-
A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Ukraina tai patiria kasdien 9
„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. „Žinau, kadangi ir pats aukojau, kad paremti karo negandas išgyvenančią Ukrainą galima jau dabar – numeriu 1419. O aukoti mes tiesiog privalome. Tiesa yra paprasta: mūsų pagalba – tai gyvybės ar mirties klausimas Ukrainos žmonėms.“
Labdaros koncertas
Padėti Ukrainos žmonėms A. Mamontovas ragins ir visus televizijos žiūrovus, kurie Sausio 13 d. stebės LRT tiesiogiai transliuojamą paramos koncertą „Kartu iki pergalės“. Renginio metu surinktos lėšos bus skirtos organizacijai „Blue Yellow“, kuri teikia visokeriopą pagalbą Ukrainos kariams, jų artimiesiems, našlaičiais likusiems vaikams, jų mamoms ir karo nusiaubtų miestų bendruomenėms.
„Ukrainos žemę kas dieną laisto ne tik jos karių, bet ir paprastų žmonių kraujas, ašaros. Mes norime jiems padėti, todėl už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas perkame ir patys vežame reikalingiausią įrangą kariniams daliniams – žiemos sąlygoms pritaikytas spec. aprangą, avalynę, naktinio matymo žiūronus, radijo ryšio priemones. Nuo karo nukentėjusiems vietos gyventojams dovanojame šiltus drabužius, batus, žaislus ir kitus daiktus. Taip pat finansuojame medicininę pagalbą – štai vieną mūsų remiamą našlaitį vešime į ligoninę atlikti brangų magnetinio rezonanso tyrimą, kuris jam reikalingas į galvą pataikius bombos skeveldrai. Tai yra karo kasdienybė, kuriai mes negalime ir nenorime likti abejingi“, – pasakoja vos prieš kelias savaites iš karščiausių Ukrainos taškų grįžęs režisierius, žurnalistas ir organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman.
„Jiems mes – laisvės simbolis“
„Lietuvos palaikymas Ukrainai yra labai svarbus – tiek materialia, tiek simboline prasme. Jiems mes esame laisvės simbolis. Tačiau mes padedame ne dėl gražių žodžių ar pagyrų – kiekvienam mūsų šalies piliečiui svarbu suprasti, kad remdami Ukrainą ir jos žmones, netiesiogiai giname ir Lietuvos valstybę. Turime užtikrinti regiono prie Juodosios jūros saugumą. Lietuva brolių ukrainiečių yra mylima ir gerbiama, kadangi esame bene vieninteliai, kurių valdžia ir visuomenė išreiškia vienareikšmį palaikymą Ukrainos žmonėms“, – pabrėžia Lietuvos patriotiniais projektais garsus švedas.
Nepriklausomi stebėtojai Ukrainos teritorijoje beveik kasdien fiksuoja naudojamos ginkluotės pažeidimus, o kasdien vykstantys mūšiai reikalauja daugybės kariuomenės ir civilių aukų. Šiandien atėjo metas Lietuvai dar kartą ištiesti pagalbos ranką – paremti organizaciją „Blue Yellow“ galima apsilankius puslapyje arba trumpuoju numeriu 1419 (auka 2 eurai).
Paramos koncertas „Kartu iki pergalės“ bus transliuojamas sausio 13 d. 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Tiesioginiame eteryje populiariausius savo kūrinius atliks A. Mamontovas, M. Vitulskis, E. Sašenko, J. Šeduikytė, M. Mikutavičius, D. Norvilas, L. Mondeikaitė, grupės „Naktinės personos“, „Bilan“ ir kt.
Į lietuvių tautą kreipsis Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė, renginio globėjas Prezidentas V. Adamkus, Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, Lietuvos kariuomenės vadas V. Žukas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V. Jacenkivskis. Į sceną bus kviečiami iš Ukrainos atvykę besigydantys karininkai. Renginio mecenatai – LR Užsienio reikalų ministerija, LR Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos kariuomenė. Renginio organizatoriai – organizacija „Blue Yellow“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, prodiuserių kompanija „TymDrym“.
