„ES civilinės saugos mechanizmas šiuo metu koordinuoja skubų dislokavimą daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos gaisrininkų su transporto priemonėmis, šunimis ir įranga, kurių specializacija yra paieška ir gelbėjimas miestų teritorijose“, – pranešime teigė už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

„Jie bendradarbiaus su Libano valdžios institucijomis gelbstint gyvybes įvykio vietoje“, – pridūrė jis.

Libano valdžios institucijos paprašė pagalbos pagal šį mechanizmą po to, kai Beirute antradienį nugriaudėjo du galingi sprogimai.

J. Lenarčičius teigė, kad prie operacijos prisidės Čekijos Respublika, Graikija ir Nyderlandai, o pagalbą taip pat pasiūlė Prancūzija, Vokietija ir Lenkija. Jis tai pavadino „skubiu pirmuoju žingsniu.“

„Palaikome Libaną ir jo žmones ir esame pasirengę mobilizuoti daugiau pagalbos“, – sakė jis.

2001 metais sukurtas ES civilinės saugos mechanizmas suteikia Bendrijai galimybę koordinuoti pagalbos veiksmus reaguojant į ekstremalias situacijas visame pasaulyje.

Dėl sprogimų Libano premjeras apkaltino sandėlį, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato.

Pasak Libano Raudonojo Kryžiaus, sprogimų metu žuvo daugiau nei 100 žmonių, o dar daugiau kaip 4 000 buvo sužeisti. Beiruto gubernatoriaus teigimu, namus prarado 300 tūkst. žmonių, o padaryta žala vertinama 5 mlrd. dolerių.

„Rugpjūčio mėnesį mes aptarsime tas trečiąsias šalis, kurios įtrauktos į ES sąrašą. Norvegijoje koronaviruso plitimo lygis yra žemas. Jeigu mes atidarysime sienas didesniam šalių skaičiui, išaugs infekcijos įvežimo rizika. Todėl mes ketiname labai kruopščiai įvertinti situaciją iki to laiko, kai sienų atidarymas šalims,  nepriklausančioms Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei, taps aktualus“, - sakė ministras.

Tačiau Norvegijos vyriausybė nusprendė leisti įvažiuoti į šalį ir būti joje iki trijų mėnesių mokslininkams iš trečiųjų šalių. Pasak jos atstovų, rizika, kad jie įveš infekciją, maža, nes omenyje turimas nedidelis žmonių skaičius. Bet mokslininkai iš šalių, kurių piliečiams Norvegijoje galioja privalomas 10 dienų karantinas atvykus, turės laikytis šios sąlygos.

Norvegijoje per parą nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 36 ir penktadienį pasiekė 9 208. Iš viso šalyje nuo infekcijos padarinių mirė 255 žmonės.

Pirmasis užsikrėtimo atvejis Norvegijoje buvo nustatytas vasario pabaigoje.

Birželio 15 d. Norvegija atidarė sienas Šiaurės Europos šalims, išskyrus Švediją, o liepos 15 d. atšaukė apribojimus dar maždaug 20-čiai šalių.

Buvęs televizijos žurnalistas Gianluigi Paragone (Džanluidžis Paragonė) pristatė savo „Italexito“ partiją dvi dienos po susitikimo Londone su Jungtinės Karalystės „Brexito“ partijos vadovu Nigelu Farage'u (Naidželu Faradžu), atlikusiu svarbų vaidmenį Didžiajai Britanijai apsisprendžiant palikti ES.

G. Paragone atkreipė dėmesį į viešosios nuomonės apklausas atliekančio Piepoli (Pjepolio) instituto birželį paskelbtą tyrimą, rodžiusį, kad maždaug 7 proc. italų būtų linkę balsuoti už partiją, agituojančią už išstojimą iš bloko.

„Konsensusas toliau tik augs, atsižvelgiant į melą, kurį mums kalba Europa“, – pareiškė senatorius.

Anot politikos analitiko ir apklausų eksperto Renato Mannheimerio (Renato Manheimerio), italų jausmai Bendrijai „per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai svyravo... nors tebeliekame mažiausiai Briuseliu pasitikinti šalis“.

Jis pridūrė, kad bloko nesugebėjimas greitai sureaguoti į koronaviruso protrūkį Italijoje iš pradžių įsiutino ir nuvylė gyventojus, tačiau nuo to laiko ES populiarumas vėl išaugo.

ES vadovų aprobuotas 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketas, kuriame Italijai numatyta nemaža paramos dalis, turėtų dar labiau paskatinti proeuropietiškas nuotaikas.

