Nei politikai, nei visuomenininkai nesutaria dėl tiesioginių merų rinkimų būtinumo ir dėl to, kokia turėtų būti savivaldos sąranga įvedus tokius rinkimus. Todėl atsiranda vis daugiau abejojančių, kad kitąmet merus pavyks rinkti tiesiogiai.
"Turi turėti galių"
Vakar Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas (VVSRK) surengė diskusiją apie savivaldą. Bene didžiausius nesutarimus sukėlė klausimai dėl tiesioginių merų rinkimų ir merų įgaliojimų, jų vietos savivaldos sistemoje, santykių su savivaldybių tarybomis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė tvirtino, kad "visuomenei primesta tik viena tema, susijusi su savivalda, – tiesioginiai merų rinkimai". Jos ir daugumos valdančiųjų konservatorių nuomone, apie savivaldos reformą turi būti kalbama kompleksiškai, neišskiriant tik tiesioginių merų rinkimų būtinybės.
"Bet jeigu jau apsisprendžiame tiesiogiai rinkti merą, jis turi turėti ne tik atsakomybę, bet ir atitinkamų galių, kad galėtų spręsti įvairias problemas, įskaitant ir finansines", – sakė Seimo vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad beveik neliko laiko diskusijoms, jeigu norima jau per 2011 m. vasarį rengiamus savivaldybių tarybų rinkimus merus rinkti tiesiogiai. "Lieka metai iki rinkimų, reikia ne tik Konstituciją pakeisti, bet ir visus būtinus įstatymus priimti, pasiruošti", – teigė I.Degutienė.
Baiminosi Kėdainių varianto
Tačiau diskusijos dalyviai parodė, kad politikai ir visuomeninių organizacijų atstovai vis dar kardinaliai nesutaria tiek dėl tiesiogiai renkamo mero, tiek dėl jo įgaliojimų.
"Tai gal viską rinkime – ministrą pirmininką, generalinį prokurorą, teisėjus? Būtų dar didesnė demokratija", – ironizavo teisininkas Liudvikas Ragauskis.
Kovo 11-osios Akto signataras, ilgametis Vilniaus miesto tarybos narys socialdemokratas Audrius Rudys prognozavo, kad įteisinus tiesioginius merų rinkimus savivaldybėse "atsiras vietos karaliukai". "Pirmi tokie rinkimai gal ir kvepės demokratija, bet tikrai ne antri ar treti. Jie paprasčiausiai išsigims į nedideles vietos monarchijas, panašiai kaip Kėdainiuose", – piktinosi A.Rudys.
Kėdainių rajone daugelį metų "karaliavo" su turtingu verslininku Viktoru Uspaskichu siejamos politinės grupuotės.
Todėl, pasak A.Rudžio, neverta stumti tiesioginių merų rinkimų idėjos jau 2011 m. "Geriau visai nepadaryti, negu padaryti blogai. Tiesioginiai merų rinkimai bus blogai todėl, kad tai bus pateikta kaip neva realių visuomenės bėdų sprendimo būdas, nors taip toli gražu nebus. Bus didelės, bet tuščios viltys tiesiogiai išrinkus merus, bet tos viltys nuolat žlugs. Ir tai bus dar didesnė žala demokratijai", – įsitikinęs politikas.
Nevadino panacėja
"Iliuzija, kad tiesiogiai išrinkti merai išspręs visas bėdas. Tai tikrai ne panacėja. Žmonės nori turėti renkamus seniūnus arba nedideles, kad ir penkių narių, seniūnijų tarybas, kurios paskui rinktų seniūnus", – mano visuomenės veikėjas Darius Kuolys.
Politologė Ainė Ramonaitė tvirtino, kad dėl tiesioginių merų rinkimų gali susilpnėti partijos, nors jos Lietuvoje ir taip nėra gana stiprios. "Tiesioginiai merų rinkimai gali reikšti dar didesnę partinę fragmentaciją, todėl nematau didelių tos sistemos pranašumų", – sakė ji.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma priminė, kad žmonės nori tiesiogiai renkamo mero, nors ir negvildena klausimo, kaip išspręsti jo įgaliojimų ir santykių su taryba bėdas.
J.Razmos nuomone, VVSRK teisingai pasielgė siūlydamas tiesiogiai išrinktus merus paversti vietos vykdomosios, o ne atstovaujamosios valdžios galvomis. "Noriu pasveikinti komitetą, kad pasiūlėte tokį modelį, nors paskui ir gavote pylos", – turėdamas galvoje Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Savivaldybių asociacijos priešingą poziciją, sakė J.Razma.
Netiki, kad pavyks
Kitas konservatorius Liudvikas Sabutis pasisakė už tai, kad jau kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai. Jis irgi parėmė VVSRK poziciją dėl tokio mero – vykdomosios valdžios vadovo – įteisinimo.
Socialdemokratas Algis Rimas irgi remia šią idėją. Jis paragino politikus kuo greičiau susitarti ir balsuoti dėl būtinų Konstitucijos pataisų bei įstatymų pakeitimų. "Jeigu ir toliau tūpčiosime vietoje, tai ir kitą kadenciją galime ilgai ir nuobodžiai svarstyti tą patį tiesioginių rinkimų klausimą", – sakė jis.
Vis dėlto A.Rimas teigė netikintis, kad politikams pavyks gana sparčiai susitarti ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus jau kitąmet. Socialdemokrato nuomone, šio klausimo sprendimas labiausiai priklauso nuo konservatorių, kuriuos drasko labai dideli nesutarimai.
Naujausi komentarai