Pasibaigus Lenkijos parlamento rinkimams, apie juos ir galimus pokyčius valdžioje LNK žurnalistas pasikalbėjo su Vilniaus rajono meru Robert Duchnevič.

„Aš nemanau, kad rezultatai buvo staigmena. Mes jau daugybę metų per paskutinę kadenciją ir prezidento rinkimus matome, kad Lenkija padalyta per pusę – vieni yra dabartinės valdančiosios partijos rėmėjai, kiti – turbūt opozicijos rėmėjai. Opozicija, aš turiu omeny, yra liberali Pilietinė platforma, naujoji kairė ir kai kuriuos liberaliosios jėgos ir pan. Taigi manęs asmeniškai nenustebino, buvo tik klausimas, kurie tą minimalią persvarą pelnys. Mes matome, kad opozicija dabar turi minimalią persvarą ir jie turbūt galėtų formuoti valdančiąją daugumą. PiS (partija „Teisė ir teisingumas“ – red. past.) partijai yra turbūt sudėtingas laikotarpis, nes jų pagrindinis partneris yra konfederacija, radikali dešinė, kuri kol kas, bent jau pagal exit polls (porinkiminė apklausa – red. past.), matome, nerenka tiek balsų, kiek reikėtų, kad sudaryti daugumą. Net jei dabartiniai valdantieji norėtų, jie turėtų derėtis su kažkuo iš opozicijos, kas, mano nuomone, yra labai sudėtinga“, – komentavo Vilniaus rajono meras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pastaraisiais metais Lietuva ir Lenkija turi puikius santykius – bendrauja ir premjerai, ir prezidentai. Jeigu keičiasi valdančioji dauguma ir visgi valdžią formuoja Donaldo Tusko partija ir dar dvi mažosios opozicinės jėgos, ar mes išlaikysime tokius gerus santykius ir kas iš to Lietuvai?

– Čia yra labai sudėtingas klausimas, nes aš ir jūs galime sakyti, kas mums labiau patinka ideologiškai, bet tarptautiniai santykiai, užsienio politika yra truputį kitokie klausimai. Mes matome, kad pastaraisiais metais tikrai Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra žymiai pagerėję. Mes matome, kad ir klausimais apie užsienio gynybą, mūsų regiono saugumą (nes Lenkija vienareikšmiškai, kalbant apie gynybą, yra regiono lyderė) mes turime tą partnerystę ir tikrai norėtųsi, kad ji vystytųsi tik į priekį, o ne eitų atgal. Net jei prisiminsime tuos laikotarpius, kai Pilietinė platforma iki PiS atėjimo valdė Lenkiją, galėtume įžvelgti ir neigiamų pusių, kai mūsų, lenkų, rinkimų akcija, valdoma Valdemaro Tomaševskio, turėjo savotišką paramą iš Užsienio reikalų ministerijos (URM), Radoslawo Sikorskio, kuris buvo užsienio reikalų ministras.

Pastaraisiais metais tikrai Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra žymiai pagerėję.

– Palietėte kitą mano klausimą. Su D. Tusku buvo ir ponas Sikorskis ir tada santykiai buvo įtempti. Ar dabar, praėjus aštuoneriems metams, ta įtampa galėtų grįžti?

– [...] Aš manau, kad visi blaiviai mąstantys žmonės interpretuos santykius tokius, kokie jie ir yra, tikrai nedarys tokių klaidų, kurios buvo praeityje, ir mes galėsime tikrai matyti, kad į pareigas paskirti asmenys ne tokie, kaip Sikorskis ar pan., kurie suvokia, kokie santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos turėtų būti, galų gale, kurie bendrauja su vietos žmonėmis, su mumis čia, Lietuvoje, ir mato, kokių iššūkių, kokių situacijų čia kyla. Nes prieš tai, mano nuomone, buvo tikrai negerai, bet nenoriu sakyti, kad ir dabar situacija yra ideali. Mano nuomone, Lenkijos URM tikrai ne iki galo įsigilina ir mato, kokia situacija yra Lietuvoje, kalbant apie Lietuvos lenkus ir pan. Nors santykiai tarp valstybių ir yra geri, bet Lenkijos URM tikrai nemato realaus vaizdo, kuris yra mūsų valstybėje.

– Dar vienas klausimas. Daugiausia balsų surinko partija „Teisė ir teisingumas“, bet koaliciją galbūt formuos D. Tusko partija su dar dviem opozicinėmis. Ar naujai valdžiai, tiksliau, dabartinei opozicijai pavyks laviruoti, kai prezidentas – buvęs Jaroslavo Kačinskio žmogus?

– Na, mes visi suprantame, kaip yra su prezidentu. Prezidentas yra aiškus partinis žmogus ir turbūt čia nereikėtų interpretuoti kažkaip kitaip. Aišku, aš tikiu, kad Andrzejus Duda turėtų išlikti diplomatiškai nešališku, tačiau mes matome situaciją savo valstybėje – mes turime Gitaną Nausėdą, kuris yra valstybės lyderis, bet dabartinė valdančioji dauguma vis vien nesutaria su Prezidentu ir vieni ar kiti klausimai nėra priimami taip, kaip Prezidentui atrodytų teisinga. Tai turbūt yra normali praktika demokratinėje valstybėje, na, ir Lenkija taip pat į ją pakliūva.