Paskelbdama pranešimą, kuris buvo transliuojamas, U. von der Leyen taip pat sakė, jog laikas pagalvoti apie Ukrainos atstatymą, kad ir kada baigsis karas, ir pridūrė, kad ES yra „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.

ES rinktų pinigus rinkose ir pasiūlytų Ukrainai paskolų forma, naujienų agentūrai AFP sakė U. von der Leyen vadovaujamos Europos Komisijos pareigūnas.

U. von der Leyen teigimu, rekonstrukcijos projekte turėtų dalyvauti ir kitos šalys bei tarptautinės institucijos. ES pinigai rekonstrukcijai turėtų būti skiriami su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos vykdyti reformas, reikalingas jai pasiekti tikslą vieną dieną įstoti į bloką, sakė ji. Finansavimas bus skiriamas kovai su korupcija, valdymo gebėjimų ir teisinės valstybės kūrimui, teisėjų nepriklausomumo užtikrinimui ir priartėjimui prie ES siekio pereiti prie ekologiškų ir skaitmeninių technologijų. „Šios investicijos padės Ukrainai tapti stipresnei ir atsparesnei (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kareivių sukeltiems sugriovimams“, – sakė ji.

Savo kreipimesi U. von der Leyen taip pat sakė, kad karas Ukrainoje atskleidė „metus trukusį nepakankamą lėšų skyrimą gynybai“ bloke, dabar tai turi pasikeisti. Ji sakė, kad blokas sukurs darbo grupę, kuri geriau koordinuotų ginkluotės gamybą ir bendrus pirkimus, o Europos įmones šiuo keliu pastūmės finansinės ir mokestinės paskatos. „Tai sustiprins mūsų nepriklausomybę ir atsparumą. Kartu tai sustiprins NATO“, – sakė ji.

U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad ES imasi veiksmų, kad pašalintų savo energetikos pažeidžiamumą, stengdamasi atsisakyti Rusijos iškastinio kuro. Pasak jos, „greičiausias ir pigiausias būdas“ sumažinti priklausomybę yra sumažinti paklausą", Europos Komisija jau ragina europiečius prisukti termostatus, išjungti šviesas ir daugiau naudotis viešuoju transportu. Tai gali 5 proc. trumpuoju laikotarpiu sumažinti ES naftos ir dujų suvartojimą, skaičiuoja Komisija, ragindama valstybes pradėti visuomenės informavimo kampanijas.

„Turime kaip įmanydami greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – pristatydama ES strategiją atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, teigė U. von der Leyen.

Minėtos pinigų sumos reikia, norint įgyvendinti Komisijos išsamų planą kuo sparčiau nutraukti energetikos išteklių importą iš Rusijos.

Pasak U. von der Leyen, šis planas padės taupyti energiją, diversifikuoti energetikos išteklių importą ir paspartinti iškastinio kuro atsisakymą.

Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie papildomai gali atsirasti.

„Aš esu skeptikų stovykloje, kurioje yra ir daug agentūrų, ekspertų, analize užsiimančių įmonių. Vieni sako – šimtu (milijardų kubinių metrų – BNS) nesumažins (dujų importo iš Rusijos) – nebent septyniasdešimt penkiais ar penkiasdešimt. Pagrindinė priežastis ta, kad didžiąją dalį (dujų – BNS) reikia pritraukti iš pasaulinės LNG rinkos, kurioje kažką reikia nukonkuruoti su kaina, nes tų papildomų skystinimo pajėgumų atsidarys nedaug – apie 12 milijardų kubinių metrų. Šioje vietoje bus aštri kova rinkoje“, – BNS antradienį sakė V. Poderys. 

„Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie priėmus sprendimą (sumažinti rusiškų dujų importą – BNS) papildomai iki metų gali atsirasti“, – pridūrė LEA vadovas.

Europos Komisija kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau teigė, jog Europos Sąjunga per metus iš Rusijos importuoja apie 155 mlrd. kubinių metrų dujų. Todėl Bendrijai siekiant tikslo per metus reikėtų atsisakyti apie 100 mlrd. kubų rusiškų dujų.

