Pirmiausiai jis paskelbė atsišaukimą, kuriuo ragino gudus paaukoti jam 200 tūkst. eurų, kurie neva jam padėtų suduoti apokaliptinės galybės smūgį Aliaksandro Lukašenkos režimui. Tiesa, S. Cichanouskis nė žodžiu neužsiminė nei koks tai būtų smūgis, nei kas nutiktų Gudijos diktatoriui. Rezultatas – suaukota vos tūkstantis eurų ir socialiniuose tinkluose pasipylusios tautiečių patyčios.

Buvęs politinis kalinys nenuleido rankų ir viešai išpeikęs gudus už pasyvumą, paskelbė, kad aplankys gudų bendruomenes bet kurioje pasaulio šalyje, jei tik šios padengs kelionės išlaidas. Rezultatas vėl toks pat – nulis kvietimų ir daugybė raginimų paviešinti kiek ir kokiems tikslams leidžia pinigus Sviatlanos Cichanouskajos komanda ir ką ji apskritai veikia.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Kyjive gyvenanti gudų apžvalgininkė ir tinklaraštininkė Aliona Vasiljeva, „S. Cichanouskis diskredituoja visą opoziciją, nes save verčia klounu ir taip pat ima atrodyti jo žmona ir jos aplinka“. Anot A. Vasiljevos, užsienyje gyvenantys gudai palaipsniui apskritai nusisuka nuo savo „politikų“ ir vis daugiau telkiasi remti Ukrainoje kovojančius tautiečius.

Ji taip pat pažymėjo, kad S. Cichanouskio veiksmai nekelia jokios grėsmės A. Lukašenkai, bet kaip tik jam naudingi. Apžvalgininkė stebėjosi, kodėl Lietuva taip lengvai priima S. Cichanouskį ir nekelia jam klausimų dėl prorusiškos jo retorikos praeityje, nes nepanašu, kad jo pažiūros būtų pasikeitusios.

– Planas „smūgis A. Lukašenkai už 200 tūkst.“ atrodė mažiausiai keistai. Kas tai? Viešųjų ryšių kampanija? Kaip tai charakterizuoja S. Cichanouskį?

– Tai galima paaiškinti platesniame kontekste, nes šis jo veiksmas puikiausiai įsipaišo į bendrą S. Cichanouskio paradigmą. Visi jo veiksmai tiesiog buki: iš pradžių tas pinigų rinkimas, tada garsūs pasipiktinimai, o paskui vėl kažkokie plepalai. Tai byloja apie tam tikrą didybės maniją.

Tie, kas stebėjo S. Cichanouskio veiklą anksčiau, tarkime 2020 m., pamena, kad jis elgėsi lygiai taip pat. Pasakysiu grubiai ir atvirai: nejaučiu užuojautos net ir kančias išgyvenusiam S. Cichanouskiui. Nesutinku su teiginiu, kad turime jį remti, nes jis režimo auka. Toks teiginys man net absurdiškas. Jei vadovausimės tokia logika, tai turėtume užjausti Strelkovą – Girkiną, nes jį kankina Vladimiras Putinas.

Ar S. Cichanouskis dirba A. Lukašenkos režimui? Nežinau. Ar jo veiksmai naudingi režimui? Be abejo.

Baikime apsimetinėti. S. Cichanouskis seniai garsėjo kaip „krymnašistas“ ir „rusų pasaulio“ garbintojas. Stebiuosi, kad Lietuva jam neprimena šių biografijos epizodų. A. Lukašenka jį įkalino ne todėl, kad S. Cichanouskis – opozicionierius, o todėl, kad tarnavo Maskvos interesams. Jis prisidėjo prie to, kad Gudija vis labiau inkorporuojama į Rusiją ir šalis naudojama kare prieš Ukrainą. Visiškai nesvarbu, ar jis tai darė sąmoningai ar Maskva juo pasinaudojo. Gudijoje jis toks buvo ne vienas ir visi šie prorusiški veikėjai tikėjosi, kad Maskva juos apgins, bet Maskva juos metė.

– Gudai jam suaukojo vos tūkstantį eurų. Kodėl opozicinė – egzilinė bendruomenė nusisuko nuo jo? Dėl jūsų minimų praeities dalykų ar tiesiog palaikė tai paprasčiausiu bandymu pastorinti savo kišenę?

