POLITIKŲ SPJŪVIAI

„Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis – mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose“, – teigia tarnyba.

Nurodoma, kad tarp kaime gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų – 35,6 proc., tarp miesto – 27,4 proc. Tuo tarpu jaunimo kaime mažiau – 23,6 proc., mieste – 30,7 proc. Neturinčių profesinio pasirengimo tarp darbo ieškančių kaimo gyventojų – 36 proc., o turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 6 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos, Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo 23,5 proc. Tam įtakos, pasak tarnybos, turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Tarnyba nurodo, kad per tris šių metų mėnesius klientų aptarnavimo skyriuose registruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 20,3 proc. (13,1 tūkst.) daugiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį.

„Kas trečias-ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų pirmą ketvirtį įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29 metų, 30,1 proc. – vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Nurodoma, kad šiemet registruota 5,2 tūkst. daugiau 16–29 metų jaunuolių nei praėjusių metų balandį – atitinkamai 31,6 tūkst. ir 26,4 tūkst. Tai sudarė 18,7 proc. visų darbo neturinčių asmenų, kai prieš metus siekė 16,9 proc.

Parama įsitvirtinti darbo rinkoje pirmą ketvirtį pasinaudojo 1,3 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Populiariausia tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – parama mokymuisi: 0,5 tūkst. jaunuolių pradėjo mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų, dažniausiai – įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, siuvėjo, kirpėjo, suvirintojo.

Kalbėdamas apie R. Karbauskio kritiką jo patarėjams susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus problemų kontekste, G. Nausėda dar kartą pakartojo, kad J. Narkevičius negali susikoncentruoti į savo tiesioginį darbą, nes vis turi spręsti problemas, kilusias dėl žiniasklaidoje paviešintų su juo susijusių skandalų.

„Jeigu patarėjai dirba savo darbą, ar jie daro kažką blogo? Aš manau, kad kaip tik patarėjai turi dirbti savo darbą – būti aktyvūs. Kartais, kuomet vėl eilinė gynybos banga pakyla, pagalvoju – kodėl, pavyzdžiui, Žygimantui Vaičiūnui ar kitiems ministrams tokių problemų nekyla? Kodėl viskas susispiečia aplink šitą konkretų žmogų, jo veiklą praeityje, jo problemas? Jeigu nebūtų priežasčių, nebūtų ir šitų straipsnių, šitų istorijų ir žmogus galėtų ramiai dirbti. Nėra jokio išankstinio nusistatymo nei iš Prezidentūros, nei iš kitų institucijų, kad tas asmuo, dėl to, kad jo akys nepatinka, yra netinkamas būti ministru“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, J. Narkevičius turėtų trauktis iš einamų ministro pareigų.

„Aš sakau labai paprastai: šitas žmogus nebegali užsiimti savo tiesiogine veikla, nes jam visą laiką tenka kalbėti apie tas problemas, su kuriomis jis susiduria, ir tai yra blogai. Prezidentūra buvo, yra ir bus vieninga komanda. Mes turime nuomonių įvairovę, bet jas paliekame už durų ir einame į viešumą bei skelbiame vieną prezidento ir Prezidentūros nuomonę“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidentas neslepia, kad su valdančiaisiais ir premjeru Sauliumi Skverneliu ne visais klausimais nuomonės sutampa, tačiau, pasidžiaugė G. Nausėda, dialogas vyksta darbingai.

Šitas žmogus nebegali užsiimti savo tiesiogine veikla, nes jam visą laiką tenka kalbėti apie tas problemas, su kuriomis jis susiduria, ir tai yra blogai.

„Jei yra nuomonių skirtumai, tai neapsimeskime, kad viskas rieda labai gražiai. Skirtingais klausimais aš galiu nepritarti ir ponui Karbauskiui, ir ponui Skverneliui, jie gali nepritarti kažkurioms mūsų idėjoms arba mintims, bet tai neturėtų gadinti ganėtinai darbingo klimato, kai siekiame sprendimų. (...) Pastaruoju metu daugeliu atvejų pavyksta rasti sprendimus su valdančiąja koalicija“, – pridūrė šalies vadovas.