V. Poderio teigimu, augant SGD paklausai pasaulinėje rinkoje turėtų kilti ir jų kaina.

„Jeigu mes, kaip Europa, (...) išeisime pasaulinėje rinkoje ir pirksime papildomus kiekius, tai SGD rinkoje kaina turi kilti (...). Jeigu ateina pirkėjas, kuris aštuoniais ar dešimčia procentų pakelia paklausą, tai, be abejo, kaina turi didėti“, – sakė LEA vadovas.

Pasak V. Poderio, šią problemą galėtų sušvelninti centralizuotas dujų įsigijimas visos Bendrijos mastu.

V. Sinkevičius anksčiau teigė, jog EK, kaip ir perkant vakcinas nuo COVID-19, siūlo centralizuotai pirkti dujas.

V. Poderio teigimu, tikėtina, jog augančios pasaulinės SGD kainos turės įtakos ir Lietuvos vartotojus, todėl ten, kur yra galimybė, svarbu atsisakyti gamtinių dujų – pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkyje kuo greičiau pereiti prie biokuro.

Turbūt vien tik iš SGD terminalo žiemos metu pajėgumų neužteks.

EK numato, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. LEA duomenimis, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 37 proc.

Pasak V. Poderio, Lenkijos dujų tiekėjams rezervuojant Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, atsiranda rizika, kad Inčukalnio saugykla gali būti neužpildyta.

„Kaip seksis, negali žinoti, bet kam turi ruoštis trys Baltijos šalys, o gal ir kartu su Suomija. Nes turbūt vien tik iš (Klaipėdos – BNS) SGD terminalo žiemos metu neužteks pajėgumų. (...) Jeigu Lenkijos pirkėjai taip pat rezervuoja pajėgumus, iškyla klausimas“, – teigė LEA vadovas.

Jo teigimu, žemą saugyklos užpildymo lygį lemia ir didelė gamtinių dujų kaina.

„Dalis tiekėjų kokią riziką mato – kaina metų gale gali kristi, ir jeigu dabar prie istoriškai aukštų kainų jie užsipildys (saugyklas – BNS), jie gali patirti milžiniškų nuostolių rudenį ir žiemą, nes nebūtinai kainos didės, kaip mes bandėme prognozuoti, jos gali ir mažėti“, – sakė V. Poderys.

„Šioje vietoje turbūt turėtų būti surastas mechanizmas suteikti draudimą tokiems tiekėjams ar paskatinimą ar valstybinį palaikymą, kad jie tą darytų (pildytų saugyklas – BNS)“, – pridūrė jis.

Birželio mėnesio kontraktų dujų kaina Nyderlandų skirstymo centre TTF antradienį pirmoje dienos pusėje buvo 93,75 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai gegužę šis kainų indeksas siekė 20,24 euro už MWh.

„Dėl šių sprendimų mes būsime prisimenami kaip Bendrija, kuri sugeba judėti į priekį ir pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai. Arba kaip ta, kuri stringa“, – pirmadienį Briuselyje atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Landsbergis.

„Deja, šiuo metu visa Bendrija laikoma vienos šalies narės įkaite, kuri nepadeda mums rasti sutarimo“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, įstrigusias derybas būtų galima išjudinti tiesiog sutariant dėl Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai, siekiančiai tapti nepriklausoma nuo energetikos išteklių iš Rusijos.

„Vienas iš sprendimų galėtų būti pagalba Ukrainai atsijungiant nuo rusiškos naftos ir dujų. Kadangi valstybė narė, kuri negali mums padėti rasti sutarimo, yra priklausoma nuo tiekimo iš Ukrainos. Taigi, jeigu tiekimas iš Ukrainos būtų sustabdytas, sankcijų klausimas taip pat būtų išspręstas“

ELTA primena, kad Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos importui.

„Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums“, – praėjusią savaitę pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas.

Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums.

Pasiūlymas dėl sankcijų Vengrijai būtų priimtinas, jei, pavyzdžiui, embargas nebūtų taikomas visai vamzdynais iš Rusijos atkeliaujančiai naftai, teigė ministras.

