Abu Dabyje prasidėjo antroji Ukrainos ir Rusijos derybų diena Pereiti į pagrindinį turinį

Abu Dabyje prasidėjo antroji Ukrainos ir Rusijos derybų diena

2026-02-05 09:56
BNS inf.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai ketvirtadienį pradėjo antrąją derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kuriomis siekiama nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, dieną.


<span>Abu Dabyje prasidėjo antroji Ukrainos ir Rusijos derybų diena</span>
Abu Dabyje prasidėjo antroji Ukrainos ir Rusijos derybų diena / Scanpix nuotr.

„Abu Dabyje prasidėjo antroji derybų diena. Dirbame tais pačiais formatais kaip ir vakar: trišalės konsultacijos, darbas grupėse ir vėlesnis pozicijų derinimas“, – sakė vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas. 

Trečiadienį pasibaigus pirmajai JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų dienai Kyjivas šias derybas pavadino turiningomis ir produktyviomis.

Derybomis siekiama nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nors vėliausiu diskusijų etapu akivaizdaus proveržio nebuvo, trišalės derybos Abu Dabyje bus tęsiamos ketvirtadienį, pranešė Kyjivas.

JAV tarpininkaujamos derybos yra naujausias diplomatinių pastangų etapas siekiant susitarti dėl 2022 metų vasarį Rusijos pradėto karo pabaigos sąlygų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 55 tūkst. ukrainiečių karių. Tiek Kyjivas, tiek Maskva retai skelbia apie savo nuostolius mūšio lauke.

„Ir dar daug karių yra laikomi dingusiais be žinios“, – sakė V. Zelenskis, duodamas interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“, kuris išvertė jo komentarus.

Karas Ukrainoje aukų skaičiumi Europoje yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, didelės Rytų ir Pietų Ukrainos dalys buvo nuniokotos, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Trečiadienio derybos įvyko po kelias savaites trukusių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl kurių Kyjivo gyventojai liko be elektros ir šildymo, temperatūrai nukritus žemiau minus 20 laipsnių.

Nors Kremlius prieš derybas pakartojo savo griežtus reikalavimus, vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas teigė, kad pirmoji diena buvo produktyvi, o „daugiausia dėmesio skirta konkretiems žingsniams ir praktiniams sprendimams“.

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad tikisi naujų karo belaisvių mainų su Rusija.

Teritorijų klausimas

Ukrainoje užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas pareiškė, kad Kyjivas „nori sužinoti, ko iš tikrųjų trokšta rusai ir amerikiečiai“.

Jis pridūrė, kad per derybas buvo aptariami „kariniai ir kariniai politiniai klausimai“, tačiau plačiau nekomentavo.

Pagrindinis ginčų objektas lieka ilgalaikis teritorijų Rytų Ukrainoje, kuri turi daug gamtinių išteklių, likimas.

Maskva kaip išankstinę bet kokio susitarimo sąlygą kelia reikalavimą, kad Kyjivas išvestų savo karius iš didelių Donbaso regiono dalių, įskaitant stipriai įtvirtintus miestus.

Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad per invaziją užgrobtos žemės priklauso Rusijai.

Kyjivas pareiškė, kad karas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją ir atmetė vienašališką pajėgų atitraukimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas į derybas pasiuntė savo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą bei žentą Jaredą Kushnerį, kad jie pamėgintų įtikinti šalis susitarti.

Rusija į šias derybas nusiuntė karinės žvalgybos direktorių Igorį Kostiukovą, kuriam Vakarai taiko sankcijas dėl vaidmens invazijoje į Ukrainą.

Europa baiminasi, kad per šį procesą yra nustumta į šalį, net ir tuo metu, kai Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja pastangoms suformuoti taikdarių pajėgas, kurios po bet kokio susitarimo galėtų būti dislokuotos Ukrainoje.

„Europai buvo strategiškai svarbu tam tikru momentu dalyvauti derybose“, – trečiadienį Kyjive naujienų agentūrai AFP sakė Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova.

Rusija yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, tačiau Kyjivas vis dar kontroliuoja apie penktadalį Donecko srities.

Ukraina perspėjo, kad teritorijų atidavimas padrąsintų Maskvą ir kad ji nepasirašys susitarimo, neužkertančio kelio pakartotinei Rusijos invazijai.

Rusija taip pat teigia, kad Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys priklauso jai, ir kontroliuoja teritorijų kišenes bent trijuose kituose Ukrainos rytiniuose regionuose.

„Pasiruošti blogiausiam“

Rusija mūšio lauke, tikėdamasi, kad gali išsilaikyti ilgiau ir nugalėti išsekusią Kyjivo kariuomenę, pasiekė laimėjimų paaukojusi daugybę žmonių gyvybių.

Trečiadienį per Rusijos apšaudymą Družkivkos turguje žuvo septyni žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai. Družkivka yra netoli fronto linijos.

Tuo metu Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės generalinis direktorius naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija siekia atkirsti ištisas Ukrainos sritis nuo geležinkelių tinklo.

Po praėjusį mėnesį Abu Dabyje įvykusio pirmojo JAV tarpininkaujamų derybų raundo ukrainiečiai skeptiškai vertino susitarimo su Maskva galimybes.

„Manau, kad visa tai tėra viešas pasirodymas“, – AFP sakė Kyjivo gyventojas Petro.

„Turime pasiruošti blogiausiam ir tikėtis geriausio“, – pridūrė jis.

Maskvos gatvėse kalbinti žmonės, regis, turėjo daugiau vilties.

„Visi tikisi, visi labai optimistiškai vertina šias derybas“, – sakė pensininkė Larisa. Ji pridūrė, kad Ukrainoje gyvena jos šeima, o fronte kovoja giminaičiai.

„Vieną dieną tai turi baigtis, visiems jau gana“, – sakė 43-ejų inžinierius Antonas.

Daugiau naujienų