Kiek ilgai tęsis dargana ir kokia mūsų laukia gegužė, aiškino VU profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
– Kodėl toks šaltas balandis, ypatingai jeigu prisimintume pernai metus, nes lyg ir pašviečia saulė ir staiga naktį šalta, o po to dar ir dargana.
– Tai galima prisiminti ir šių metų kovą. Jo ypač antroji pusė buvo daug šiltesnė negu balandžio pradžia. Turėjome netgi antrąjį, trečiąjį dešimtadienį, kai vidutinė temperatūra buvo aukštesnė negu 6 laipsniai. O po to prasidėjo atvėsimas ir, galima sakyti, netgi laipsniu, dviem laipsniais balandžio pirmoji pusė buvo vėsesnė negu kovo pabaiga. Susikeitė vos ne vietomis. Ir štai tokie vėsūs orai tęsiasi net ir trečiajame dešimtadienyje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir tos šalnos, kurios dabar atsiranda naktimis. Ar jau jas galima vadinti stichinėmis, nes tarsi ir iki 10 laipsnių šalčio? Ir kiek tokios šalnos balandį yra pavojingos augalams, ypatingai ūkininkų kultūroms?
– Kadangi dabar vidutinė paros temperatūra dar yra nepakilusi iki 10 laipsnių, reiškia, dar neprasidėjo aktyvioji augalų vegetacija. Tai reiškia, kad ir tos naktinės šalnos nėra priskiriamos prie stichinių. Bet jeigu būtų paros vidutinė temperatūra jau 10 laipsnių ar aukštesnė ir tokia šalna būtų, tai jau būtų, žinoma, stichinis reiškinys. Dabar tiesiog tai yra šalna. Augalų vegetacija vyksta, bet ji dar nėra aktyvioji vegetacija ir žala neturėtų būti labai reikšminga. Žinoma, sodai ruošiasi žydėti.
– Sakuros žydi. Ar tai reiškia, jog sakurų žydėjimas bus baigtas?
– Žydėjimo pabaiga bus, o pumpurai yra atsparesni šalnoms negu žiedai. Taip kad dar tas šaltis arba tos šalnos, galima sakyti, yra pačiu laiku, nes dar masinis sodų žydėjimas neprasidėjęs ir didelės žalos nei žemės ūkio kultūroms, nei dekoratyviniams augalams neturėtų padaryti.
– O dabar po savaitgalio matome, kad orai irgi neskuba šilti. Tai palis, tai mišrūs krituliai laukia. Ką rodo prognozės žiūrint dešimt dienų į priekį?
– Šalčiausias laikotarpis turėtų būti nuo 26 dienos iki 30, nes čia susiklostė labai palanki atmosferos cirkuliacija šiaurinėms oro masėms tekėti į pietus. Rytų Europoje turime tokią žemo slėgio depresiją. Vakaruose – aukšto slėgio sritis ir atsiranda toks, galima sakyti, konvejeris, kuris neša šaltas oro mases. Bet visa tai turėtų pasikeisti jau kartu besibaigiant balandžiui. Jau nuo gegužės pirmosios turėtų pradėti kilti oro temperatūra. Iš pradžių dar dienomis pakils iki 11, 12 laipsnių šilumos, nes per šitą šaltąjį ateinantį laikotarpį turėsime dienomis tiktai tarp 5 ir 10 laipsnių, naktį ore iki minus 2, minus 3, dirvos paviršiuje dar žemesnė, vyraus mišraus pobūdžio krituliai. Ir tada jau nuo gegužės pirmosios pradės temperatūra kilti iš pradžių iki 12, 13, o jau ketvirtą, penktą, šeštą dieną turėtume pasiekti ir 15 laipsnių, o po to laikysis jau tarp 15 ir 20.
– Gal tada pavyks išvengti šalnų gegužę, jeigu balandis štai toks kaprizingas?
– Šalnų tikimybė turėtų būti mažesnė. Kad visai galėtume pasakyti, jog tikimybė nulinė, tikrai negalima, nes tie procesai labai greitai gali pasikeisti. Ir dar turime daugybę dienų iki gegužės pabaigos, bet kad dabar prasikeis cirkuliacija nuo gegužės pradžios ir daugiau įsivyraus vakariniai, pietvakariniai oro srautai, rodo, jog šalnos gali būti jau mažai tikėtinos.
– Matome, kad mūsų laukia ir šlapdriba. Ar yra plikledžio tikimybė, ypatingai naktimis, kai žinome, kad dauguma vairuotojų jau automobilius apavė vasarinėmis padangomis?
– Plikledis gali susidaryti tuomet, kai atvėsta asfalto dangos paviršius iki nulinės, minusinės temperatūros. Dabar, kadangi pašalas jau išėjęs ir dieną gana neblogai įkaista važiuojamoji kelio danga, plikledis neturėtų susidaryti. Bet kadangi numatomi tokie, kad ir trumpalaikiai, bet gausūs krituliai, ir ten, kur storiau pasnigtų šlapio sniego pavidalu, gali būti slydžių važų, be abejo.
Naujausi komentarai