ES šalys kol kas nepasiekė susitarimo dėl naftos embargo Rusijai. Europos Komisija pasiūlė dėl Ukrainos karo per šešis mėnesius atsisakyti rusiškos žaliavinės naftos importo. Kaip kompromisą Komisija siūlo Vengrijai ir Slovakijai duoti laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekijai iki 2024-ųjų vidurio naftos importo draudimui įgyvendinti.

Vyriausybei Budapešte šis pasiūlymas nėra pakankamas. Vengrija 65 proc. savo naftos gauna iš Rusijos. Šis kiekis šalį pasiekia tik vamzdynais. Perėjimas prie ne rusiškos naftos būtų pernelyg brangus, teigė P. Szijjartas.

Jei būtų pateiktas sankcijų paketas be Vengrijos reikalaujamos išimties dėl naftos tiekimo vamzdynais, Budapeštas jam pritars tik tada, jei ES Vengrijai „visiškai kompensuos“ (kaštus), pažymėjo ministras. Atitinkami kaštai esą siektų „milijardus eurų“.

Kad sankcijų paketas būtų priimtas, jam turi pritarti visos ES šalys.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D. Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

Tuo metu pačioje Šiaurės Airijoje didėja politinė įtampa po istorinių praėjusios savaitės rinkimų. Didžiausia šios JK provincijos partija pirmą kartą tapo proairiškų nacionalistų „Sinn Fein“, dabar siekianti vadovauti valdžios pasidalijimo vykdomajai institucijai.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) telefonu kalbėdamasis su kolega Airijoje Michealu Martinu (Mikalu Martinu) sakė, kad vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas dėl prekybos po „Brexito“ „savo dabartine forma yra netvarus“.

Dar kartą pagrasindamas vienašališkais žingsniais „labai rimtai“ situacijai išspręsti, B. Johnsonas sakė, kad jo vyriausybė „imsis veiksmų taikai ir politiniam stabilumui Šiaurės Airijoje apsaugoti, jei nebus galima surasti sprendimų“.

Tačiau įspėjimas iškart išprovokavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) ir Belgijos premjero Alexander'o De Croo (Aleksandro De Kro) atsaką.

„Niekas neturėtų vienašališkai atsisakyti, pažeisti ar kaip nors keisti mūsų drauge suderinto susitarimo“, – Berlyne per bendrą spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.

A. De Croo pridūrė: „Mūsų žinia gan aiški. To nelieskite, tai dalykas, dėl kurio sutarėme.“

„Irimas“

Šiaurės Airijos protokolas, JK išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimo dalis, numato į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos gabenamų prekių patikrinimus ir iš esmės išlaiko provinciją ES prekybos taisyklių sferoje.

Dėl tokio kompromiso buvo sutarta, nes ši provincija turi vienintelę JK sausumos sieną su ES, o atvira siena su kaimynine Airija, Bendrijos nare, yra numatyta 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarime, nutraukusiame dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį smurtą dėl britų valdymo Šiaurės Airijoje.

Tačiau protokolas papiktino probritiškus junionistus, teigiančius, kad prekybos per Airijos jūrą patikrinimai atitolina provinciją nuo likusios JK dalies.

Junionistai žada neskirti ministrų į Šiaurės Airijos vykdomosios valdžios instituciją Belfaste, kol protokolas nebus peržiūrėtas, todėl iškilo politinio paralyžiaus tikimybė.

B. Johnsonas ir jo vyriausybė sakė, kad kaip ir junionistai yra susirūpinę protokolo įgyvendinimu, ir ne kartą grasino inicijuoti sustabdymo išlygą. Jie kaltina ES nelankstumu ir pernelyg uoliu taisyklių interpretavimu, keliančiu „ekonominį ir politinį irimą“ Šiaurės Airijoje.

Kalbėdamasis su M. Martinu B. Johnsonas tvirtino, kad kenkiama provincijos 1998 metų taikos susitarimui, pranešė jo biuras.

Praėjusios savaitės rinkimai „dar aiškiau parodė, kad protokolas dabartine savo forma nėra tvarus“, paskelbė Dauningo gatvė.

