Prireikė ketvirčio amžiaus, kad Lietuvos teisėsauga pagaliau ryžtųsi liudytoju apklausti buvusį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą. Įdomu, kiek dar dešimtmečių reikės, kol Generalinė prokuratūra pagaliau pradės vykdyti ikiteisminį tyrimą M.Gorbačiovo atžvilgiu?

To ilgus metus siekia per kruvinuosius 1991 m. sausio 13-osios dienos įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas. Jis jau kuris laikas bando įtikinti Lietuvos teisėsaugą pradėti atskirą tyrimą dėl M.Gorbačiovo vaidmens ir suteikti jam specialaus liudytojo statusą. Lietuvių prokurorai, atsisakydami pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą, aiškina, esą esami duomenys neleidžia daryti išvados, kad M.Gorbačiovas žinojo apie ketinamus įvykdyti karinius veiksmus ir kad nesiėmė priemonių šiems veiksmams nutraukti.

M.Gorbačiovas – vyriausiasis SSRS ginkluotųjų pajėgų vadas, kuriam tiesiogiai buvo pavaldūs Valstybės saugumo komiteto (KGB) "Alfa" būriai, šturmavę objektus Vilniuje – nežinojo, ką veikia šalies kariuomenė ir specialiosios pajėgos? Galų gale, jeigu M.Gorbačiovas iš tiesų ramiai miegojo Kremliuje nieko nenujausdamas, o armijos ir KGB generolai savivaliavo Vilniuje, kodėl po Sausio 13-osios įvykių SSRS prezidentas nesiėmė jokių veiksmų prieš maištininkus?

M.Gorbačiovas seniai turėjo būti apklaustas. Ir ne tik apklaustas, o paskelbtas specialiuoju liudytoju. Juokinga, kad po šitiek metų vis dar reikia apie tai kalbėti.

Tiesa, Rusija iki šiol atsisakydavo tenkinti Lietuvos prašymus apklausti M.Gorbačiovą ir kitus buvusius aukštus SSRS pareigūnus. Ir ką? Reikia išduoti tarptautinį M.Gorbačiovo arešto orderį.

Štai rusų disidentas Vladimiras Bukovskis parodė pavyzdį: jis kreipėsi į Londono Vestminsterio teismą dėl arešto orderio M.Gorbačiovui, kai šis Didžiosios Britanijos sostinėje pompastiškai paminėjo savo jubiliejų. Tiesa, Vestminsterio teismas tą prašymą atmetė. Tikėtina, kad atmestų ir Lietuvos prokurorų prašymą. Vis dėlto pabandyti verta, o gal mums teisingumas nerūpi?