-
Lemtingą sausį prie Seimo išgręžtas gręžinys uždengtas bronziniu dangčiu 2
Gręžinys parlamento gynėjų iniciatyva buvo išgręžtas 1991 metų sausio 20-ąją, o dangtis gręžiniui, kuris Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre įrašytas pavadinimu „LAISVĖ“, pakeistas prieš balandžio 30-ąją minimą Tarptautinę geologų dieną.
„Tuo metu per Sausio įvykius visi žmonės ieškojo, ką gero gali padaryti Lietuvai, ir geologai – ne išimtis. Tuo metu visi darė, ką galėjo. Prisimindamas tuos laikus noriu vieną akcentuoti, kai buvo renkama vieta, stengtasi daryti kuo arčiau parlamento sienos, kad gręžinys, kuris tarnautų laisvės gynėjų, Seimo narių ir visų čia buvusių žmonių aprūpinimui vandeniu, nepatektų į išorines aplinkas ir būtų kuo arčiau sienos. Jis ir dabar veikiantis, strateginis gręžinys, jį atnaujinus ir šiuolaikinėmis sąlygomis galima turėti autonominį vandens tiekimą Seimo rūmuose“, – renginio proga vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Jonas Šimėnas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas sakė, kad „vanduo yra viena iš laisvės sąlygų“. „Jei už Lietuvos laisvę mes kovojame jau 25-erius metus, tai Lietuvos geologijos tarnyba tarnauja Lietuvai jau 75 metus, manau, kad ir toliau turime tęsti savo priedermę, misiją“, – pabrėžė J.Satkūnas.
Parlamento gynybai vadovavęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas dimisijos pulkininkas Jonas Gečas pasakojo, kad per Sausio įvykius prie parlamento gynybos prisidėjo daugelis mokslininkų – čia buvo ir gaminamos ašarinės dujos, ir atgabentas lazeris, o iš Seimo buvo iškastas slaptas tunelis į išorę.
„Daug institucijų prisidėjo tiesiogiai ir netiesiogiai prie valstybės gynimo. Prisidėjo labai daug mokslininkų, čia buvo atvežtas galingiausias lazeris, prisidėjo chemikai, buvo gaminamos ašarinės dujos, nervus paralyžiuojančios dujos, prisidėjo medikai, kurie gelbėjo aukas, prisidėjo žurnalistai, kurie buvo ypač svarbūs, nes perteikti žinią pasauliui, kad čia vyksta, buo labai svarbu. Prisidėjo kasyklose dirbę kaliniai, Seimo rūmai buvo tuneliu sujungti su miesto komunikacijomis, kur buvo galima įeiti, išeiti, į Seimo rūmus įnešti, išnešti, slaptai, nematant, nes veikė komendanto valanda. Pagaliau tame pačiame kieme, kur jūs išgręžėt ypač svarbų autonominį gręžinį, kad vanduo, patenkantis į Seimo rūmus, nebūtų užnuodytas, nebūtų uždarytas, kad būtų galima jo turėti čia, šalia buvo pastatyta elektros pastotė, nes kai įjungėm lazerį, dingo visa šviesa, tų pastočių, kurios aptarnavo Aukščiausiąją Tarybą, neužteko“, – pasakojo J.Gečas.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus J.Satkūno ir šios tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno teigimu, 1991 metų sausio mėnesį iškilus grėsmei, kad Seimo rūmai gali būti atkirsti nuo energijos šaltinių, taip pat ir nuo geriamojo vandens, parlamento gynėjams kilo idėja skubiai organizuoti autonominio vandens tiekimo sistemos įrengimą. Jie kreipėsi į Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijos vyriausiąjį inžinierių Joną Algirdą Misiūną, kuris ir vadovavo gręžimo darbams.
Gręžinio įrengimo darbai buvo baigti per keletą dienų, darbai vyko tiek dieną, tiek naktį. 30 metrų gylio autonominis vandens gręžinys vidiniame Seimo kieme yra išlikęs iki šiol.
