NORINTIEMS DIRBTI NEĮGALIESIEMS – IŠŠŪKIS

Neįgaliųjų užimtumo problemų neretai kyla ne vien dėl įmonių nenoro įdarbinti darbuotojų, turinčių regos, klausos ar judėjimo negalią, bet ir dėl darbo aplinkos pritaikomumo jiems – tik vienos iš trijų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią, rodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuota Lietuvos verslo bendrovių apklausa.

Aplinkos pritaikymas

Spalio mėnesį organizuotos apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustų įmonių turi darbuotojų, turinčių negalią, tačiau tik 37 proc. respondentų patvirtino, kad jų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią.

„Darbo aplinkos pritaikymas yra itin aktualus sunkią regos ar judėjimo negalią turintiems darbuotojams – jiems reikalinga ir speciali infrastruktūra: pandusai prie laiptų, tinkami praėjimai tiek biuro koridoriuose, laisvalaikio zonose, tiek kabinetuose, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai“, – sakė DNA vadovė Simona Kunigonytė.

Tik 6 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atskleidė, kad jose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai, 22 proc. – vidutinę. Daugiausia įmonėse dirba lengvą negalią turinčių darbuotojų – tokių įmonių tarp apklaustųjų yra 28 proc.

Nors Lietuvoje vis bandoma paskatinti sunkią negalią turinčių žmonių įdarbinimą, situacija nė kiek negerėja, pastebėjo S.Kunigonytė: „Sunkią negalią turintys darbuotojai yra reikalingi tik socialinėms įmonėms, kuriose tokių darbuotojų turi būti bent 10 proc. Atviroje darbo rinkoje mažą darbingumo lygį turintys neįgalieji nepageidaujami.“

Pasirenkami pagal negalią

Pasak S.Kunigonytės, sunkią negalią turintys darbuotojai yra tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, nes, norint jiems pritaikyti darbo vietą, reikia nemažai investicijų, tačiau apklausa parodė, kad tik 11 proc. įmonių dėl šios priežasties patyrė papildomų išlaidų.

„Aplinkos pritaikymas apima ne tik laiptus ar turėklus, bet ir pačių darbdavių bei darbuotojų psichologinį pasirengimą priimti žmogų, turintį negalią, į kolektyvą. Itin svarbus nusiteikimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą, iš anksto apgalvoti ir susiplanuoti, kokių papildomų sistemų ar procesų gali prireikti“, – pasakojo ji.

89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių įvardijo, kad, pritaikant darbo aplinką negalią turintiems darbuotojams, neturėjo papildomų išlaidų – tai gali būti siejama su tuo, kad dauguma įmonėse dirbančių darbuotojų turi lengvą arba vidutinę negalią, sakė DNA vadovė.

Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų.

„Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų, investuoti į reikalingus infrastruktūros pokyčius. Kita vertus, sunkią negalią turintys žmonės nori ir gali dirbti, tačiau tam reikalingas darbdavių geranoriškumas labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką“, – teigė S.Kunigonytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje dirbo tik 8,3 proc. sunkią negalią turinčių neįgaliųjų. Palyginti su Europos ekspertų negalios klausimais akademinio tinklo (ANED) 2018 m. pabaigoje paskelbtais duomenimis, didžiausias sunkų neįgalumą turinčių asmenų užimtumas, palyginti su bendra 20–64 metų amžiaus grupe, fiksuotas Prancūzijoje ir Švedijoje – atitinkamai 43,4 proc. ir 42,3 proc. Situacija nebloga ir kaimyninėje Latvijoje (26,4 proc.) bei Estijoje (38,8 proc.). Užimtumo tarnybos duomenimis, negalią turinčių žmonių skaičius itin išaugo per pandemiją – iki 25 proc. darbingumą turinčių žmonių skaičius išaugo net 293 proc.

Nepasiruošusi

Apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių aplinka yra išvis nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta (13 proc.) negalią turintiems darbuotojams.

„Nepritaikyta darbo aplinka reiškia, kad atvira darbo rinka nepasiruošusi priimti žmonių, turinčių vidutinę ar sunkią negalią. Pritrūksta ne tik infrastruktūros pritaikymo, bet ir pasiruošimo – tarkime, verslo centre yra pandusas, erdvūs liftai, tačiau biuro suplanavimas neleidžia negalią turinčiam žmogui savarankiškai judėti patalpose. Kartais iki visiško pritaikomumo reikia tik nedidelių pokyčių, bet tam ryžtasi tik dalis darbdavių“, – komentavo S.Kunigonytė.

Pasak jos, kritikos strėlės skirtos ir didžiausiam Lietuvoje darbdaviui – viešajam sektoriui, kuriame ne tik nutilo kalbos apie kvotas įdarbinti neįgaliuosius viešajame sektoriuje, bet kartu sustojo ir viešojo sektoriaus pastatų aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems negalią.

Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis – iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalijo 32.