Europos Teisingumo Teismas (ETT) pirmadienį nusprendė, kad 2019 metų Lenkijos teisingumo reforma pažeidžia ES teisę.

Bloko vykdomoji Europos Komisija teigė, kad Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nėra pakankamai nepriklausomas ir nešališkas.

„Teismas palaiko Komisijos veiksmus“, – sakoma ETT sprendime. Teismas teigė, kad „teisinės valstybės vertybė yra neatsiejama Europos Sąjungos, kaip bendros teisinės tvarkos, tapatybės dalis ir yra konkrečiai išreikšta principais, kuriuose įtvirtinti teisiškai privalomi įpareigojimai valstybėms narėms“. Teismas tvirtino, kad Lenkija šių įsipareigojimų nesilaikė.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) pirmadienį pasmerkė Europos Teisingumo Teismą (ETT) kaip korumpuotą ir atmetė jo sprendimą, kad prieštaringai vertinama Lenkijos teismų reforma pažeidžia ES teisę.

Teismo nuosprendį „parašė ne teisėjai, o politikai, nes juo akivaizdžiai pažeidžiamos Europos sutartys“, sakė Z. Ziobro ir pridūrė, kad „aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas yra korumpuotas“.

Nesutarimai dėl Aukščiausiojo Teismo veiklos yra tik vienas iš kelių Lenkijos dešiniųjų vyriausybės ginčų su ES institucijomis. Ji sako, kad blokas kenkia Lenkijos neatimamoms teisėms priimti nepriklausomus sprendimus.

ES institucijos tvirtino, kad partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) valdoma Lenkija tolsta nuo ES teisinės valstybės principų.

Šis ginčas yra susijęs su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų nepriklausomumu jiems peržiūrint ES teisę.

Praėjusią savaitę JAV ir ES vyriausiasis teisingumo pareigūnas kritikavo Lenkijos planus dėl kito įstatymo, galinčio trukdyti vyriausybės politiniams oponentams užimti valstybines pareigas. ES pagrasino imtis veiksmų, jei taps visiškai aišku, kad toks įstatymas pakenks demokratijos standartams.

Kritikos sulaukiama ne tik iš ES. Sekmadienį Lenkijos sostinėje šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo antivyriausybinėse protesto eitynėse, į kurias piliečiai iš visos šalies atvyko išreikšti savo pykčio dėl pareigūnų, jų teigimu, pažeidusių demokratijos normas ir privertusių nerimauti, kad šalis eina paskui Vengriją ir Turkiją autokratijos link.

Organizatoriai apskaičiavo, kad eitynėse, kurios buvo bene didžiausios per pastaruosius dešimtmečius, dalyvavo 500 000 žmonių.

Liuksemburge įsikūrusio ETT pirmadienio sprendimas susijęs su priešprieša, dėl kurios Lenkijos valdžia nuo 2021 metų spalio, kai buvo pradėta taikyti 1 mln. eurų per dieną baudų sistema, jau turėjo sumokėti apie 550 mln. eurų baudų. Balandžio mėnesį kasdienės baudos buvo sumažintos perpus.

Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino pasaulio galybes, tokias kaip Kinija ir ES, siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje.

Tai vyksta tuo metu, kai daugelis regiono šalių ima abejoti ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų kitur.

„Kirgizija yra pasirengusi dirbti kartu su Europos Sąjunga, kad būtų sprendžiamos bendros problemos, skatinamas dialogas ir ieškoma ilgalaikių sprendimų“, – sakė prezidentas Sadyras Japarovas (Sadyras Džaparovas).

Taip jis kalbėjo per susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

Ch. Michelis penktadienį dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame susitiko su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano lyderiai.

Naujienų agentūrai AFP Ch. Michelis penktadienį sakė, kad ES siūlo nuoširdžią draugystę penkioms buvusioms sovietinėms šio regiono respublikoms.

Kirgizija yra pasirengusi dirbti kartu su Europos Sąjunga, kad būtų sprendžiamos bendros problemos.

S. Japarovas pabrėžė saulės ir hidroelektrinių potencialą Kirgizijoje, kalnuotoje šešis milijonus gyventojų turinčioje šalyje, kurioje teka pagrindinės Vidurinės Azijos upės.