R. Karbauskis pastarąjį penktadienį pareiškė, kad LRT atskleistoje galimai korupcinėje renovuoto J. Narkevičiaus namo istorijoje yra įsipainioję keli, pasak jo, diskredituoti susisiekimo ministrą siekiantys prezidento patarėjai: Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius ir vyriausiasis patarėjas ir Aplinkos bei infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Politikas išsakyta kritika neapsiribojo ir netiesiogiai palinkėjo prezidentui nebeginti savo patarėjų, kurie, „valstiečių“ lyderio manymu, ar dėl savanaudiškų paskatų, ar dėl siekio įtikti pradėjo kenkti Lietuvos prezidento reputacijai.

Politikas kilusius įtarimus dėl prezidento patarėjų patikimumo argumentavo portalo delfi.lt medžiaga, kuri atskleidė, kad G. Nausėdos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas D. Kuliešius susitiko su verslininku Aleksandru Ribnikovu, dar prieš jam metant kaltinimus susisiekimo ministrui J. Narkevičiui dėl jo namo renovacijos. Minėta istorija į viešumą iškilo po LRT Tyrimų skyriaus publikacijos. R. Karbauskio tvirtinimu, D. Kuliešius anksčiau dirbo srityse, kurias šiuo metu audituoja ministras J. Narkevičius, o kitas šalies vadovo patarėjas J. Neverovičius, teigia R. Karbauskis, tiesiog „akivaizdžiai nemėgsta Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų“.

Pastaruoju metu politiko kritikos sulaukė Prezidentūros Seimui pateiktos ir skubos tvarka svarstyti pasiūlytos iniciatyvos skirti vienkartines išmokas vaikams bei mažinti gyventojų pajamų mokestį. Kaip ne kartą anksčiau Prezidentūrą kritikavęs R. Karbauskis ir šį kartą teigė, kad netinkamai elgiasi G. Nausėdos komanda, bet ne pats šalies vadovas.

Nemažai „valstiečių“ pirmininko kritikos yra sulaukęs ir G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, dar rudenį pareiškęs, kad prezidentas sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai yra suteikęs pasitikėjimo kreditą. R. Karbauskis kritikavo P. Mačiulį ir dėl to, kad šis valdantiesiems skambino prieš svarbų balsavimą dėl rinkimų kartelės nuleidimo, kviesdamas palaikyti prezidento veto.

„Pinigus turime investuoti tiek į COVID-19 pasekmes mūsų ekonomikai, bet būtų didžiulė klaida, jeigu viską išleistume šiandieniniam mūsų ekonomikos fasadui papudruoti. Todėl žvelgiu į šį dokumentą kartu su daugiamete finansine perspektyva, kaip į puikią progą Lietuvai padaryti kokybinį šuolį per artimiausius kelerius metus ir visos prielaidos tam yra“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jo nuomone, Lietuva turėtų gautas lėšas investuoti į didesnės pridėtinės vertės kūrimą.

„Tos kryptys yra ekonomikos žalinimas, skaitmenizacija ir didesnės pridėtinės vertės kūrimas, kad mūsų žmonės galėtų turėti didesnius atlyginimus ir mėgautis gyvenimu“, – teigė prezidentas.

Anot šalies vadovo, pasiūlytas paramos paketas yra patrauklus Lietuvai.

„Tikrai mūsų darbas nenuėjo veltui. Daug derėjomės iki vasario mėnesio, po to derybos nutrūko, bet matau, kad įdirbis neprapuolė ir dabar turime solidžią bazę, tikrai patrauklų paketą, kurį pasistengsime dar labiau pagerinti, kad ir Lietuvai būtų geriau, ir visai ES“, – sakė G. Nausėda.

Europos Komisija Lietuvai iš 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano siūlo 6,3 mlrd. eurų.

