Šmėžuoja žinoma pavardė

Po 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvai buvo paskelbta virtinė tarptautinių sankcijų, kuriomis siekiama daryti ekonominį spaudimą ir priversti Kremlių sustabdyti karą. Tačiau šių metų vasarį pasirodžiusi valiuta futuristiniu pavadinimu A7A5 šalies agresorės įmonėms ir asmenims, norintiems išvengti sankcijų prekiaujant su užsienio partneriais, atvėrė alternatyvų mokėjimo būdą. Taip teigia Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio nevyriausybinio Informacinio atsparumo centro (CIR) ataskaitos autoriai.

A7A5 – stabilizuotoji virtualioji valiuta, t. y. kriptovaliuta, užtikrinta tradiciniu turtu, o šiuo atveju – susieta su rubliu, todėl Vakarų institucijoms ją sunkiau stebėti nei JAV doleriu pagrįstas alternatyvas.

Pinigų plovimo prevencijos grupės ACAMS atstovas George’as Voloshinas agentūrai AFP teigė, kad ją, kaip pirmąją istorijoje su rubliu susietą stabilizuotąją virtualiąją valiutą, išleido prorusiškas Moldovos oligarchas Ilanas Šoras ir Rusijos valstybinis bankas.

I. Šoras Moldovoje buvo nuteistas už 1 mlrd. dolerių vagystę didžiausioje šalies istorijoje banko sukčiavimo byloje, tačiau 2019 m. pabėgo iš namų arešto, persikėlė į Maskvą ir gavo Rusijos pilietybę. 2023 m. I. Šoras buvo nuteistas už akių penkiolikai metų laisvės atėmimo bausme.

Nors naujoji valiuta dar plačiai nenaudojama, ekspertai teigia, kad jos sukūrimas yra svarbus žingsnis Maskvai siekiant mažinti priklausomybę nuo didžiųjų kriptovaliutų bendrovių, kurių daugelis bendradarbiauja su Vakarų vyriausybėmis.

Rado užuovėją

Nuo tada, kai Rusija buvo atjungta nuo tarptautinės bankų sistemos SWIFT, buvo įšaldytas jos turtas ir nustatyta draudimų investuoti, Maskva atrado kriptovaliutas kaip galimybę apeiti Vakarų nustatytus finansinius apribojimus.

Stabilizuotosios virtualiosios valiutos yra ypač patrauklios, nes jų kursas mažiau svyruoja nei kitų kriptovaliutų.

Pasak kelių analitinių bendrovių, tokių kaip, „Elliptic“, žmonės taip pat naudojo kriptovaliutas, kad galėtų tiesiogiai aukoti pinigus ir Ukrainos kariuomenei, ir Rusijos karinėms pajėgoms. Tačiau Rusija susidūrė su problema: populiariausia stabilizuotoji virtualioji valiuta USDT yra susieta su JAV doleriu, ją kontroliuoja bendrovė „Tether“, kuri bendradarbiauja su JAV ir Europos institucijomis.

Anksčiau šiemet „Tether“ užblokavo 28 mln. JAV dolerių vertės (23,9 mln. eurų) USDT žetonus, laikytus kriptovaliutų piniginėse didžiausioje Rusijos kriptovaliutų biržoje „Garantex“, kuri buvo uždaryta, kai pasaulyje buvo imtasi veiksmų prieš neteisėtas operacijas.

Rusijai „tai buvo tikras įspėjamasis signalas“, sakė CIR vyresnioji tyrėja Elise Thomas. „Tai juos privertė pagalvoti, kad jiems reikia savo stabilizuotosios virtualiosios valiutos, jiems reikia ko nors, ką jie gali kontroliuoti“, – pridūrė ji.

Prieš pat „Garantex“ uždarymą iš USDT į A7A5 buvo perkelta dešimtys milijonų JAV dolerių, rodo kriptovaliutų stebėjimo įmonės „Global Ledger“ duomenys.

Daugiau miglos

Analitikai teigia, kad birža „Grinex“, kurioje prekiaujama A7A5 ir rubliais, greičiausiai yra Rusijos kriptovaliutų biržos „Garantex“ įpėdinė. „Financial Times“ atlikta sandorių analizė rodo, kad jie vyksta beveik išimtinai darbo dienomis, dažnai tuomet, kai Maskvoje yra darbo valandos.

CIR nustatė, kad „Grinex“ ir emitentas A7A5 buvo registruoti Kirgizijoje tą pačią savaitę. „Grinex“ neigia kaltinimus ir teigia, kad yra nepriklausoma nuo „Garantex“ ir A7A5.

A7 buvo įtrauktas į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą gegužę. Birželį viename forumų I. Šoras sakė, kad A7 kuria didesnę, labiau diferencijuotą ir „gana nepažeidžiamą“ naują mokėjimo sistemą. Siekiant išvengti institucijų reguliavimo, ji apims vertybinių popierių biržas ir depolitizuotus instrumentus, pvz., tauriuosius metalus. Kriptovaliuta esą būsianti tik viena iš sričių.

CIR rado A7 darbo skelbimus, kuriuose ieškoma kinų kalba kalbančių darbuotojų, energetikos ekspertų ir buhalterių, galinčių dirbti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kirgizijoje ir Rusijos okupuotose Ukrainos regionuose.