S. Japarovas taip pat palaikė numatomą statyti Kambarata-1 užtvanką – didžiulį projektą Naryno upėje, kuri teka per Kirgiziją ir Uzbekistaną.

Ši užtvanka ir kiti hidroelektrinių projektai sukėlė įtampą tarp Vidurinės Azijos valstybių, kur dažnai susiduriama su vandens trūkumu.

Rusija tebėra pagrindinė jėga nestabiliame ir griežtai kontroliuojamame regione, kurio lyderiai kritikuojami už tai, kad padeda Maskvai apeiti Vakarų sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Kaimyninis Afganistanas, kurį kontroliuoja Talibanas, taip pat yra nestabilumo šaltinis.

S. Japarovas ir Ch. Michelis paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti, kad Vidurinės Azijos valstybės išliktų nepriklausomos.

Penktadienį Kirgizijos prezidentas atvirai paragino Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. Tai buvo retas šalies, kuri susilaiko nuo viešos kritikos Maskvai, nuo kurios vis dar yra ekonomiškai ir kariškai priklausoma, vadovo pareiškimas.

Kreipdamasi į Europos Parlamentą Briuselyje, valstybės vadovė savo ilgoje kalboje teigė, kad Sakartvelas siekia atitikti Europos demokratijos standartus ir kad narystė bloke užtikrins apsaugą nuo Rusijos.

„Šiuo lemiamu mūsų kelionės į Europą metu noriu, kad Sakartvelas įveiktų vidaus ir tarptautinius iššūkius ir tvirtai žengtų visavertės Europos integracijos keliu“, – sakė ji.

„Ir tam yra tik vienas kelias: iki metų pabaigos užtikrinti, kad Sakartvelui būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė ji.

Pernai kovą Sakartvelas kartu su Moldova pateikė paraiškas dėl kandidačių į Europos Sąjungą statuso, praėjus mėnesiui po Ukrainos.

2022 metų birželį ES valstybės narės šį statusą suteikė Ukrainai ir Moldovai, tačiau Sakartvelui statuso nesuteikė, teigdamos, kad šiai šaliai dar reikia padirbėti.

Tuo metu Europos Komisija teigė, kad nors Sakartvelo pasiūlymas yra solidus, jai vis dar reikia tolesnių rinkos ekonomikos, švietimo sistemos, energetikos ir transporto infrastruktūros reformų.

S. Zurabišvili teigė, kad jos kalba Briuselyje buvo „daugiau nei prašymas suteikti kandidatės statusą“.

Tapti kandidate į Europos bloką „reiškia prašyti pripažinimo, apsaugos ir paramos“, sakė ji.

Rusijos karas Ukrainoje labai slegia buvusias Sovietų Sąjungos šalis.

Sakartvelas prieš šimtmetį buvo aneksuotas Sovietų Sąjungos, o nepriklausomybę iškovojo 1991 metais, pasibaigus Šaltajam karui.

Rusija 2008 metais kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu, kur stiprios antirusiškos ir provakarietiškos nuotaikos.

Tačiau Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.

Vyriausybė, kuri tvirtina, kad jai reikia palaikyti ekonominius ryšius su Rusija, šį mėnesį atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą, o tai sukėlė opozicijos protestus Tblisio oro uoste.

S. Zurabišvili  kalba faktinėje Europos Sąjungos sostinėje nuskambėjo likus dienai iki ES aukščiausiojo lygio susitikimo Moldovos sostinėje.

„Tokį valdybos sprendimą iššaukė R. Žemaitaičio pasisakymai socialinėje erdvėje, kurstantys tautinę nesantaiką ir skatinantys neapykantą mūsų bendrapiliečiams žydams“, – teigiama pranešime.

Anksčiau laikinasis partijos pirmininkas Artūras Paulauskas R. Žemaitaičio pasisakymą apie nugriautą palestiniečių mokyklą pasmerkė kaip antisemitinį.

„Negali priversti kito žmogaus daryti tai, kas tau asmeniškai atrodo teisinga ir garbinga, visgi, labai tikiuosi, kad Remigijui užteks drąsos pripažinti klaidą ir atsiprašyti bei grįžti į partiją“, – penktadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Paulauskas.

