Daugiau kaip ketverius metus trunkančiam karui užbaigti skirtos derybos, pirmosios nuo vasario, Persijos įlankos regione esančiame mieste truko kelias valandas ir turėtų būti tęsiamos trečiadienį.
Rusijos ir Ukrainos derybininkai sėdėjo vieni priešais kitus, o stalo gale – D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslo partneris Steve'as Witkoffas.
J. Kushneris delegacijoms pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms pavyko sumažinti kariaujančių šalių pozicijų skirtumus, tačiau detalių nepateikė. Jo teigimu, Vašingtonas tikisi priartėti prie sprendimo, kuris leistų užbaigti karą.
Didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų 2022 m. pradėjusi ir dideles kaimyninės Ukrainos teritorijas okupavusi Maskva naktį vėl intensyviai atakavo Ukrainą. Sparčiai krintant oro temperatūrai, dėl smūgių tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Artėjant dar vienai karo žiemai, Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje nuogąstauja, kad Vašingtonas privers Kyjivą susitaikyti su faktiniu pralaimėjimu. Vilčių, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti proveržį, nedaug.
D. Trumpas taip pat iškėlė galimo susitarimo su Rusija dėl po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios Europos saugumo sistemos pertvarkymo idėją, kuri privertė europiečius sunerimti.
Prasidėjus deryboms, J. Kushneris pareiškė, kad JAV tikisi „sukurti tinkamus Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo santykius, kad ne tik užbaigtume šį karą, bet ir sukurtume naują sistemą bei naują tarpusavio supratimą“, kurie užtikrintų „taiką dešimtmečiams, o gal net šimtmečiams“.
Maskva taip pat leido suprasti, kad tai yra jos prioritetas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau daugelį metų reiškia įvairias pretenzijas Vakarams.
Ukraina perspėjo dėl galimos „antros Jaltos“, turėdama galvoje Vakarų lyderių ir Sovietų Sąjungos susitarimus dėl Europos padalijimo po Antrojo pasaulinio karo. Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad saugumo susitarimus galima aptarti tik pasiekus paliaubas.
„Putinas nori atkurti SSRS“, – antradienį Danijos žiniasklaidoje paskelbtame interviu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Kopenhagą susitikti su Šiaurės Europos šalių lyderiais.
V. Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus dėl platesnio masto paliaubų ir žadėjo, kad Rusijos pajėgos tęs karinius veiksmus Ukrainoje.
Maskva siekia Europos saugumo sistemos peržiūros
Prieš 2022 m. pradėdama invaziją į Ukrainą, Maskva pateikė NATO ultimatumą, reikalaudama išvesti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos.
Tai, kad Maskva nori atnaujinti diskusijas šiuo klausimu, rodo ir jos sprendimas į Abu Dabį pasiųsti šį reikalavimą anksčiau iškėlusį diplomatą Sergejų Riabkovą.
Rusijos delegacijos vadovas, V. Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis pareiškė besitikintis, kad „profesionalesnė“ Maskvos komanda padės pasistūmėti taikos link.
Šaltinis Rusijos delegacijoje anksčiau pareiškė, kad karo Ukrainoje užbaigimas tėra vienas iš darbotvarkės klausimų, o pagrindinis Maskvos tikslas – viso Europos žemyno saugumo sistemos peržiūra.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas prieš derybas susitiko su JAV pasiuntiniais, Europos šalių, ES ir NATO pareigūnais.
Derybose taip pat dalyvauja NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius.
Bendrame pareiškime Europos šalių, Ukrainos, JAV ir NATO atstovai dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo architektūrą.
Ukraina siekia paliaubų
R. Umerovas pareiškė, kad svarbiausi Kyjivo prioritetai tebėra paliaubų ir saugumo garantijų užtikrinimas.
„Mūsų žmonės laukia šio karo pabaigos“, – sakė jis.
Vykstant deryboms, Ukrainos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Paryžiuje palankiai įvertino JAV pastangas siekti dalinių paliaubų, kurios galėtų tapti pirmuoju žingsniu visiškų ir besąlygiškų paliaubų link.
Praėjusį mėnesį tarpininkaujant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump Ukrainos Chersono srityje pasiektos vietinės paliaubos tapo ilgiausia kovinių veiksmų pertrauka per visą karą.
Kyjivas taip pat siekia užsitikrinti paramą savo kariuomenei pasibaigus karui.
Aukšto rango šaltinis iš Ukrainos naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukraina siekia bent dešimtmetį truksiančios finansinės paramos, kuri leistų išlaikyti 800 tūkst. karių kariuomenę, pajėgią apsiginti nuo bet kokios būsimos Rusijos atakos.
„Teritorijos mainais į taiką“
Ukrainoje į D. Trumpo ketinimus žvelgiama su dideliu nepasitikėjimo.
Prieš derybas JAV prezidentas užsiminė, kad Kyjivui gali tekti atsisakyti dalies teritorijų, pareikšdamas, jog „jų šalies kontūrai galiausiai bus šiek tiek kitokie“.
Rusijos pajėgos pamažu stūmėsi į vakarus, tačiau nesugebėjo užimti visos Donecko srities, kurią siekia kontroliuoti Maskva. Rusija reikalauja, kad Kyjivas atiduotų ir tas karo niokojamos srities teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Ukraina.
„Ukrainos teritorijų atidavimas mainais į taiką tėra abstraktūs žodžiai. Putinas kalbėjo apie Donbasą, bet paskui nusprendė užimti Kyjivą“, – Danijos naujienų tarnybai „DR Nyheder“ sakė V. Zelenskis, primindamas 2022 m. Rusijos pajėgų žygį Ukrainos sostinės link.
Danijoje V. Zelenskis turi susitikti su Šiaurės Europos šalių lyderiais.
Ukrainos prezidentas pranešė kalbėjęsis su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir pareiškė, kad Ukrainos derybininkai deda visas pastangas, jog derybos duotų rezultatų.
A. Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre praėjusį mėnesį surengė retą telefoninį pokalbį su V. Putinu, kurį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Naujausi komentarai