„Dauguma italų nenori palikti ES. Tik maždaug 30 proc. – kartais pakylantys iki 40 proc. – pasisako už išstojimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Mannheimeris. Šis skaičius yra šiek tiek didesnis, kalbant apie italus, pritariančius pasitraukimui iš euro zonos.

„Netikiu, kad Paragone partija gali patraukti savo pusėn pakankamai „Italexito“ šalininkų“, – nurodė ekspertas.

G. Paragone, anksčiau palaikydavęs ryšius su kraštutinių dešiniųjų lyderio Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama „Lyga“, buvo išrinktas į Senatą kaip prieš isteblišmentą nusistačiusio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ (M5S) kandidatas. Vėliau senatorius paliko šią partiją, jai pernai suformavus valdančiąją koaliciją su proeuropietiška Demokratų partija (PD).

Tiek M5S, tiek „Lyga“ yra sušvelninusios savo griežtą poziciją į euro zoną, siekdamos užsitikrinti nuosaikesnių pažiūrų rinkėjų paramą.

„Briuselyje antradienio rytą pasiektą susitarimą turės ratifikuoti Seimas. Prezidentas tikisi, kad tai įvyks dar šiemet, rudens sesijos metu. Prezidentas tikisi, kad visos parlamentinės partijos vieningai pritars Europos Vadovų Taryboje pasiektam susitarimui“, – prezidento poziciją BNS perdavė jo atstovas Antanas Bubnelis.

Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį persikėlė į Lietuvos Seimą. Klausimą svarstė Seimo Europos reikalų komitetas.

Šio komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas prognozuoja, kad Lietuvos politikai sprendimus dėl gaivinimo fondo patvirtins vieningai.

Jo pavaduotojas, opozicinių konservatorius atstovas Žygimantas Pavilionis sako, kad diskusijos Lietuvoje kils dėl pasiskolintų lėšų naudojimo.

„Būtų labai keista, jei mes neratifikuotumėme, tai yra papildomi finansai, ir mums svarbu tą klausimą kuo greičiau išspręsti. Aš matau vieningą sutarimą ir visi įsivaizduoja, kad tas fondas turi būti pradėtas naudoti kuo greičiau“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Ž. Pavilionis pažymėjo, kad pasiskolintus pinigus reikės grąžinti, ir tik nuo šalies valdžios priklausys, kiek prasmingai bus investuotos gautos lėšos.

„Grubiai šnekant, jei tuos pinigus naudos trinkelėms, o ne investuos į ateitį, tada žinoma, kad gali susidaryti tokia situacija, kad tie, buitiškai šnekat, pinigėliai bus įkasti į žemę, bet už tuos pinigėlius dar teks mums ir ateitiems kartoms susimokėt didžiules palūkanas“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Ne dėl Europos kaltės, o dėl mūsų pačių kaltės ir nesugebėjimo strategiškai investuoti į ateitį mes galime dar susimokėti už tuos laimėjimus, nes teks atidavinėti kitų šalių išleistus pinigus ir mūsų pačių neprotingai panaudotus pinigus“, – teigė parlamentaras.

Finansų ministerija tvirtina, kad šiuo metu tikrai nėra aišku, ar Lietuva pasinaudos skolinimosi galimybe, dar tik pradedamas plano rengimo procesas, rudenį vyks konsultacijos su Europos Komisija.

Anot ministerijos, gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamentas šiuo metu yra derinamas, galutinai patvirtintas jis turėtų būti rudenį, bet principinės nuostatos neturėtų keistis. Šalys turės pateikti Europos Komisijai ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo planus, kurių pagrindu būtų skirstoma dotacijų dalis, o neužtekus dotacijų galima būtų prašyti paskolos.

Europos Sąjungos vadovams antradienį sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.

Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.

Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Šeštadienio vakarą per darbo vakarienę nepasiekus proveržio, netrukus po vidurnakčio buvo paskelbta pertrauka iki sekmadienio 13 val. Lietuvos laiku, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Ginčo centre yra olandų reikalavimas, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų.

Kol kas nėra galutinio sutarimo ir dėl to, kokią dalį iš 750 mlrd. eurų fondo turėtų sudaryti negrąžinamos subsidijos, o kokią – paskolos.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetas.

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Lietuvos delegacija naujajame biudžete siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Prioritetai išlieka tie patys jau ne vienerius metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.

Metų pradžioje lietuviai akcentavo, kad ES biudžeto pokyčiai gali sukelti „šoko terapiją“ šalies ūkiui, nes ekonomikai priartėjus prie ES vidurkio europinė parama Lietuvai galėjo smukti maždaug ketvirtadaliu.

