gaminti, užtikrinant tokią pat kokybės priežiūrą, kaip ir kitose spirito ar degtinės gamyklose“, – sako dr. A. Bartkus.