Omenyje turimi Prado nacionalinis muziejus, Karalienės Sofijos meno centras ir Thysseno-Bornemiszos muziejus, kurie buvo uždaryti kovo viduryje. Tiesa, juose reikės dėvėti apsaugines kaukes, muziejų darbuotojai kontroliuos lankytojų skaičių. Bilietą į Prado muziejų bus galima įsigyti tik internetu.

Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo infekcijos plitimo pradžios Ispanijoje užfiksuota daugiau kaip 236,7 tūkstančio užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 27 118 infekuotųjų mirė. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas. Bet vyriausybė palaipsniui švelnina ribojamąsias priemones.

„Jeigu mes ties kiekviena priemone sakysime: dabar reikia peržiūrėti biudžetą, tai mes tą biudžetą turbūt peržiūrėsime kokius aštuonis kartus. Pateikime visą paketą priemonių, kurios dabar jau iš esmės yra pateiktos, ir galvoju, kad tada susidarytų normalios prielaidos peržiūrėti biudžetą, ir tai gali įvykti dar šios pavasario sesijos metu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė nematantis teisinių argumentų, kad biudžetą reikia peržiūrėti.

„Kol kas teisinio argumento, kad tą reikia daryti, nematau. Jei tik bus, tai svarbiausia apsispręsti – ar mes norime finansinės ataskaitos (...), ar norime turėti biudžeto pataisymą, kad Seimas diskusijų metu priimtų biudžeto pataisymus dėl mūsų ilgalaikės perspektyvos mokesčių keitimo, finansinių įsipareigojimų, išlaidų (srityse – ELTA)“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė jis atsakydamas į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio klausimą.

„Jeigu bus pritarta, kad šiemet darome intervenciją į mūsų mokestinius įstatymus, kuri iš esmės kardinaliai keičia įstatymą, ko gero, sulauksime tokių pačių teisininkų vieningesnės nuomonės, kad tai (peržiūrėti biudžetą – ELTA) reikia padaryti“, – sakė premjeras.

Jis akcentavo, kad Seimas yra priėmęs įstatymus, kiek kainuos įgyvendinti su ekonomikos skatinimu susijusias priemones.

„Seimas, priimdamas visus su ekonomikos skatinimu arba socialinių pasekmių mažinimu (susijusius – ELTA) įstatymus, kartu priėmė ir finansavimą, kiek tas priemones įgyvendinti kainuos“, – sakė premjeras.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad būtina peržiūrėti šių metų biudžetą, nes papildomų priemonių ir pajamų nesurinkimo mastai didėja.

Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau sakė, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir mažinti išlaidų.

Pasak jos atstovų, per pastarąsias 24 valandas užfiksuoti 297 nauji atvejai.

Naujausiais duomenimis, nuo kovo 4 d., kai Lenkijoje koronavirusas buvo nustatytas pirmajam pacientui, mirė 1 030 infekuotųjų, pasveiko 10 560.

Šalyje atlikta daugiau kaip 830 tūkstančių testų dėl koronaviruso.

Lenkija toliau švelnina dėl koronaviruso pandemijos įvestus apribojimus – nuo ateinančio šeštadienio atvirose viešose erdvėse gyventojams nebereikės dėvėti apsauginių veido kaukių. Nuo birželio 6 d. šalyje galės atverti duris kino teatrai, operos ir teatrai, baseinai ir sporto klubai.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.

„Kvietimai pakartotinai bus išsiųsti visiems dalyviams, įskaitant Prancūzijos prezidentą“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Paramonovas.

Gegužės 9 d. Rusijoje kasmet vykstantis Pergalės dienos karinis paradas buvo atidėtas iki birželio 24 d. dėl koronaviruso pandemijos.

Apie naują Pergalės dienos parado datą antradienį pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradą galima rengti, nes Rusijoje neva jau praėjo koronaviruso protrūkio pikas.

Birželio 24-oji pasirinkta, nes Rusijoje tą dieną minimos 75-osios pirmojo parado Maskvos Raudonojoje aikštėje metinės.

