Pasaulio pramogų pasaulis metus pradeda nuo raudonojo kilimo renginių maratono. BAFTA, "Grammy", "Oskarai", "Auksiniai gaubliai" – vienas už kitą didesnio prestižo ir svarbos muzikos ir kino apdovanojimai. Populiariausiųjų sąrašo viršūnėse keičiasi muzikos stiliai, didžiajame ekrane – aktualizuojamos temos, tačiau kūrėjų ir atlikėjų noras išsiskirti raudonojo kilimo fone – ne.

Kokiu būdu patekti į renginio istoriją, – kiekvienos žvaigždės gebėjimo kritiškai mąstyti padarinys. Tendencija aiški, metai iš metų nekintanti: kuo didesni profesiniai pasiekimai, tuo kuklesnis šventinio vakaro įvaizdis. Ir atvirkščiai. Kad pelnytų prodiuserių ir žiūrovų populiarumą "Oskarų" rekordininkei Meryl Streep niekada neprireikė rėkiančio įvaizdžio. To nepasakysi apie vienadienes žvaigždutes.

Vadovaudamiesi šiais šou verslo įstatymais pasirengę savuoju kilimu žengti ir kol kas dar tik kandidatai į kandidatus, apie Lietuvos prezidento postą svajojantys it Adamas Sandleris, daugiausia už blogiausią darbą kine skiriamų "Auksinių aviečių" gavęs aktorius, – apie savąjį "Oskarą".

Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, dalis kandidatų savo programų lėkštumą, valstybės vadovui privalomų gebėjimų ar tiesiog asmeninio IQ stoką jau bando kompensuoti ekstravagancija. Jei ne vizualiąja (nepanašu, kad kuris nors drįstų pakartotų Loretos Graužinienės 2006-ųjų avantiūrą pernakt iš paprastos uteniškės virsti vamp moterimi), tai verbaline. Juk pirmą kartą per tris dešimtmečius turime pretendentų, savo pranašumais įvardijančių šeiminį statusą, dalyvavimą visuose įmanomuose rinkimuose ir net keistą santykį su sveika nuovoka turinčių kosminės energetikos vadybininkų. Tačiau raudonojo kilimo šou tuo ir žavūs: kvailiams ir keistuoliams tenka dėmesys, bet ne prizai.