SOSTINĖS BIUROKRATŲ RANKOMIS EUROPA TOLIAU AUGINS TIK VILNIŲ?

Jeigu nedirbate Finansų ministerijoje ar kurioje nors ES lėšų skirstymo agentūroje ir negyvenate iš europiniais pinigais finansuojamų projektų, tikriausiai sėkmingai sutikote šiuos metus ir net nepastebėjote, kad gruodį Vilniaus koridorių žinovai atliko žavingą dokumentų manipuliavimo figūrą.

Eilinio piliečio autobuso stotelėje ji niekada nesudomins, nes niekas tų dokumentų neskaito. Bet jos išraiška – daugiau nei įspūdinga – 700 mln. eurų. Tikrai taip, milijonų, kurie dėl kelių dokumentų bus atimti iš Lietuvos regionų ir pervesti sostinei. Su nacionalinio biudžeto dalimi – tai jau apie 1,4 mlrd. eurų.

Galima priminti, kad, pavyzdžiui, sostinė 2022 m. yra suplanavusi 839 mln. eurų biudžetą. Kai 2021-aisiais Kauno miesto kasoje buvo tik apie 390 mln. eurų. Klaipėda giriasi, kad šiems metams planuoja rekordinę „net“ 102 mln. eurų sumą.

Bet verta paskaityti pirminius dokumentus. Pernai gruodžio 2 d. Seimo Europos reikalų komitetas viešai paskelbė, kad Lietuva, pasinaudodama ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis, pateikė siūlymą Europos Komisijai, kad būtų perskirstyti Sanglaudos politikos asignavimai iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į sostinės regioną. Tam atsakingas Seimo komitetas pritarė.

Įdomu, ką apie tokį sostinės lygiavimą mano tarsi Kaunui turintis atstovauti komiteto pirmininko pavaduotojas Marius Matijošaitis arba Marijampolėje rinktas Andrius Vyšniauskas? Ką galvoja opozicijoje dirbantys Mindaugas Puidokas, Aurelijus Veryga?

Vyriausybės pateiktuose dokumentuose bandoma aiškinti, kad, „siekiant tolygios Lietuvos pažangos, Europos Komisijai pasiūlyta sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta žymaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo sostinės regionui, kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja nemenki socialiniai ir ekonominiai netolygumai“.

Leiskite paklausti – ar tikrai netolygumai sostinės viduje tokie dideli, kad būtina skirtumą tarp Gedimino prospekto ir Garliavos didinti ir toliau? Ar tikrai Konstitucijos prospektui dailinti nebeužtenka kone milijardo eurų kiekvienais metais, dar tiek pat reikia atimti iš šimtais milijonų eurų niekada nežarsčiusių apskričių?

Galime skaityti toliau: „Lėšų skyrimas sostinės regionui leistų finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui ir socialinei atskirčiai mažinti.“

Gražūs žodžiai, tačiau ką jie reiškia? Kad inovacijos, mokslas, žalioji darbotvarkė ir socialinė atskirtis – tik sostinei ir ją supantiems rajonams svarbūs klausimai? Ar Rokiškyje, Prienuose ir Šilalėje socialinė atskirtis panaikinta, o vietinės mokyklos jau seniai aprūpintos naujausiomis laboratorijomis, vaikai sėkmingai vežami iš kaimų į gimnazijas?

Deja, bet Finansų ministerijos ir kituose koridoriuose besisukantys mūsų tarnautojai kartkartėmis tiesiog prievarta turėtų būti vežami pažinti tikrą Lietuvą, o ne tik tą, kuri matosi pro Gedimino prospekto langus.