Gegužės 9-ąją turėjusiame vykti Pergalės dienos parade Maskvoje ketino dalyvauti Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir E. Macronas. Kvietimai buvo išsiųsti ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.

Rusijoje COVID-19 atvejų skaičius siekia daugiau nei 379 tūkst.

Nustebino balsavimas

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kovo 11-osios g. 31-ojo daugiabučio gyventojai, pasipiktinę, kad per karantiną iš namą administruojančios "Būsto valdos" gavo balsavimo biuletenius. Juose reikėjo pažymėti, ar gyventojai pritaria mažajai renovacijai, tačiau trūko informacijos, kas konkrečiai bus daroma.

Kalbinti gyventojai piktinosi, kad dėl namui svarbių darbų norima nuspręsti skubotai, be susirinkimo, diskusijų, ar namui tokių darbų tikrai reikia. Žmonės teigė, kad "Būsto valda" galėjo palaukti, kol baigsis karantinas ir apribojimai žmonėms būriuotis bei tada spręsti dėl renovacijos.

"Valdžia pritarė, kad pensininkams papildomai skirs 200 eurų, tai iš karto atsiranda tokių, kurie nori tuos pinigus paimti. Darbus apie renovaciją gali skelbti ir ne karantino metu. Dabar prašo balsuoti, bet viskas labai abstrakčiai surašyta. Gal dar ateis, užkalbins pensininkus, tie nesuprasdami ir pasirašys. "Būsto valda" ką nori, tą ir daro. Tiesiog nori pasipinigauti. Mes kaip bankomatai – tik tam, kad duotume jiems pinigus", – dėstė daugiabučio gyventojas Romualdas.

Jis kalbėjo, kad dėl karantino negali eiti pas kaimynus ir su jais aptarti planuojamų darbų. Be to, reikėtų belstis į kiekvieno gyventojo buto duris, nes kitaip dauguma tikrai nesupras, ką norima renovuoti. Vyro teigimu, dėl to "Būsto valda" ir turėjo palaukti, kol galutinai bus atšauktas karantinas, nebus ribojamas susirinkusių žmonių skaičius ir viską bus galima aptarti susirinkime.

"Ateitų žmonės, išsakytų savo nuomonę, pabalsuotų. Jei reikėtų, tik tada būtų galima balsuoti raštu. Jie išnaudoja laiką, kai žmonės vieni pas kitus negali eiti, kad nereikėtų gyventojams aiškinti, iš karto pakišo balsavimo biuletenius. Galbūt ne man vienam kažkas neaišku. Kai nebuvo karantino, jokių darbų nereikėjo daryti, tik jį paskelbė, tuoj prireikė balsavimo. Niekas nepaaiškino detaliai. Bandžiau aiškintis su vadybininku, tai tas tik kartojo, kad bus balsavimas ir gyventojai nuspręs", – toliau kalbėjo Kovo 11-osios g. 31 namo gyventojas ir pridūrė, jog kaimynai suprato, kad "Būsto valda" darbus planuoja pradėti jau po karantino, bet kada tiksliai, niekas negali pasakyti.

Žmonės abejoja, ar mažoji renovacija bus efektyvi, jie įsitikinę, kad reikėtų keisti visą šildymo sistemą.

Neaiškios sumos

Gyventojus suglumino ne tik balsavimas per karantiną, bet ir tai, kiek mažoji renovacija kainuos gyventojams. Pasak kauniečių, vienur nurodoma, kad 30 proc. darbų dengs valstybė. Tačiau kokia bendra darbų sąmata – neaišku.

Mūsų namas ir taip nemoka daug už šildymą, tad toks kosmetinis prisilietimas nereikalingas. Arba reikia daryti viską normaliai, arba visai nereikia.