Pasak JAV Užsienio turto kontrolės biuro, I. Šoras pernai derėjosi su Kirgizijos „Keremet“ banku, siekdamas „sukurti sankcijų vengimo centrą, kuriame Rusija galėtų mokėti už importą ir gauti mokėjimus už eksportą“. JAV sausį bankui ėmė taikyti sankcijas.

Kaip viename interviu sakė A7A5 projekto direktorius Leonidas Šumakovas, Kirgizijai, o ne Rusijai teikta pirmenybė ir buvo registruota A7A5 dėl to, kad ši Vidurinės Azijos šalis siūlo kriptovaliutoms palankią teisinę aplinką ir yra atsparesnė sankcijų ir kitokiam ekonominiam spaudimui.

Praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams nuo A7A5 išleidimo, šios kriptovaliutos žetonuose dabar laikoma apie 150 mln. JAV dolerių (128 mln. eurų).

Šios operacijos nebūtinai yra neteisėtos, tačiau jos gali sukelti problemų, jei jomis naudosis sankcijų jau sulaukę asmenys ar subjektai, siekiantys vėl prisijungti prie pasaulinės finansų sistemos, įspėjo ACAMS atstovas G. Voloshinas.

Kaip rašo „Financial Times“, kiekvienas rublis, išleistas A7A5 žetonui įsigyti, įskaitomas į „Promsviazbank“, kuriam yra paskelbtos sankcijos dėl jo ryšių su vyriausybe ir kariuomene, sąskaitą. Tai leidžia apsaugoti vartotojus Rusijoje nuo staigių įprastų kriptovaliutų kurso svyravimų. Be to, bendrovė užtikrina, kad šių piniginių rezervų buvimą patvirtino nepriklausomas auditorius iš Kirgizijos.

Kovos Moldovoje priemonė?

Tyrėjai nustatė ryšių tarp A7A5 ir I. Šoro politinės veiklos Moldovoje, įskaitant interneto svetaines, kurios yra susijusios ir su kriptovaliuta, ir su verslininku, ir kurioms naudojamas tas pats IP adresas.

Šie duomenys leidžia manyti, kad kriptovaliuta gali būti naudojama kaip politinės įtakos priemonė.

I. Šoras ir jo įmonė jau yra sulaukę Jungtinės Karalystės, o neseniai – ir ES sankcijų. ES juos apkaltino bandžius kištis į Moldovos 2024 m. prezidento rinkimus ir referendumą dėl prisijungimo prie ES ir visa tai darius palaikant artimus ryšius su Maskva.

Rugsėjį Moldovoje vyks parlamento rinkimai, dėl kurių eigos ir rizikos, kad Maskvos statytiniai bandys daryti įtaką jų rezultatams, nuogąstaujama tiek Kišiniove, tiek Vakaruose. Balsavimą laimėjus prorusiškiems politikams, kiltų grėsmė, kad Kremlius įgis jam taip svarbų placdarmą, reikalingą imperialistiniams tikslams Europoje įgyvendinti.

Tračiadienį šalies prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją bandymu kištis į parlamento rinkimus ir perspėjo, kad Maskva planuoja beprecedenčius veiksmus, siekdama, kad „jos žmonės patektų į kitą parlamentą“.

„Rusijos Federacija nori kontroliuoti Moldovą nuo rudens ir rengia beprecedentį kišimąsi į rugsėjį vyksiančius rinkimus“, įskaitant balsų pirkimą ir neteisėtą finansavimą kriptovaliutomis, kuriam skirta 100 mln. eurų, sakė M. Sandu.

M. Sandu sakė, kad Kremlius planuoja vykdyti „manipuliavimo informacija kampanijas“ ir kibernetines atakas, taip pat organizuoti apmokamus smurtinius protestus, siekia išnaudoti tradicines religines struktūras.

Ji apkaltino dvi pagrindines opozicines jėgas naudojantis Maskvos planais atimti iš jos centro dešiniosios Veiksmų ir solidarumo partijos (PAS) daugumą parlamente.

M. Sandu turėjo omenyje asmenis, susijusius su I. Šoru, kuris, pasak jos, vadovauja nusikalstamai grupuotei, siekiančiai destabilizuoti šalį protestais ir „kurti balsų pirkimo tinklus“.

Be to, ji atkreipė dėmesį į Rusijos finansuojamą „suverenistinę“ jėgą, skatinančią euroskepticizmą ir šalies interesų įtraukimą į Maskvos interesus.

Galiausiai buvo nusitaikyta į „nuosaikų proeuropietišką elektoratą“, siekiant tarp rinkėjų pasėti abejonių, be kita ko, sabotuojant rinkimų procesą užsienyje.

Pasak jos, „visi šie projektai koordinuojami iš to paties valdymo punkto“ Maskvoje.

Naujausios apklausos duomenimis, šiuo metu su 39 proc. palaikymu pirmauja M. Sandu partija PAS, po jos – prorusiška opozicinė Socialistų partija, kurią palaiko 14,9 proc. rinkėjų. Tačiau apie 30 proc. piliečių teigia kol kas vis dar neapsisprendę.

Anksčiau policija pranešė, kad 2,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje daugiau kaip 140 tūkst. žmonių yra tiriami dėl pinigų už balsus schemos per pastaruosius 2021 m. prezidento rinkimus.