Džiugi žinia visiems, kas prieš trejus ar ketverius metus pirko būstą! Pasirodo, teisme dabar kainą galima sumažinti perpus. Na, bent jau „Akropoliui“.

Ar kada nors dalyvavote teisme? Jei taip, turbūt puikiai žinote, kad civilinės bylos nagrinėjimas, net jei bylinėjamasi dėl vieno ar kelių šimtų litų, paprastai trunka bent mėnesį. O „Akropolio“ ieškinys valstybei, kuriuo daugiau nei 20 mln. litų sumažinta sklypo prie Vingio parko kaina, išnagrinėtas per dvi savaites. Pirmasis teismo posėdis įvyko birželio 3 d., o birželio 17 d. jau buvo paskelbtas verdiktas.

Ir tai ne vienintelis keistas sutapimas. Vilniaus apygardos teismas prieštaringai vertinamą sprendimą priėmė, lyg tyčia, likus vos porai savaičių iki apskričių likvidavimo. Ir, lyg tyčia, valstybei šioje byloje atstovauja likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šioje įstaigoje jau dabar vyrauja suirutė, nebaigti darbai maišosi su pradedama likvidacija. Tad visai tikėtina, kad per paskutines savo gyvavimo Vilniaus apskrities viršininko administracija nespės apskųsti teismo sprendimo. Na, terminas, per kurį galima apskųsti teismo nutartį, sudaro 30 dienų. Tačiau jeigu to nespės padaryti likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija, to padaryti greičiausiai nespės ir jos teises bei pareigas išsidalinsiančios įstaigos. Tik sutapimas? Norėtųsi tikėti, bet sutapimai vargiai įmanomi, kai kalba eina apie sumas, kurių eilinis mirtingasis niekada nepamatys.

Teismas tikina, kad „Akropolis“ valstybei duos kur kas daugiau, nei 40 milijonų, kuriuos turėjo sumokėti už naujo prekybos centro sklypą. Esą per 80 mln. litų bus skirta transporto infrastruktūrai naujojo „Akropolio“ prieigose. Džiugu, kad verslininkai siaurą gatvę pavers plačia, finansuos tiltų bei automobilių stovėjimo aikštelių statybas. Tikrai šaunu. Bet kyla logiškas klausimas. Ar be visos šios infrastruktūros naujasis „Akropolis“ galėtų funkcionuoti? Vargu bau. Jeigu nors kartą esate važiavę pro buvusią „Velgos“ gamyklą, puikiai suprantate, kad ta gatvelė apkrovas sunkiai atlaiko net per rytinį ir vakarinį piką. Naujas „Akropolis“ toje vietoje gerokai išaugintų transporto srautus, tad visas aplinkines gatves neabejotinai reikia pertvarkyti ir pritaikyti pirkėjų reikmėms. Priešingu atveju, naujasis „Akropolis“ bankrutuotų per porą metų. Mat vilniečiai tiesiog nenorėtų stovėti amžinuose kamščiuose prie naujo prekybos centro. O Vilnius turi naują aplinkkelį, eismo srautai toje miesto vietoje pamažu artėja link normos. Tad iškyla dar vienas logiškas klausimas. Kam labiau reikalingos investicijos į transporto infrastruktūrą – valstybei ar vis dėlto „Akropoliui“?

Bet grįžkim prie pagrindinio akcento. Jeigu Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalios, tai bus puiki žinia visiems, kurie brangymečiu ėmė paskolas ir pirko butus ar namus, kurių rinkos kaina dabar yra sumažėjusi perpus. Šiems žmonėms tereikės paduoti ieškinį būsto pardavėjui, kuris, prisimenant jau ne sykį minėtą teismo nutartį, „negali įgyti nesąžiningo pranašumo kitos šalies atžvilgiu“. Pirkote butą už 300 tūkst. litų? Na, bent jau trečdalį šios sumos, įsigaliojus „Akropoliui“ naudingam teismo sprendimui, turėtų pavykti prisiteisti. Žinoma, jūs į savo daugiabučio kiemą nežadate investuoti šešiaženklių sumų. Bet teismą, regis, įtikino „Akropolio“ teisininkų argumentas dėl perpus kritusių nekilnojamojo turto kainų. Tad būtų keista, jei teismas nepatikėtų tokiu pat eilinio dirbančio Lietuvos žmogaus argumentu. O jeigu nepatikėtų, galėtumėte apskųsti patį teismą dėl dvigubų standartų taikymo.

Buvau teismo salėje, kai paskelbtas verdiktas „Akropolio“ ir valstybės ginče. Tikėjausi, kad teismas ieškinį atmes. Na, kirbėjo tokia mintis, kad galbūt ieškinys bus patenkintas kokiu milijonu litų, bet tikrai ne visa suma. Išgirdęs nutartį, net žagtelėjau. Ir labai pasigailėjau prieš trejus metus nenusipirkęs buto.