"Jie nenurodė konkrečios sumos. Gavau tik lapą, kuriame jie nurodė, kiek galėtų kainuoti skaičiuojant pagal buto kvadratūrą. Pagal kvadrato kainą apskaičiavau, kad darbai galėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Bet nežinau, ar tiksliai skaičiuoju. Be to, ta valstybės parama, kaip aš supratau, tai skiriama tik projektui, kurio vertė – 1 000 eurų, o už visą tą renovaciją žmonės mokės iš savo kišenės", – apie tai, kad nežinia, kiek iš tiesų atsieitų mažosios renovacijos darbai, kalbėjo kaunietis.

Jis nurodė, kad balsavimo biuleteniuose gyventojų klausiama nuomonės dėl mažosios renovacijos, kurios metu esą būtų tvarkomas šilumos punktas, bet ne visa šildymo sistema. Tačiau gyventojas abejoja, ar šios dalies sutvarkymas duos kokios nors realios naudos.

"Suprasčiau, jei name būtų atliekama dalinė renovacija, kai lauko fasadas nebūtų tvarkomas, bet keičiami visi vamzdynai, visas šilumos mazgas, butuose – radiatoriai. Tai dar būtų logiška, o dabar jei jie kažkiek pasikrapštys siurblinėje, pastatys naujus ventilius ir už tai mes turėsime mokėti 50 tūkst. eurų, tai atsiprašau, mums to tikrai nereikia. Be to, efekto nebus, nes ne pas visus yra sudėti nauji langai. Mūsų namas ir taip nemoka daug už šildymą, tad toks kosmetinis prisilietimas nereikalingas. Arba reikia daryti viską normaliai, arba visai nereikia", – savo poziciją išsakė Romualdas.

Nori nepavėluoti

"Kauno dienai" "Būsto valdos" atstovai teigė, kad norima spėti pagal terminus, kai dalijama valstybės parama, dėl to ir klausiama gyventojų nuomonės.

"VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paraiškas pagal valstybės mažosios renovacijos programą priima iki liepos 1 d. Namo bendromis konstrukcijomis ir inžinerine įranga besirūpinantis pastato administratorius bendrovė "Būsto valda" organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų apklausą dabar, kadangi pavėlavus pagal numatytus terminus butų ir kitų patalpų savininkai nebegalės pretenduoti į valstybės paramą, kuri sudaro iki 30 proc. darbų kainos. Šiuo metu gyventojams nurodoma kaina yra orientacinė, skirta apsvarstyti priimant sprendimą. Tiksli kaina paaiškės po konkursų. Apklausų biuleteniuose pateikiama orientacinė kaina, apklausus tris tiekėjus.

Suprantame, kad karantinas nėra palankiausias laikas, esant šiai situacijai, tačiau jis gali tęstis dar ilgai, o dėl to nukentėtų patys gyventojai. Fiziniai darbai, jei gyventojai pritartų, būtų atliekami maždaug vasaros pabaigoje", – apie tai, kodėl apklausą dėl darbų nuspręsta organizuoti dabar, komentavo "Būsto valdos" direktorius Rokas Drąsutavičius. Tačiau liko neaišku, kodėl paraiška nebuvo teikta dar prieš karantiną.

Jis aiškino, kad darbus esą atlikti būtina, kadangi namo šilumos punktas yra senas, neautomatizuotas, o šildymo sistema neatitinka privalomųjų šilumos ūkio priežiūros taisyklių. Pasak "Būsto valdos" vadovo, šiuo metu minėtame name šiluma pasiskirsto netolygiai: vieni butai yra perkaitinami, kituose temperatūra vos siekia higienos normų keliamus reikalavimus.

"Gyventojams siūlomas šilumos punkto modernizavimas, įdiegiant nepriklausomą šildymo sistemą, šildymo ir karšto vandens stovuose sumontuojant balansavimo įrangą. Įvykdžius šiuos darbus, būtų galimą reguliuoti šilumnešio kiekį, tiekiamą į šildymo stovus, palaikyti karšto vandens temperatūrą. Reikia pažymėti, kad šie darbai yra minimalūs, kuriais būtų galima užtikrinti šilumos energijos taupymą", – apie tai, kokie darbai apima mažąją renovaciją, nurodė R.Drąsutavičius.

