Justinos Lasauskaitės nuotr.

„SENGIRĖS FONDUI“ – TARPTAUTINIO VERSLO PARAMA

2023-01-10 11:48
Klaipeda.diena.lt inf.

Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ jau išsaugojo 57 ha miškų. Vieną naujausių miško plotų išpirkti iš dalies padėjo tarptautinio Šiaurės investicijų banko parama. Fondo atstovų teigimu, verslų parama gali padėti spartinti kovą su klimato krizės padariniais

Įspūdingas vaizdas

Neseniai nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ nuo kirtimo išsaugojo 5 ha dydžio miško plotą. Šiam sklypui ir visai joje esančiai gyvybei grėsė reali sunaikinimo grėsmė – pernai žiemą su sklypu besiribojantis plotas buvo visiškai iškirstas.

Sklypas yra vaizdingoje Dzūkijos Dainavos girioje, šalia Nemuno ir Žiogelių etnografinio kaimo, viename iš vertingiausių miškų masyvų, kurį atrinko fondo mokslininkai, vadovaudamiesi daugiau nei 50 kriterijų.

Šis sklypas ribojasi su kitu, anksčiau išpirktu mažesniu sklypu, priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui, taip pat Paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST) ir „Natura 2000“ ekologiniam tinklui. Keletoje sklypo vietų išskirtos kertinės miško buveinės – šarmingos žemapelkės, sausieji viržynai, Europos Bendrijos svarbos buveinės, žolių gausūs eglynai ir aliuviniai miškai, Lietuvai svarbi prioritetinė buveinė.

Daliai pušyno yra 130–140 metų, eglyno – apie 120 metų. Mokslininkų teigimu, brandus medynas su negyva (gyvastinga) mediena papildys genių gausą ir įvairovę vietovėje. Miške gausi sporinių induočių flora, pirminės apžiūros metu užfiksuotos šešios paparčių rūšys, griovoje pastebėta ir paparčių gametofitų. Kadangi valda prieina prie Nemuno, vieta svarbi ūdroms, bebrams, kitame krante perintiems jūriniams ereliams.

Fondo mokslininkai apskaičiavo, kad šis išsaugotas miško plotas sugeria apie 13 t CO2 per metus ir „užrakina“ maždaug 836 t anglies.

Padeda kovoti

Praėjusių metų gruodį Monrealyje, Kanadoje, vykusiame Jungtinių Tautų susitikime COP15 buvo siekiama, kol nevėlu, pasiekti reikšmingų susitarimų dėl gamtos gelbėjimo ir iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. planetos. Pasauliniu mastu vis daugiau verslų imasi aplinkosaugos iniciatyvų, daugiausia dėmesio skirdami ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms) mažinti – net 83 proc. „Fortune 500“ įmonių atsižvelgia į klimato kaitą.

Dažnai vis dar primirštama vieno svarbiausių planetos elementų – dirvožemio – sveikata.

Biologinės įvairovės išsaugojimą, kaip prioritetą, kol kas savo veikloje įvardina vos 5 proc. verslų. Tačiau, anot fondo bendraįkūrėjo režisieriaus Mindaugo Survilos, būtent verslas gali padėti pasiekti didelį, realų teigiamą pokytį, siekiant stabdyti biologinės įvairovės, senųjų miškų ir natūralių ekosistemų nykimą, dirvožemio, taip pat vandens ir oro taršą.

„Tendencijos palaipsniui kinta į gera ir verslai vis dažniau renkasi prisijungti prie iniciatyvų, skatinančių ilgalaikį aplinkosaugos poveikį. Tai gali itin reikšmingai prisidėti prie planetos gamtos pusiausvyros atkūrimo – tiek keisdamas savo veiklos modelį tvaresniu, tiek įsitraukdamas į aplinkosaugos iniciatyvas, verslas turi galią atnešti realių visuminių, holistinių ir ilgalaikių apčiuopiamų pokyčių ir globaliai, ir lokaliai. Išsaugoti gamtos lopinėliai – ne tik konkretūs miškai, bet ir juose esančios buveinės – namai tūkstančiams ten gyvenančių rūšių“, – pasakojo M. Survila.

Išsaugokime, ką turime

Fondo bendraįkūrėjo teigimu, net trečdalį klimato kaitos poveikio švelninimo tikslų galima pasiekti sustabdžius miškų nykimą, išsaugant ir atkuriant juos, kadangi senieji regiono miškai yra vienas iš pagrindinių ŠESD sugėrėjų, augmenijoje ir ypač dirvožemyje „užrakintos“ anglies šaltinių. Būtent įvairiaamžiai, įvairiarūšiai natūralūs miškai sudaro atsparumo gamtos stichijoms – sausroms, potvyniams, liūtims, audroms, dirvožemio erozijai – pagrindą.

„Didelės biologinės įvairovės miškai ir aplinka yra daug atsparesni ligoms ar invazinėms rūšims. Dažnai vis dar primirštama vieno svarbiausių planetos elementų – dirvožemio – sveikata. Išsaugant ir neliečiant, išlaikoma jo sudėtis, struktūra, maistinės medžiagos ir derlingumas, atsparumas gamtos stichijoms, gausi biologinė įvairovė, jau sukaupta anglis ir užtikrinama vandens kokybė, – teigė M. Survila. – Todėl vis dažnėjančios miškų atsodinimo iniciatyvos, nors ir sveikintinos, negali pakeisti platesnį ir ilgalaikiškesnį poveikį ekosistemoms turinčių natūralių senųjų miškų išsaugojimo. Pirma būtina išsaugoti tai, ką turime, – sengirėms ir bioįvairovei išnykus, jų atkurti gali būti nebeįmanoma.“

Senųjų miškų išsaugojimas reikalauja didelių finansinių išteklių, nes siekama išpirkti žemės sklypus, kad jie būtų apsaugoti nuo neigiamos žmogaus veiklos. Būtent verslo įsitraukimas finansiškai įgalina mokslo, gamtosaugos ekspertus nuveikti daug daugiau ir sukurti geresnę ateitį būsimoms kartoms.

Banko prisidėjimas prie aplinkosaugos iniciatyvų finansavimo suprantamas kaip strategiškas veiksmas, svarbus ne tik dėl tokių miško plotų ir biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir kaip augančio verslų aplinkosauginio sąmoningumo pavyzdys, kai atsirenkami projektai, turintys ilgalaikį poveikį ir edukuojami bei įtraukiami ir įmonės darbuotojai.

„Didžiausią poveikį tvarumui didinti kuriame suteikdami ilgalaikes paskolas projektams, kurie skatina produktyvumą ir tausoja aplinką. Vis dėlto tikime, kad kartu su įprastu finansavimu svarbu ieškoti ir holistinių priemonių prisidėti prie savo šalių narių aplinkosaugos tikslų, – sakė Luca De Lorenzo, Šiaurės Investicijų Banko tvarumo ir mandato skyriaus vadovas. – Bendradarbiaudami su „Sengirės fondu“, remiame mokslinius tyrimus, ekosistemines paslaugas, gamtos išsaugojimą ir atkūrimą – visa tai prisideda prie geresnės bioįvairovės būklės mūsų regione.“

Gairės: sengirė, Sengirės fondas, Mindaugas Survila

Rašyti komentarą

Komentarai (1)