– Veikiau antras variantas. Mane tautiečių reakcija nudžiugino bet kuriuo atveju. Reiškia, žmonės mąsto kritiškai, užsiduoda klausimą, kam naudingas toks cirkas. Faktas, kad jis meta šešėlį ir ant žmonos, ir jos komandos, ir visos gudų opozicijos. Jis visus verčia klounais. Ar S. Cichanouskis taip daro todėl, kad dirba A. Lukašenkos režimui? Nežinau. Ar jo veiksmai naudingi režimui? Be abejo.

Aliona Vasiljeva / Asmeninio arch. nuotr.

– Ar S. Cichanouskis tokiu būdu mėgina perimti žmonos vaidmenį opozicijoje?

– Ne, nemanau. Jis tiesiog elgiasi taip, kaip diktuoja jo psichotipas. Kaip ir dauguma „ruskomircų“, jis nepasižymi dideliu protu. Jis išėjo iš kalėjimo, pamatė, kad žmonos komandos žmonės Europoje visai prakutusiai gyvena. Jam spaudė ranką žymūs politikai. Manau, kad jam susidarė įspūdis, kad visiems jis labai patinka, ir visiems reikalingas. Manau, kad paleisdamas jį, A. Lukašenka numatė tokią įvykių eigą. Suprantu, kad jums tai gali nuskambėti keistai, bet taip A. Lukašenka keršija V. Putinui. Nesvarbu, ką A. Lukašenka rėkauja apie priešus Lietuvoje ir Lenkijoje. Vienintelis priešas, kurio diktatorius tikrai bijo – V. Putinas. Tik Kremliaus šeimininkas šiandien pajėgus atimti iš A. Lukašenkos valdžią. Todėl jis labiausiai nekenčia ne kažkokių demokratų, o prorusiškos opozicijos, kurią Kremlius sėkmingai aktyvavo 2020 m., kuo visiškai atėmė iš A. Lukašenkos manevro laisvę ir pavertė Gudiją Ukrainos karo šiaurinio fronto dalimi. Štai toks buvo kai kurių „opozicionierių“ vaidmuo anuo metu. Galbūt pamenate, kaip kai kurie iš tų „opozicionierių“ tuo metu leido sau pareiškimus iš serijos „Lukašenka yra vienintelis, kas trukdo sklandžiai Gudijos ir Rusijos sąjungai“. Deja, civilizuotas pasaulis ne pakankamai atidžiai klausėsi tų kalbų.

Man labai nepatinka, kad kai kurie opozicijos atstovai kelia litvinizmo idėjas ir tuo taip pat diskredituoja visą opoziciją.

– Jei tokiu atveju, gudų bendruomenė nusisuktų nuo S. Cichanouskajos komandos, kuriuo opozicijos veikėju ji tuomet pasitikėtų? Galų gale, su kuo iš opozicijos, jūsų nuomone, verta dirbti mums – lietuviams?

– Į antrąjį klausimą iš karto atsakysiu: nežinau. Yra rimtų problemų. Pavyzdžiui, man labai nepatinka, kad kai kurie opozicijos atstovai kelia litvinizmo idėjas ir tuo taip pat diskredituoja visą opoziciją. Negi Lietuva gali dirbti su tokiais žmonėmis? Žinoma, ne.

Kalbant apie gudų bendruomenę, taip pat negaliu pasakyti, ar ji turi savo favoritus. Matau vieną gerą tendenciją – gudų išeivija vis aktyviau remia už Ukrainą kariaujančius mūsų tautiečius, vis daugiau lėšų jiems aukoja. Pabrėžiu, tai daro ne opozicijos politikai, o paprasti žmonės.

Kalbu ne tik apie Kosto Kalinausko pulką – įvairiuose ukrainiečių daliniuose kaunasi labai daug gudų. Tai štai, šie kariai pradeda pelnyti daugiau žmonių dėmesio nei politikai, gerai gyvenantys ir iš esmės užsiimantys tik tuo, kad be perstojo save reklamuoja už fondų pinigus. Kariais žmonės pasitiki labiau nei politikais ir neatmesčiau galimybės, kad ateityje būtent aplink karinį segmentą gali susitelkti opozicinė gudų bendruomenė.