Jis nurodė, kad tokia renovacija yra pigesnė, nei siekiant sutvarkyti visą šilumos sistemą. Pašnekovas teigė, kad šiuo metu parinktos priemonės leidžia pretenduoti į valstybės paramą pagal mažosios renovacijos programą, kuri gyventojams užtikrintų tolygų temperatūros paskirstymą pastate, energijos taupymo naudą bei leistų sumažinti sąskaitas.

"Gyventojams pageidaujant, galima organizuoti ir visos šilumos sistemos atnaujinimą, tačiau tam reikės maždaug penkis kartus didesnio biudžeto. Šiuo metu "Būsto valda" nėra gavusi iš gyventojų tokių pageidavimų", – apie tai, kodėl tvarkoma tik dalis sistemos, o ne visa, komentavo būsto administratorius.

"Būsto valda" nurodo, kad paraiškas reikia teikti iki liepos 1 d., todėl būtent dabar ir klausia gyventojų nuomonės.

Galioja nuo pernai

BETA "Kauno dienai" patvirtino, kad norint gauti valstybės paramą atlikti mažąją renovaciją, paraiškas galima teikti iki liepos 1 d. Tokį terminą nurodė Aplinkos ministerija ir karantino metu jis, bent jau kol kas, nebuvo pratęstas. Tačiau BETA atstovai nurodė, kad gyventojai paraiškas galėjo teikti ir anksčiau, dar gerokai prieš karantiną.

"BETA dar praėjusių metų pabaigoje paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai – vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti", – apie tai, kad gyventojai dokumentus galėjo tvarkytis nebūtinai paskutinę minutę, nurodoma BETA atsiųstame komentare.

Norint gauti valstybės paramą, daugiabučiuose namuose turi būti pakeisti elevatoriniai šilumos punktai į naujus automatizuotus punktus arba atnaujinti jau seniau sumontuoti automatiniai punktai, kurie nepalaiko nustatytos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

"Pasirinkus bet kurį variantą, privalomas balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimas. Šiame kvietime valstybės parama numatyta ir tokioms priemonėms, kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt. Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama", – apie tai, kokie darbai gali būti atlikti mažosios renovacijos metu, nurodė BETA.

Pagal sąlygas, projektas turi būti įgyvendintas per 12 mėnesių nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo su BETA. Esant poreikiui, šis terminas gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams.

Pchenjanas griežtai kontroliuoja patekimą į šalį, siekdamas užkirsti kelią koronaviruso protrūkiui. Šalis uždarė savo sienas ir tvirtina nenustačiusi nė vieno koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejo, nors kaimyninėje Kinijoje praėjusių metų gruodį aptiktas užkratas greitai išplito visame pasaulyje.  

Diplomatinė atstovybė uždaryta laikinai, dėl Pchenjano įvestų „suvaržymų patekti į šalį, užkertančių kelią rotuoti mūsų darbuotojus ir užtikrinti ambasados veiklą“, sakė JK Užsienio reikalų ministerijos atstovas.     

Ambasadorius Colinas Crooksas (Kolinas Kruksas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: "#Britųambasada #Pchenjane 2020 metų gegužės 27 dieną laikinai uždaryta, o visi diplomatiniai darbuotojai išvyko iš #KLDR.“    

Diplomatinė atstovybė uždaryta laikinai, dėl Pchenjano įvestų „suvaržymų patekti į šalį, užkertančių kelią rotuoti mūsų darbuotojus ir užtikrinti ambasados veiklą.

Švedijos ambasada, kuri tebeveikia, į šią C. Crookso žinutę atsakė, kad jai trūks ambasadoriaus ir jo komandos, ir išreiškė viltį, kad jie galės greitai sugrįžti.  

Portalas „NK News“ pranešė, kad britų diplomatai trečiadienį sausuma kirto Kinijos sieną. 

JK ketina toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja ir sieks sugrąžinti savo diplomatus į Pchenjaną iškart, kai tik bus galima“, nurodė Užsienio reikalų ministerija. 