R. Žemaitaitis, komentuodamas naujienas apie Izraelio pajėgų nugriautą palestiniečių pradinę mokyklą, asmeninėje feisbuko paskyroje rašė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.

Labai tikiuosi, kad Remigijui užteks drąsos pripažinti klaidą ir atsiprašyti bei grįžti į partiją.

„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką...“ – teigė jis.

R. Žemaitaičio pareiškimą pasmerkė Izraelio, Vokietijos, Jungtinių Valstijų, Nyderlandų ambasadoriai, aukščiausi šalies pareigūnai. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos skatinimo bei kurstymo.

Pats parlamentaras antradienį BNS sakė teigiamai vertinantis tokį teisėsaugos žingsnį, nes „bus proga dar labiau visuomenei atskleisti, parodyti, kaip Izraelis ir Izraelio vyriausybė, kaip kokie komunistai, bolševikai, griauna kitoje valstybėje, kitoje šalyje mokyklas už Europos Sąjungos (ES) pinigus pastatytas“.

Svari ES fondų parama

Miestams siūloma rinktis aplinkai nekenksmingas transporto priemones, varomas elektra. Tam Lietuvoje skiriama net 66 mln. eurų iš specialių ES fondų.

Kai kalbama apie elektra varomas transporto priemones, dažniausiai – apie lengvuosius automobilius, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kituose sektoriuose tvarią energiją ir teršalų į aplinką neišmetančių pasirinkimų praktiškai nėra. Tačiau iš tikrųjų situacija – priešinga.

Pasaulyje veikia kelios dešimtys gamintojų, siūlančių aplinkai poveikio nedarančius, įvairaus dydžio elektra varomus autobusus.

Lietuvoje yra susikūrusi gana tvari ir nemažą patirtį jau sukaupusi elektrinius autobusus gaminanti pramonė. Ne viename Europos didmiestyje galima pamatyti važinėjant mūsų šalyje sukurtą ir gaminamą „Altas Novus Cityline“ elektra varomą miesto autobusą, o Klaipėdoje įsikūrusio gamintojo „Dancer“ autobusas yra pelnęs prestižinį „A’Desing“ apdovanojimą už dizainą.

Sėkminga integracija

Tai, kad Lietuvoje sukurti ir pagaminti elektra varomi autobusai gali patenkinti mūsų šalies miestų viešojo transporto poreikius, gali patvirtinti Vilniaus, Alytaus ir Druskininkų miestų gyventojai ir svečiai. Čia jau važinėja elektriniai autobusai „Altas Novus Cityline“, kurie sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą ir duoda naudos tiek juos eksploatuojantiems parkams, tiek keleiviams ir net tiems, kurie jais nesinaudoja.

Elektriniai autobusai jau sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą.

 

„Švarus ir ekologiškas viešasis transportas turėtų būti miestų siekiamybė. Toks elektra varomas autobusas, kaip „Novus Cityline“, suteikia komfortą keleiviams, yra tylus, dinamiškas ir talpina iki 22 keleivių. Jo naudą jaučia net ir tie, kurie šiuo autobusu nekeliauja, nes jis varomas elektra ir neišmeta jokių teršalų, jam pravažiavus pro šalį nereikia ieškoti, kuo užsidengti nosį. Tokios savybės aktualios ne tik gausiai turistų lankomame Vilniaus senamiestyje, kurortiniuose Druskininkuose, bet ir pramoniniame Alytuje. Glaudžiai dirbame ne tik su Lietuvos ar Europos, bet ir kitų pasaulio regionų miestais. Turime sukaupę didelį žinių bagažą ir patirties pritaikydami autobusus įvairioms viešojo transporto sistemoms“, – sakė įmonės „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.

Lietuviški autobusai jau eksploatuojami Londone, Ženevoje, Osle, Stokholme, Berlyne, Monake, Paryžiuje. „Altas Auto“ yra vienas lyderiaujančių Europos mažųjų autobusų gamintojų, o jo produkcija jau naudojasi stambios Europos keleivių pervežimo įmonės.

Užtikrina efektyvumą

Ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – infrastruktūra ir įkrovimo galimybės.

„Altas Auto“ glaudžiai bendradarbiauja su įkrovimo stotelių gamintojais, todėl gali sukurti ir pasiūlyti visą paketą – ne tik gana toli viena įkrova nuvažiuojantį ekologišką autobusą, bet ir pajėgią įkrovimo infrastruktūrą, kuri akumuliatorius leidžia papildyti per trumpas pertraukėles tarp maršrutų. Tai užtikrina efektyvų autobuso darbą visą dieną.

„Viešojo transporto parkų priežiūrą vykdantys darbuotojai puikiai žino, ką reiškia problemos, susijusios su detalių tiekimu ar nenumatytų gedimų šalinimu. Kai dėl šių priežasčių autobusas negali važiuoti, pavyzdžiui, savaitę ar dar ilgiau, kenčia visi – tiek keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė, tiek ir keleiviai. Mes ne tik gaminame autobusus, bet ir kuriame, tobuliname jiems skirtas elektrines pavaras, galime greitai reaguoti į nenumatytas aplinkybes arba įdiegti atnaujinimus, pakonsultuoti“, – teigė E. Radzevičius.

Nauda savivaldybėms

Lietuvos savivaldybės, ES fondų lėšomis parengusios darnaus judumo miestuose planus, jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.

Daugiau nei 332 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų papildymo ar įkrovimo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams, kitoms priemonėms.

Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planus pagal „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo“ programą. Jai skirta 66 mln. eurų – iki 60 mln. eurų visai netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui skatinti ir iki 6 mln. eurų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

Tuo metu 77 bloko bendrovės, taip jų ir Lietuvos „Ignitis“, pateikė paraiškų įsigyti apie 11,6 mlrd. kub. metrų dujų. Pirmasis konkursas apima dujų pristatymą nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės.

„Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė. Europos Komisija atliko telkėjo ir tarpininko vaidmenį, o dabar atitinkamos šalys turi sudaryti susitarimus. Tai yra naudinga visoms pusėms“, – pranešime teigė EK vicepirmininkas energetikai Marošas Šefčovičius.

Dėl tiekimo sąlygų ES bendrovės su dujų tiekėjais toliau derėsis nedalyvaujant Komisijai.

Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė.

Pranešama, kad bendriems ES dujų įsigijimams ir jų paklausos formavimui sukurtoje platformoje „AggregateEU“ klientų poreikį atitinkančių tiekėjų pasiūlymų apimtis siekia 10,9 mln. kubų dujų, iš kurių 80 proc. būtų tiekiama vamzdynais, o 20 proc. sudarytų suskystintos gamtinės dujos (SGD).  

Pirmajame dujų pirkimo konkurse iš Lietuvos dalyvauja tik „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Tuo metu platformoje taip pat užsiregistravusi didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ teigė šiame konkurse nedalyvavusi.

Pasak Briuselio, nauji konkursai bus skelbiami kas du mėnesius iki metų pabaigos. ES užsibrėžė tikslą pasiekti, iki lapkričio dujų saugyklos bloke būtų užpildytos iki 90 procentų. Artimiausias bendro dujų pirkimo konkursas turėtų būti paskelbtas birželio antroje pusėje.

ES ketina bent 15 proc. šios kiekio gauti per bendrus suminės paklausos konkursus, taip siekiant išvengti kainas didinančios valstybių narių konkurencijos.

Siekiant užtikrinti ES apsirūpinimą dujomis bei diversifikuoti jų tiekimą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos Komisija (EK) bendrą dujų įsigijimą pasiūlė pernai kovą, o gruodį tam pritarė už energetiką atsakingi ES ministrai. 

Per tris dienas truksiantį pirmaujančių išsivysčiusių demokratijų viršūnių susitikimą bus kalbama įvairiausiais klausimais, nuo energijos iki dirbtinio intelekto, bet tarp pagrindinių temų bus priemonės tiems, kas padeda Maskvai mažinti Vakarų vadovaujamų sankcijų poveikį.

Lyderiai taip pat numatys kursą dėl Pekino, pademonstruos vienybę dėl Taivano ir akcentuos būtinybę panaikinti rizikas itin svarbioms tiekimo grandinėms jas diversifikuojant ir mažinant priklausomybę nuo Kinijos. Tuo pačiu bus bandoma vengti toliau kurstyti įtampą.

