Statydamas tiltus tarp Rytų ir Vakarų paskutinis Europos diktatorius pradėjo painiotis. Jis neprieštarauja nei atviram dialogui su Briuseliu, nei Rusijos dominavimui Rytų Europoje. Dėl ekonominių negandų savo „investuotojams patrauklioje“ šalyje jis kaltina Rusijos gyventojus, dėl savo valiutos devalvacijos – Tarptautinį valiutos fondą, o pinigus skolinasi visai ne dėl to, kad jam jų reikia.

Praėjusią savaitę davęs interviu televizijai „Euronews“ A.Lukašenka paaiškino, kad be Baltarusijos Europa neišspręs savo problemų.

– Baltarusijos ir ES santykiuose pastebimas atšilimas. Gegužę per ES viršūnių susitikimą Prahoje bus svarstoma „Rytų partnerystės“ iniciatyva. Ar jūs vyksite į Prahą?

– Mes suinteresuoti turėti gerus santykius su ES, ir čia negali būti jokių diskusijų. Pernai prekybos apyvarta su ES siekė maždaug 22 mlrd. dolerių. Palyginimui, su Rusija – 35 mlrd. dolerių. Tai labai svarbu, bet ne svarbiausia. Šiandien turime daugybę iššūkių, ir dauguma jų negali būti išspręsti be Baltarusijos. Pradedant narkotikais, nelegaliais migrantais ir baigiant energijos ištekliu tranzitu – visi šie klausimai yra susiję su Baltarusija. Europa yra tuo suinteresuota. O abipusis interesas stumia mus link normalių santykių.

Kalbant apie Prahą, nėra svarbu, kas ten važiuos – ar aš, ar dar kas nors. Kažkas važiuos, ir Prahoje mes svarstysime klausimus dėl Rytų partnerystės. Ši programa yra pragmatiškas, protingas ir laiku žengtas ES žingsnis.

– Briuselio ir Minsko santykius temdo problemos dėl žiniasklaidos laisvės, rinkimų demokratiškumo, opozicijos veiklos Baltarusijoje. Ar esate pasirengęs kalbėtis su europiečiais šiais klausimais?

– Mes apie tai jau diskutuojame. Kalbant apie žiniasklaidą, aš manau, kad nereikia nieko drausti. Tegul žmonės skaito. Jie žino prezidentą, per 13 metų jau susidarė nuomonę apie šalies vadovą.

Mes turime aiškią ir skaidrią teisėtvarkos sistemą, sukurtą pagal Europos standartus, pagal Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos pavyzdžius. Nieko patys neišsigalvojome. O kai mus pradėjo kritikuoti, mes parodėme, iš kur tos konstitucinės normos. Tai kodėl gi mus reikia už tai kritikuoti?

Europa labai domisi mūsų opozicijos veikla. Ir kas gi tai per opozicija, kuri kovoja jau kelis dešimtmečius, o nesugeba atvesti į parlamentą nė vieno žmogaus. Atvirai pasakius, valdžia netgi jiems padeda.

Rinkimus mes vykdėme taip, kaip mums nurodė Europa. ES bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai atvažiuodavo pas mus ir sakydavo: „Žinote, jūs darote blogai, reikia daryti šitaip.“ Mes atsakydavome: „Gerai, bus šitaip.“ Ar kokia nors valstybė sutiks vykdyti rinkimus pažeidžiant savo įstatymus? Jokia. O mes pažeidėme viską, bet darėme pagal ES nurodymus.

– Ar stipriai Baltarusijai atsiliepė pasaulinė ekonomikos krizė?

– Kol kas ne. Mūsų šalis yra orientuota į eksportą. Aišku, paklausos mažėjimas pasaulyje atsiliepė ir mums, nes maždaug 65 proc. bendro vidaus produkto eksportuojame. Bet mūsų prekės yra maždaug tris kartus pigesnės, nei europietiškos ir pasaulinės.

Finansų krizė mūsų išvis nebūtų palietusi, nes neatidavėme savo ekonomikos Volstrytui ar kokiai kitai biržai. Bet kai Rusijos gyventojai pradėjo plūsti į bankus ir keisti rublius į dolerius arba eurus, tai atsiliepė ir mums. Dalį aukso ir valiutos rezervų skyrėme savo valiutai palaikyti. Kad gautume Tarptautinio valiutos fondo kreditus, buvome priversti 20 proc. devalvuoti rublį.

– Apžvalgininkai teigia, kad Baltarusijos vaidmuo yra svarbus todėl, kad ji yra naftos ir dujų tranzito šalis. Kaip jūs manote, ar šis vaidmuo nesumažės, kai pradės veikti dujotiekis „Šiaurės srautas“?

– Nei Šiaurės, nei Pietų srautai negali kompensuoti energijos išteklių kiekio, kuris keliauja per Baltarusiją. Per „Šiaurės srautą“ Europa gaus papildomai 30 mlrd. kubinių metrų dujų, bet jos poreikiai irgi auga. Be to, patogiausias ir trumpiausias tranzito maršrutas eina būtent per Baltarusiją. Netgi tiekimas per Ukrainą yra brangesnis. Jau nekalbu apie „Šiaurės srautą“. Tai nuostolingas projektas, bet tai Rusijos reikalas.

Aš manau, kad reikėjo iki galo pastatyti dujotiekį „Jamalas-Europa“. Vieną atšaką nutiesė, reikėjo nutiesti ir antrą. Visa infrastruktūra tam buvo paruošta.

Tačiau mūsų šalis yra patraukli Europai visai ne dėl energijos išteklių tranzito. Pastaruoju metu daug stambių transnacionalinių europietiškų kompanijų atėjo į Baltarusiją. Netgi krizės sąlygomis jie yra pasirengę investuoti mūsų šalyje.

– Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Baltarusija prašo Rusijos suteikti 100 mlrd. rublių paskolą. Taip pat buvo pranešta, kad Maskva gali iškelti Minskui sąlygą – pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę...

– Aš jau kelis kartus sakiau, kad šiuo klausimu mes nepasiduosime jokiam spaudimui – nei iš Europos, nei iš Rusijos. Mes turime išrinktą parlamentą, pagal galiojančius įstatymus bus pateiktas siūlymas ir priimtas sprendimas. Bet tai nėra susiję su kreditais.

Per pastarąsias derybas pasiūlėme Rusijai, kad jos rublis taptų pilnaverte regionine valiuta. Todėl paprašėme kredito, kad galėtume už Rusijos išteklius sumokėti jos pačios pinigais.

Didžiuojamės tuo, kad turime gerus santykius su Rusija, ir kad bendradarbiavimas su Europa irgi plėtojasi gera linkme. Mes atliksime savo vaidmenį kaip jungiamoji Rytų ir Vakarų Europos grandis.