Vos kilus koronaviruso protrūkiui Šiaurės Korėja įvedė griežtus karantino suvaržymus visiems šalyje gyvenantiems užsieniečiams, faktiškai juos įkalindama jų namuose. Rusijos ambasadorius Aleksandras Macegora tokias priemones pavadino „morališkai žlugdančiomis“.   

Vėliau tos priemonės buvo sušvelnintos ir dešimtims diplomatų bei kitų užsieniečių kovą buvo leista išvykti iš šalies, kai užsidarė kelios diplomatinės misijos Pchenjane, tarp jų Vokietijos ambasada bei Prancūzijos atstovybė (Paryžius nepalaiko visaverčių diplomatinių santykių su Šiaurės Korėja). 

Šalyje tebėra šimtai užsieniečių.

Analitikai sako, kad Šiaurės Korėjai tikriausiai nepavyko išvengti COVID-19 protrūkio, o silpnai šalies sveikatos apsaugos sistemai gali būti labai sudėtinga susidoroti su didesnio masto protrūkiu.

„Tikimės birželio viduryje turėti (išvadą – BNS). Daug kas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo perkančiųjų organizacijų. Kol kas informaciją jos teikia pakankamai vangiai – naudoja maksimalų terminą, per kurį turi pateikti duomenis. Tas terminas dar nėra suėjęs“, – BNS teigė VPT laikinoji vadovė.  

Pasak jos, iš 1,2 tūkst. sutarčių įtarimų sukėlė apie 160 sandorių už maždaug 5 mln. eurų. Dėl 10 pirkimų už 2,5 mln. eurų atliekami tyrimai.  

J. Petkuvienė teigė nežinanti, kiek sandorių tikrina teisėsauga. VPT kol kas neprašė jos pradėti tyrimų. Tačiau dešimties sandorių analizės išvados bus perduotos įvertinti ir teisėsaugai (STT ir FNTT), ir Konkurencijos tarybai. 

J. Petkuvienė pabrėžė, kad perkančiosios organizacijos sutiko pateikti tarnybai visą informaciją apie  neskelbiamų derybų būdu vykusius prikimus.

„Nereikėjo labai labai raginti, reikalauti ar įtikinėti pateikti tų duomenų“, – sakė J. Petkuvienė.

Pasak jos, visos šalies perkančiosios organizacijos – savivaldybės, medicinos įstaigos, valstybinės įstaigos, ekstremalių situacijų centras – apsaugos priemonėms iki šiol išleido beveik 100 mln. eurų, iš jų už 83 mln. eurų pirkta apsaugos priemonių, už 13 mln. eurų – dezinfekcinėms priemonių. 

J. Petkuvienė prognozuoja, kad tai gali būti ne galutinės išlaidos, bet paaiškėjus naujiems pirkimams labai išaugti neturėtų.

„Gal yra taip, kad pačios ligoninės (...) turėjo, tikėtina, sutartis, gal buvo sutarčių pakeitimai, didinami užsakymai. Tai negalima sakyti, kad  tai ta suma, kiek kainavo apsaugos priemonės. Gal dar yra kitų sutarčių, kurios prasprūdo pro mūsų akis. Bet nedaug“, – BNS teigė ji. 

Apie tai, kaip VPT vertina per koronaviruso pandemiją vykdomus viešuosius pirkimus, J. Petkuvienė ketvirtadienį kalbėjo Seimo opozicijai priklausančioje konservatorių frakcijoje.

Seimo Audito komitetas yra paprašęs Vyriausybės labiau kontroliuoti, kad valstybės institucijos prekes, paslaugas ir darbus, susijusius su koronaviruso suvaldymu, neskelbiamų derybų būdu įsigytų tik išimtiniais atvejais.

VPT ir STT analizuoja sutartis, kai neskelbiamų derybų būdu buvo perkamos asmens apsaugos priemonės ir įranga.

Visais atvejais vertinti respiratorių ir veido kaukių įsigijimai, išskyrus sostinės savivaldybės pirktą dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangą.