Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka viešai šaukiasi pagalbos ir prašo visų, kas gali ir kiek gali, prisidėti lėšomis ar statybinėmis medžiagomis išsaugant kultūros paveldo objektą – Palangos vasaros skaityklą.
Apie tai, kad pastatas nyksta, užsiminiau Palangoje vasario pradžioje viešėjusiai kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, kuri labai geranoriškai suprato šią problemą ir pažadėjo ieškoti sprendimo būdų. Tačiau nemanau, kad šiomis dienomis paskelbta pačios M. Mažvydo bibliotekos paramai ištiestos rankos idėja yra tvarus sprendimas, kuris padės išsaugoti kultūros erdvę, net jei tai yra garsios ir Lietuvai svarbios bibliotekos filialas.
Palangai banguotoji Vasaros skaitykla – ne tik kultūros objektas. Tai mūsų kurorto tapatybės dalis, gyvas medinės architektūros simbolis, iki širdies gelmių jautrus kiekvienam, kuriam rūpi miesto istorija.
Pastatą suprojektavo vienas iš legendinių mūsų kurorto vyriausiųjų architektų Albinas Čepys. Projektas buvo įgyvendintas 1965–1966 m. ir tapo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla.
Iki šiol pasakojamos istorijos, kaip gūdžiu sovietmečiu architektui teko ieškoti būdų gauti medienos statyboms, kaip prie darbų prisidėjo talentingi vietos medžio meistrai. Tai ne tik pastatas – tai žmonių pastangų, kūrybos ir meilės savo miestui liudijimas.
Pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, turi kultūros paveldo statusą ir yra saugomas kaip reikšmingas XX a. 7-ojo dešimtmečio modernizmo architektūros pavyzdys.
Deja, kaip matome realybėje ir dėl ko labai skaudu – jis yra „saugomas“ tik registre, o realiai – nyksta, baigia sudūlėti medinės konstrukcijos, nunykti ir garsiosios iš medžio auksarankių išdrožtos bangos.
Per 60 metų skaitykla iš esmės nematė rimtesnių investicijų ir remontų. Paradoksalu, kad šis išskirtinis Lietuvos medinės architektūros pavyzdys buvo pristatomas net Venecijos architektūros bienalėje, o čia, Palangoje, kasdien regime vis liūdnesnį vaizdą.
Jeigu nieko nedarysime – unikalus A. Čepio kūrinys sunyks. Todėl Palangos miesto savivaldybė pasirengusi imtis lyderystės ir realių veiksmų: rekonstruoti skaityklą, pritaikyti ją veikti ištisus metus ir paversti modernia, gyva kultūros bei bendruomenės erdve.
Tačiau tam būtina esminė sąlyga – pastatą perduoti Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise. Tik tuomet galėtume teisėtai investuoti biudžeto lėšas ir užtikrinti ilgalaikę ateitį. Be aiškaus savininko ir atsakomybės nebus ir realių sprendimų.
Perdavus pastatą savivaldybei, jį sutvarkius ir išsaugojus, ištisus metus veikiančią erdvę galėtų valdyti mūsų miesto biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka. Tai būtų pagarbi partnerystė, leidžianti kartu atverti naują Vasaros skaityklos gyvavimo puslapį.
Palanga auga. Tačiau tikras augimas – tai ne tik nauji projektai. Tai gebėjimas išsaugoti tai, kas kuria mūsų tapatybę. Atėjo laikas šį klausimą spręsti ne žodžiais, ne kvietimais „prisidėti“ lėšomis, statyboms reikalingomis medžiagomis ar paslaugomis, o konkrečiais sprendimais valstybės ir miesto lygmeniu.
Išsaugokime tai, kuo didžiuojamės. Išsaugokime Palangos vasaros skaityklą!
Kokia yra bibliotekos pozicija?
„Vertiname Palangos mero pasirengimą prisidėti ir skiriamas pastangas temai aktualizuoti. Savivaldybės yra svarbios viešųjų bibliotekų partnerės.
Jau 60 metų, nuo pat Palangos vasaros skaityklos veiklos pradžios, kaip nacionalinė institucija užtikriname kasmetinį šio kultūros paveldo pastato remontą ir kultūrinę veiklą jame. Svarbiausia, išsaugojome ir dedame pastangas toliau išsaugoti ne tik pirminę skaityklos paskirtį, bet ir autentišką pastato eksterjerą ir interjerą, įvertinant skaityklos paveldosauginę reikšmę. Atkreipiame dėmesį, kad pastatas originaliai projektuotas kaip sezoninė vasaros skaitykla – paviljonas be šildymo.
Šį kartą poreikis yra didesnis nei kosmetinio remonto, o būtinųjų ir skubiausių darbų suma iki jubiliejinio sezono pradžios siekia 150 tūkst. eurų. Dėl šios priežasties jau kurį laiką aktyviai finansavimo klausimą sprendžiame kartu su Kultūros ministerija, taip pat kalbamės su verslo bendruomene, sulaukėme jos palaikymo.
Toks nacionalinės bibliotekos finansavimo organizavimo modelis yra ne išimtis, o tvarus sprendimas: mūsų kasmet pritraukiamos projektų ir paramos lėšos kelis kartus viršija valstybės asignuotą biudžetą, tad veikiame kryptingai ir neabejojame, kad sprendimą rasime ir šį kartą. Plačiąja prasme sveikintina, kai valstybinės įstaigos pretenduoja ne tik į biudžeto lėšas, bet ir ieško projektinio finansavimo, siekia verslo paramos. Esame pripratę taip dirbti.
Paraleliai planuojame pasirengimą kitam etapui – restauracijos projektui, nekeičiant pirminės pastato funkcijos ir paskirties, apsaugant minėtą paveldosauginę reikšmę.
Kalbant apie iškeltą idėją – skaityklos pastatą pritaikyti naudojimui ištisus metus, svarbu įvertinti tiek architektūrinį, tiek paveldosauginį aspektus.
Tik vasaros sezono metu veikiantis paviljonas kurorte nėra trūkumas – tai sąmoninga architektūrinė idėja, atspindinti vietos tapatybę, lengvumą ir vasaros kultūrą.
Pastato konstrukcija ir estetika sukurta šiltajam sezonui, todėl pritaikymas žiemai (šiltinimas, sandarinimas ir pan.) neišvengiamai pakeistų šio statinio autentiškumą, jo architektūrinį identitetą. Manome, jog tikslingiau ieškoti sprendimų, kaip plėtoti Palangos žiemos sezono veiklas kitose, tam pritaikytose erdvėse, o šį objektą išlaikyti kaip unikalų vasaros architektūros ir kultūros simbolį“, – teigė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
(be temos)
(be temos)