Tačiau šoką ekonomikai sukėlė koronaviruso krizė, o gaivinimo fondo įsteigimas turbūt reikš, kad europinė parama Lietuvai nuo 2021 metų ne tik nesumažės, bet padidės keliais milijardais eurų.

Pagal šeštadienį pasiūlytą formulę, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.

Negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Derybų metu šeštadienį lietuviai jau sulaukė šiokių tokių gerų žinių – Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims pasiūlytos papildomos kompensacijos žemės ūkiui. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų – tai galima vertinti kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Prezidentas G. Nausėda tai pavadino žingsniu į priekį, bet žadėjo siekti užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.

Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos santykiuose nieko naujo tikėtis nereikėtų.

„Šių rinkimų rezultatas turi daugiau įtakos ne Lietuvos-Lenkijos santykiams, bet Lenkijos ir ES santykiams, nes A. Dudos oponento (Rafalo Trzaskowskio – BNS) pergalės atveju būtų galima tikėtis sklandesnio bendradarbiavimo su ES institucijomis. Ne paslaptis, kad pastarąjį penkmetį Lenkijos ir ES santykiai buvo labai įtempti, nesutariama dėl įvairių aspektų, buvo pradėti įvairūs tyrimai dėl teisės viršenybės, dėl žiniasklaidos laisvės Lenkijoje, tai tikėtina, kad šiame fronte nieko labai nepasikeis“, – BNS sakė banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

„Nelabai geras status quo yra išsaugomas ir toliau turbūt matysime sunkiau įgyvendinamus bendrus ES sutarimus ir projektus, derybų procesai gali būti sudėtingesni“, – pridūrė jis.

A. Duda sekmadienį itin maža balsų persvara įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą ir užsitikrino antrąją kadenciją, rodo pirmadienį paskelbti beveik galutiniai oficialūs rezultatai.

Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.

Aukšti ES pareigūnai pirmininkavo Kosovo ministro pirmininko Avdullah Hoti (Avdulos Hočio) ir Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus nuotoliniam susitikimui.

Belgradas atsisako pripažinti Kosovo vienašališkai paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Serbija neteko tuometinės savo provincijos kontrolės po kruvino 1998–1999 metų karo, kuris buvo nutrauktas tik po NATO surengto serbų pajėgų bombardavimo.

Penktadienį taip pat vaizdo ryšiu surengtame Serbijos ir Kosovo vadovų susitikime dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Po sekmadienio susitikimo ES specialusis įgaliotinis Belgrado ir Prištinos dialogui Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas) padėkojo A. Vučičiui ir A. Hoti už „konstruktyvų įsitraukimą“.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo ir šiandienos susitikimo ES palaikomas dialogas dėl visapusiško Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo po 20 mėnesių pertraukos sugrįžo į savo vėžes“, – sakoma jo vaizdo pranešime.

Dabar daugiausia dėmesio bus skiriama tiesioginiam Serbijos ir Kosovo lyderių susitikimui, kurį tikimasi surengti Briuselyje ketvirtadienį.

„Šiandienos susitikime sutarėme dėl pagrindinių proceso elementų ir dėl kito mūsų posėdžio darbotvarkės“, – sakė M. Lajčakas.

Kol kas jokių detalių apie derybų procesą ar darbotvarkę neskelbiama.

Prieš sekmadienio susitikimą ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kartu su M. Lajčaku pirmininkavęs deryboms, paragino abi puses parodyti „politinę drąsą“ siekiant kompromiso.

„Sprendimo nebuvimas trukdo abiejų šalių vystymuisi," – pabrėžė jis.

„Šios derybos pareikalaus abiejų pusių politinės drąsos, įsipareigojimo ir įsitraukimo, vadovaujantis kompromiso ir pragmatiškumo principais," – sakė J. Borrellis.

„Rasti tokių ilgalaikių ir skausmingų problemų sprendimą niekuomet nebuvo lengva, bet todėl ir esame čia šiandien, kad pabandytume dar kartą," – pridūrė jis.

„Tik pradžia“

ES jau beveik dešimtmetį siekia priversti abi puses tartis, tačiau iki šiol pasiekta mažai pažangos. Penktadienio susitikimas – pirmasis po maždaug pusantrų metų pertraukos.

Prieš sekmadienio derybas vienas aukštas Briuselio pareigūnas įspėjo, kad laukia dideli iššūkiai ir kad šis susitikimas – „tik pradžia“.

„Nesėkmingai kalbamės jau 10 metų. Tikėkimės, kad dabar yra tinkamas laikas pasiekti pažangos“, – sakė jis.

Tiek Kosovas, tiek Serbija yra vis labiau spaudžiami Vakarų rasti išeitį iš dabartinės aklavietės. Tai yra būtina sąlyga, kad abi šalys galėtų įstoti į ES.