Praėjusį mėnesį per G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriuo siekta parengti dirvą deryboms Hirošimoje, Kinijai teko labai daug dėmesio, ji buvo įspėta dėl militarizavimo veiklos Pietų Kinijos jūroje.

G-7 taip pat deklaravo, kad Taivano politika nesikeičia, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po praėjusį mėnesį įvykusio vizito Kinijoje sakė, kad Europa turėtų vengti esą ne savo krizių.

Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu.

Ministrai įspėjo Pekiną dėl visko – nuo jo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos, o šios savaitės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtinta nuostata mažinti Kinijos įtaką itin svarbioms tiekimo grandinėms.

Vašingtonas laikosi agresyvios pozicijos ir blokuoja Kinijos galimybes gauti pažangiausių puslaidininkių bei įrangos jiems gaminti, be to, įtikino Japoniją ir Nyderlandus pasekti jo pavyzdžiu.

Tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę sakė, kad reikia iš naujo suderinti Europos poziciją dėl Kinijos.

„Siekiame daugiaaspekčio požiūrio į savo ekonominius santykius su Kinija, – pirmadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Jį apibūdina rizikų panaikinimas, o ne ryšių nutraukimas.“

„Šis G-7 [susitikimas] nėra antikiniškas“, – prieš derybas Hirošimoje žurnalistams sakė vienas E. Macrono patarėjas.

„Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu“, – pridūrė jis.

Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

„Esame neapsaugoti“

„Esame visiškai neapsaugoti... kur kyla priklausomybė. Štai kodėl imamės veiksmų“, – nurodė U. von der Leyen. Tarp sričių, dėl kurių reikia padirbėti, ji paminėjo itin svarbias žaliavas.

Europa jau papiktino Pekiną pasiūlydama apriboti opių technologijų eksportą aštuonioms kinų firmoms, įtariamoms jų persiuntimu Rusijai.

Be to, viršūnių susitikime Hirošimoje turėtų būti siekiama panašių veiksmų G-7 sankcijų Rusijai spragoms užlopyti.

Šalys nori užtikrinti, kad įvestos sankcijos, turinčios tam tikrą kainą jas įvedusių šalių ekonomikai, nebūtų paprasčiausiai apeinamos kitų labui, sakė minėtas Prancūzijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris prieš numanomą naują Kyjivo pajėgų kontrpuolimą važinėja po Europos sostines, į G-7 kreipsis vaizdo ryšiu.

Į viršūnių susitikimą pakviesta ir neįprastai daug G-7 nepriklausančių šalių lyderių, Japonijai bandant išplėsti bloko įtaką besivystančiajame pasaulyje. Tarp dalyvaujančiųjų bus Indijos, Brazilijos ir Indonezijos vadovai.

Karas Ukrainoje suteikė papildomos reikšmės G-7, bet Tokijas ir kitos sostinės mano, kad reikia labiau stengtis patraukti savo pusėn svarbias neprisijungusias šalis, nelabai norinčias palaikyti kurią nors pusę ginčuose su Maskva ir Pekinu.

Šį poreikį akcentuoja aklavietė didesnėje grupėje – Didžiajame dvidešimtuke (G-20), kur Kinija ir Rusija nepritaria nuorodoms į karą Ukrainoje.

„Japonija mano, kad ir Kinija, ir, mažesniu mastu, Rusija veržiasi su ekonomine pagalba ir antivakarietiška žinia“, – sakė JAV veikiančio analitinio centro CSIS santykių su Japonija padalinio vadovas Chrisas Johnstone'as (Krisas Džonstounas).

Taip pat pakviesti Afrikos Sąjungai (AS) pirmininkaujantys Komorai, Ramiojo vandenyno salų forumui (PIF) pirmininkaujančios Kuko Salos, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininkė Indonezija ir Vietnamas.

Dalyvaus ir Australija bei Pietų Korėja, su kuria Japonija skuba gerinti ilgą laiką įtemptus santykius.

G-7 lyderiai turi paskelbti pareiškimą dėl nusiginklavimo. Šį klausimą Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) bandė akcentuoti surengdamas viršūnių susitikimą savo Hirošimos apygardoje.

Ir G-7, ir šiam blokui nepriklausančių šalių lyderiai tikriausiai apsilankys Hirošimos Taikos parke ir muziejuje.

Kuluaruose per trišalį JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos susitikimą bus pastiprintos pastangos atkurti Tokijo ir Seulo ryšius.

F. Kishida ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) turėtų nuvykti prie memorialo per atominės bombos sprogimą žuvusiems korėjiečiams. Tai bus pirmas toks apsilankymas.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.

Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento.

Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc., o per ketvirtį – 0,5 procento. Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

„Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad spartinant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą svarbus veiksnys bus europinės investicijos.

„Jis kaip ekonomikos akseleratorius, Lietuvos gebėjimas skatinti nacionalines ir Europos Sąjungos investicijas ir įjungti didžiausią pavarą skatinant investicijas tampa ypač svarbiu veiksniu“, – sakė prezidento patarėja.

Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą.

„Tai užduotis ne tik sprendimų priėmėjams artimiausiu metu, kalbant apie šiuos ir apie kitus metus, bet ir iššūkis mūsų viešajam administravimui ir valstybės tarnybai. (...) Įgyvendinimas, administravimas lėšų tinkamas, greitas, tikslus ir taiklus yra itin svarbus recesijos laikotarpyje tiek šiemet, tiek kitais metais“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat pastebėjo, kad darbo rinkai prognozės yra palankios, tačiau, pasak jos, rizikų yra ir viskas priklausys nuo to, kaip seksis pramonei, transporto sektoriui, mažmeninei prekybai.

„Šituose sektoriuose šiandien iššūkių matosi daugiausiai ir dabar svarbiausias uždavinys – pagalvoti, kaip Lietuva galėtų veikti ir kokius sprendimus priimti, kad mūsų ekonomikai padėtume dar labiau“, – sakė I. Segalovičienė.

„Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą, turime toliau vykdyti prezidento propaguotą anticiklinę politiką, kuri pasiteisino kovido laikotarpiu,  infliacijos ir karo pasekmių valdyme taip pat. (...) Pirmiausiai turime padėti mūsų ekonomikai per investicijas, antras dalykas – stipriai orientuotis žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties išlaikymui, nes vartojimas irgi yra labai svarbus ekonomikos variklis“, – teigė ji.

I. Segalovičienė teigė, kad penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda planuoja susitikimą su Seimo ir Vyriausybės atstovais siekiant aptarti galimas kryptis ir priemones, kaip padėti šalies ekonomikai ir ją išlaikyti augimo trajektorijoje.

„Tai labai aiškus ženklas, kad Turkijos žmonės yra pasiryžę pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis eiti balsuoti ir kad jie vertina demokratines institucijas“, – sakė U. von der Leyen.

Ch. Michelis taip pat pasveikino Turkijos piliečius, aktyviai dalyvavusius rinkimuose, tačiau nė vienas iš dviejų aukščiausio rango Briuselio pareigūnų nekalbėjo apie seną Turkijos siekį tapti ES nare.

Pranešama, kad rinkimuose, tapusiuose referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, dalyvavo beveik 90 proc. rinkėjų.

Po to, kai du dešimtmečius valdžioje esančiam prezidentui

Tai, kad nei prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), nei opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus) neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio, reiškia, jog abu gegužės 28-ąją dalyvaus antrajame Turkijos prezidento rinkimų ture.

1987 metais Ankara pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą, 1999-aisiais buvo paskelbta, kad ji gali pradėti oficialias derybas dėl narystės, o 2005 metais buvo pradėtos derybos, tačiau jos įstrigo dėl Kipro statuso klausimo.

Europos lyderių santykiai su R. T. Erdoganu, kuris Turkiją premjero ar prezidento poste valdo nuo 2003-iųjų, buvo įtempti, o 2018 metais jie nusprendė, kad derybos sustojo, motyvuodami atsilikimu dėl demokratinių ir teisminių reformų.

K. Kilicdaroglu pažadėjo gerinti ryšius su Briuseliu, kad būtų atnaujintas narystės siekis, tačiau ES vadovai buvo atsargūs ir stengėsi neįsitraukti į įtemptas lenktynes.

U. von der Leyen pabrėžė, kad rinkimų baigtis dar neaiški: „Turime pamatyti antrąjį turą, kurį labai atidžiai stebime.“