Ir išsilaikyti šioje pozicijoje visai įmanoma, netgi esant tokiam išoriniam emocijų tornadui, tik reikia pradėti nuo mažų dalykų ir siekti pripažinimo kantriai bei nuosekliai.

Štai pirmas žingsnis – išvyka į profesionalių teatrų festivalį Varėnoje. Kaip ne kaip kultūrinis renginys, į kurį ministras, kad ir nepageidaujamas, atsibeldė (Palangoje M. K. Č. skirtoje šventėje apsireikšti neišdrįso, nes irgi buvo įspėtas nesirodyti).

Ignotas „po truputį pradeda rasti dialogą“ su liaudimi, paprastais žmonėmis, ne pasipūtusiais didmiesčių veikėjais.

Taigi „D. Tamulevičiūtė, amžiną atilsį, puikiausia režisierė, tai kaip jūs galit nevykti?“. Dėl to verta ir „pašvilpt“ nuo scenos ir salėje, ką liūdnos paskirties ministras, išdygęs it Ignotas iš kanapių, pasiūlė apstulbintai auditorijai.

Ir dėl darbotvarkės kultūros bendruomenės įspėjamojo streiko dieną jau apsispręsta: ministras vyks į pabuvimą Aukštaitijoje, į šventę „Kuc kuc Kamajuos 2025“.

Žodžiu, Ignotas „po truputį pradeda rasti dialogą“ su liaudimi, paprastais žmonėmis, ne pasipūtusiais didmiesčių veikėjais, juolab yra tokių provincijų, kur kultūrininkai iš vietos valdžios gavo įspėjamąsias instrukcijas laikytis „neutralios pozicijos“ ministro atžvilgiu ir be reikalo neišsišokti.

Tik štai Nacionalinio dramos teatro vadovas, prabilęs alegorijomis, vis dėlto pakvietė Kultūros komitetą padėti visiems išlipti iš šitos išmatų krūvos, nes „kvapas jau sklinda toli“.