Derybos atnaujintos po to, kai praėjusį mėnesį Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) Hagos specialiųjų prokurorų buvo apkaltintas karo nusikaltimais per konfliktą su Serbija.

Po Hagos prokurorų pareikštų kaltinimų buvo atidėtas birželio pabaigoje turėjęs įvykti Serbijos ir Kosovo viršūnių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

Per 1998–1999 karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų, sudarančių gyventojų daugumą šioje buvusioje Serbijos provincijoje.

Penkios iš 27 Bendrijos narių iki šiol nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. ES pareigūnai tikisi, kad Belgradui ir Prištinai pasiekus kompromisinį susitarimą nepritariančios šalys, tarp kurių yra ir Ispanija, nebeturės pagrindo nepripažinti Kosovo.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos bus „didelių pokyčių“, ketvirtadienį pranešė Komisija. Tai galios „bet kokio scenarijaus atveju“ – ir tada, jei vis dėlto pavyks sudaryti su Didžiąja Britanija prekybos susitarimą.

Didžioji Britanija sausio 31 dieną išstojo iš ES. Pereinamuoju laikotarpiu iki metų pabaigos šalis dar lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. ES pažadėjo Londonui laisvosios prekybos zoną be muitų ir importo kvotų. Tačiau derybos jau kelis mėnesius nejuda į priekį.

Britai per referendumą 2016 metais nusprendė „palikti Europos Sąjungą ir atsisakyti jos privalumų“, pareiškė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tai esą reiškia, kad „mūsų santykiai neišvengiamai keisis, nepaisant to, kaip sunkiai mes dabar dirbame dėl glaudžios partnerystės sutarties“. Todėl piliečiai ir įmonės turi kiek įmanoma gerai pasiruošti 2021 metų sausio 1 dienai.

Komisija paskelbė 35 puslapių pranešimą, kuriame apžvelgia galimus padarinius įvairioms ūkio sritims – nuo prekybos ir finansinių paslaugų iki kelionių, duomenų apsaugos ir autorinių teisių.

Antradienį Briuselis parengė sąrašą, į kurį įtraukė 15 šalių, įskaitant Australiją ir Maroką, kur situacija dėl koronaviruso laikoma pakankamai saugia, kad jų piliečiai nuo liepos 1-osios galėtų atvykti į ES. Tačiau sąraše nėra JAV, taip pat Rusijos ir Turkijos.

„Turkijos nebuvimas šiame sąraše nuvilia“, – sakoma turkų Užsienio reikalų ministerijos atstovo Hami Aksoy (Chamio Aksojaus) pareiškime.

„Tikimės, kad ši klaida bus kuo greičiau ištaisyta“, – sakė H. Aksoy ir pridūrė, kad sprendimą derėjo priimti remiantis „objektyviais kriterijais“.

Jis tvirtino, kad Turkija gerai dorojosi su koronaviruso protrūkiu, ir akcentavo šalies „atsargumo priemones, nuveiktą darbą ir sėkmę“.

Turkijoje nuo protrūkio pradžios užregistruotas 5 131 mirties nuo koronaviruso atvejis ir kone 200 tūkst. užsikrėtimo atvejų, rodo antradienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Tačiau gydytojai reiškė susirūpinimą tuo, kad Turkija nesilaiko visų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informavimo standartų.

„Europos Sąjunga mano, kad gyvybiškai svarbu visapusiškai ginti esamas Honkongo gyventojų teises bei laisves“, – Briuselio pareiškime cituojamas J. Borrellis.

Tai liečia „žodžio, spaudos ir leidybos laisvę, taip pat laisvę burtis į asociacijas ir susirinkti, rengti eitynes ir demonstracijas“, priduriama pareiškime.

Honkongo policija pranešė trečiadienį areštavusi mažiausiai 180 žmonių, įskaitant septynis įtariamuosius, sulaikytus pagal naująjį nacionalinio saugumo įstatymą, tūkstančiams protestuotojų ignoravus draudimą dalyvauti mitinge, skirtame paminėti buvusios Britanijos kolonijos grąžinimą Kinijai.

J. Borrellis pažymėjo, kad Briuselis „vertina tokio įstatymo padarinius ir toliau reikš susirūpinimą dialoge su Kinija“.

ES užsienio reikalų ministrai gegužę nusprendė neskelbti sankcijų dėl nacionalinio saugumo įstatymo, nes tokia priemonė, jų nuomone, nepadėtų išspręsti krizės.

Tikėtina, kad Honkongo klausimas vėl bus įtrauktas į liepos 13 dieną vyksiančio kito ES užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkę.