Graikijos parlamento rinkimai daugeliui atrodė lemiami – arba šalis laikysis taupymo priemonių, arba paliks euro zoną.

Nors pasibaigus balsavimui antroji perspektyva kiek atitolo, šalies ateitis aiškesnė nepasidarė. Rinkimai vėl neparodė aiškaus nugalėtojo, galima koalicija atrodo nestabili, o ir jos galimybės nuraminti ir rinkėjus, ir kreditorius – beveik nulinės.

Nors rinkimuose nugalėjusi "Naujoji demokratija" ir kita finansiniam gelbėjimo paketui pritarianti partija "Pasok" galėtų turėti daugumą parlamente – 162 vietas iš 300, šios dvi jėgos visuomet buvo politinės varžovės, todėl politologai pagrįstai abejoja tokios koalicijos stabilumu. Be to, per trejetą metų populiarumą gerokai išbarsčiusi "Pasok" pati dabar draskoma vidinių nesutarimų.

Prieš taupymą agituojanti antrą vietą rinkimuose užėmusi "Syriza" gavo 71 mandatą, kartu su kitais taupymo priešininkais ji suformuos stiprią opoziciją – tiek parlamente, tiek gatvėse.

O žmonės gatvėse, sutikę pakentėti, kad liktų euro zonoje, laukia, kol naujoji vyriausybė įgyvendins duotą pažadą sušvelninti taupymo politiką. Bet Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimai, kad Graikija privalo tvirtai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, verčia abejoti, ar šį pažadą įgyvendinti pavyks.

Kad nuramintų ir padrąsintų graikus, Europos lyderiai gali padaryti nedidelių nuolaidų, bet jos bus tik simbolinės. Galbūt Atėnams bus duota kiek daugiau laiko biudžetui subalansuoti arba sumažintos reikalaujamos pajamos iš valstybės turto privatizavimo.

Bet niekas nesiruošia iš naujo derėtis dėl keturių pagrindinių sąlygų, kuriomis Atėnai gauna finansinę pagalbą: struktūrinių reformų darbo, prekių ir paslaugų rinkoje, įskaitant minimalaus atlyginimo mažinimą, valstybės išlaidų mažinimo ir mokesčių sistemos "kapitalinio remonto", Graikijos bankų rekapitalizacijos ir plataus masto privatizacijos.

Graikija jau dirba šiomis kryptimis, bet tarptautiniai kreditoriai jos pastangas vertina skeptiškai. Nors vyriausybė skausmingai sumažino pensijas ir valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, struktūrinės reformos ir kova su mokesčių nemokėjimu toli nepajudėjo.

Štai kodėl rinkos santūriai reagavo į "įkvepiančius" Graikijos parlamento rinkimų rezultatus. Biržų indeksai pirmadienį pradėjo kilti, bet greitai grįžo į pradines pozicijas. Euro kursas, JAV dolerio atžvilgiu kiek kilstelėjęs, irgi grįžo lygį prieš rinkimus.

Taigi naujosios Graikijos vyriausybės laukia nepavydėtinas likimas balansuoti tarp dviejų ugnių – nuo taupymo pavargusios visuomenės ir nepatenkintų kreditorių. O jau šį mėnesį valstybei teks ieškoti pinigų atlyginimams ir pensijoms sumokėti, rugpjūtį – grąžinti skolos dalį.

Maža to, naujai Graikijos vyriausybei teks dirbti esant labai tamsiam išoriniam fonui. Kitose Pietų Europos valstybėse ekonominė padėtis taip pat prastėja. Ispanijos skolinimosi kaina kyla į naujas aukštumas, ties skolų prarajos riba balansuoja ir Italija.

Tarp dviejų pagrindinių ES dirigentų – Vokietijos ir Prancūzijos – didėja nesutarimai. Viena vėlina pensinį amžių, kita ankstina, viena reikalauja taupyti, kita – skatinti ekonomikos augimą didinant išlaidas. Būgštaujama, kad naujasis Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, po sekmadienio rinkimų gavęs daugumą parlamente, ES gretose suburs antivokišką koaliciją, pasitelkęs į savo pusę Ispaniją ir Italiją.

Graikijai tikėtis, jog kur du pešasi, trečias laimi, – neverta. Ji sėdi tame pačiame traukinyje ir kartu riedės žemyn. Nes kai ES pradeda groti skirtingais smuikais, pralaimėtoja paprastai būna ji pati.