„Žengėme dar vieną labai svarbų žingsnį kelyje Europos Sąjungos link. Ukraina pateikė antrąją specialios anketos atsakymų dalį, kurią turi užpildyti kiekviena šalis, siekianti tapti Europos Sąjungos nare“, – teigė V. Zelenskis.

Paprastai tokia procedūra trunka mėnesius.

„Bet viską padarėme per kelias savaites“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

„Karo Ukrainoje akivaizdoje Europos Sąjungos vertybės – vienybė ir solidarumas – kaip niekad svarbios. Esame vieningi dėl vieno tikslo – kad į Europą sugrįžtų taika. Europos diena – svarbi proga dar kartą patvirtinti mūsų ryžtą veikti kartu tam, kad gintume Europos vertybes – laisvę, taiką ir demokratiją – bei padėtume Ukrainai ir jos žmonėms“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Gegužės 8 d., sekmadienį, 17 val. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su „Kaunas 2022“ kviečia į renginį „Europos diena. Vienybės simfonija“ Kauno Rotušės aikštėje.

Renginio metu kūrinius atliks Vytauto Lukočiaus vadovaujamas orkestras „Vilniaus Sinfonietta“, Linas Adomaitis, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Bjelle, Alana Šport. Koncertą vainikuos didžėjaus ir orkestro improvizacija atliekant Europos Sąjungos himną – Liudviko van Bethoveno „Devintąją simfoniją“.

Renginio metu taip pat bus apdovanotas Metų Europietis (-ė) ir Metų jaunasis Europietis (-ė). Juos antrus metus organizuoja asociacija Europiečių judėjimas Lietuvoje kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Užsienio reikalų ministerija.

Renginys nemokamas.

„Mes visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J. Bidenas netrukus, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis Maskva baudžiama už kruviną invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę kalbėsiu su G7 narėmis apie tai, ką darysime arba ne“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Tyrėjai pabrėžia, kad darbuotojams ir darbdaviams labiau padėtų, jei ES šalių darbo inspekcijos geriau bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą, o aktualią informaciją skelbtų į jų šalis atvykstančiųjų dirbti darbuotojų kalbomis. 

„Šitą informaciją Lietuvos darbdaviui ir darbuotojams reikia gauti, o tai nėra taip paprasta, kaip formaliai parašyta įstatymuose, nes valstybės dar tik kuria tokias prieigas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė vienas tyrimo dalyvių, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Justinas Usonis.

Pasak jo, nuo 2020-ųjų dvejus metus vykusio ES finansuojamo tyrimo metu Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos mokslininkai aiškinosi, kiek darbuotojai, darbdaviai bei juos kontroliuojančios institucijos informuotos apie  komandiravimą ES valstybėse.

Toks jausmas, kad reguliavimas yra sau, o gyvenimas sau.

Tyrėjų teigimu, formaliai ES galioja principas, kad komandiruotam darbuotojui turėtų būti mokamas jo šalies atlyginimas, tačiau tokios tvarkos dažniausiai nesilaikoma, nes nei darbuotojai, nei darbdaviai nei institucijos tinkamai nėra informuoti, koks jis yra iš tiesų.

„Darbuotojai tarpusavyje, gandų lygyje aiškinasi, koks turėtų būti jų atlyginimas, grįžę iš komandiruotės dėl visa ko kreipiasi į darbo ginčų komisiją, tada ši komisija su ta pačia problema susiduria, nes bando sužinoti iš kitos valstybės ir vėl neaišku, kiek turėtų būti mokama“, – sakė J. Usonis.

„Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos darbo inspekcija užklausė Ispanijos darbo inspekcijos, kiek Ispanijoje mokėti vairuotojui, tai lietuviai metus nesulaukia atsakymo, nes ispanai tiesiog padeda šį klausimą į stalčių“, – kalbėjo VU profesorė Daiva  Petrylaitė.

Pasak tyrėjų, tyrimas atskleidė, kad nepaisant išsamaus ir detalaus darbuotojų komandiravimo teisinio reguliavimo, jo nesilaikoma.

„Toks jausmas, kad reguliavimas yra sau, o gyvenimas sau“, – sakė D. Petrylaitė.