Egzekucijos už valstybės išdavystę laukiantis žmogus pabučiavo savo pirštus ir uždėjo juos ant grotuotos pertvaros, skyrusios jį nuo jo sutuoktinės, kuri taip pat buvo nuteista už tą patį nusikaltimą.
Tą dieną jos taip pat laukė susitikimas su protėviais elektros kėdėje, tad ji irgi uždėjo savo ranką ant pertvaros ir dviejų pasmerktųjų pirštai paskutinį kartą susikibo, tarsi atlikdami savotišką simbolinę paskutinio pirštų bučinio imitaciją.
Kadaise šių žmonių protėviai semitai atvyko iš carinės Rusijos bei Austrijos–Vengrijos imperijos žemių į Jungtines Valstijas, ieškodami ramesnio gyvenimo ir sotesnio kąsnio, tačiau Julius (1918–1953) ir Ethelė (1915–1953) Rosenbergai susižavėjo marksizmu, įsitraukė į šnipinėjimo veiklą ir galiausiai buvo sugauti bei nuteisti mirties bausme dėl Jungtinių Valstijų valdžios paslapčių perdavimo Sovietų Sąjungai.
Julius gimė 1918 m. gegužės 12 d., o vyresnė Ethelė, mergautine pavarde Greenglass, – 1915 m. rugsėjo 28 d.
Abu jie šį pasaulį išvydo Niujorke, iš Europos į JAV atvykusiose žydų šeimose, ir abu didžiąją dalį gyvenimo praleido tame pačiame vadinamajame Žemutinio Ist Saido (angl. Lower East Side) rajone Manhatene.
Abu jie lankė tą pačią ugdymo įstaigą.
Spėjama, kad iš pradžių tiek Julius, tiek Ethelė turėjo kitokių, su politika menkai susijusių svajonių, tačiau XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonominės negandos ir Ašies režimų Europoje bei Azijoje iškilimas veikiausiai juos paskatino domėtis marksizmo ideologija, tuo pat metu ir pakreipdami jų gyvenimą dramatiškos baigties link.
Anot Federalinio tyrimų biuro svetainėje pateikto plačiosioms masėms skirto straipsnio „Atominių šnipų byla / Rosenbergai“ („Atom Spy Case / Rosenbergs“), Juliaus ir Ethelės pažintis užsimezgė maždaug 1932 m.
Savo būsimojo žento Ethelės tėvai nemėgo ir iki pat 1935 m. jam nebuvo leidžiama lankytis jų namuose, tačiau porelės santykius išsaugoti ir sutvirtinti padėjusi narystė vadinamojoje Jaunųjų JAV komunistų lygoje (angl. Young Communist League USA).
Užaugęs Julius lavinosi įvairiose aukštosiose ugdymo įstaigose bei lankė kursus ir siekė inžinieriaus specialybės.
1939 m. vasarį jam pavyko įgyti šią profesiją, o tų pačių metų birželį pora įteisino savo santykius, kuriuos po kelerių metų vainikavo dviejų sūnų, Michaelo (1943) ir Roberto (1947), gimimas.
1940 m. Juliui pavyko įsidarbinti Jungtinių Valstijų Armijos ryšių korpuse (United States Army Signal Corps), tačiau karui Europoje einant į pabaigą jo paslaugų buvo atsisakyta. Matyt, Jungtinių Valstijų valdžia skeptiškai įvertino jo kairiąsias pažiūras ir ryšius su marksistinėmis organizacijomis.
Anot buvusio sovietų pareigūno, Feklisovų giminės atstovo Aleksandro Semionovičiaus (1914–2007) memuarų „Žmogus už Rosenbergų“ („The Man Behind the Rosenbergs“, 2001), Julius SSRS slaptųjų tarnybų buvo užverbuotas 1942 m. Jis esą suteikęs sovietams daug slaptos juos dominusios informacijos ir užverbavęs nemažai asmenų, tačiau Juliaus veikla įgijusi visiškai naują vertę tada, kai jo „darbdaviai“ sužinoję apie Ethelės jaunėlio brolio Davido Greenglasso (1922–2014) vaidmenį vadinamajame Manheteno projekte (Los Alamoso dykumos laboratorijoje Naujojoje Meksikoje).
Spėjama, kad Ethelės brolis buvęs ganėtinai priklausomas nuo savo sesers psichologiškai ir Pasaulinio karo (1939–1945) metais taip pat išpažinęs marksizmo tikėjimą, į kurį jį buvo atvertę sesuo bei svainis. Iš pradžių Davidas, kaip ir jo tėvai, nemėgęs Juliaus, tačiau šiam galiausiai pavykę įgyti būsimojo giminaičio prielankumą.
Visas Rosenbergų „kūjo ir pjautuvo“ žygis pradėjo bliūkšti 1950 m. pradžioje, kai JAV valdžia sužinojo, kad su Manhateno projektu dirbęs vokiečių kilmės Didžiosios Britanijos pilietis (pabėgėlis) Klausas Emilis Julius Fluchsas (1911–1988) perdavinėjo slaptą informaciją sovietams per Šveicarijoje gimusį semitų kilmės amerikietį Henrichą Golodnitsky’į (1910–1972).
Tuo metu Harry’iu Goldu besivadinęs veikėjas pripažino savo kaltę ir jo parodymai galiausiai atvedė Jungtinių Valstijų pareigūnus prie Davido, Juliaus, Ethelės bei dar vieno į tinklą įtraukto asmens – Mortono Sobello (1917–2018), kuris pajutęs grėsmę su šeima bandė pasislėpti Meksikoje.
Suimtas Davidas taip pat labai greitai pripažino savąją kaltę ir iš esmės pasmerkė seserį bei svainį mirčiai elektros kėdėje.
Julius buvo suimtas 1950 m. liepos 17 d., o Ethelė – tų pačių metų rugpjūčio 11 d. Teismo procese bene svarbiausią vaidmenį suvaidino H. Golodnitsky’io ir Davido liudijimai. Ethelės brolis pasakojo apie iš Juliaus ir H. Golodnitsky’o gautus pinigus, susitikimus su paslaptingais žmonėmis (su jais jį suvedęs Julius) bei tvirtino perdavęs svainiui ant Nagasakio numesto branduolinio užtaiso skerspjūvio eskizą, parengęs įvairios kitos medžiagos (įskaitant ir pavardes asmenų, kuriuos būtų galima užverbuoti).
Jis taip pat teigė, kad sesuo ir jos vyras per jo paties žmoną Ruthą (1924–2008) darę jam psichologinį spaudimą.
H. Golodnitsky’is iš esmės patvirtino dalį Davido pasakojimų ir prisipažino šnipinėjęs sovietams nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio. Jis teigė, kad nuo 1944-ųjų iki 1946-ųjų jo tiesioginiu kuratoriumi buvęs rusų tautybės žmogus, pažinotas Johno vardu.
Išvydęs SSRS konsulo Niujorke Jackovų giminės atstovo Anatolijaus Antonovičiaus (1913–1993), amerikiečių vadinto Jakovlevu, nuotrauką, H. Golodnitsky’is teigė esąs tikras, kad tai ir yra su juo susitikdavęs Johnas.
Naujausi komentarai