KOKS VOKIEČIŲ POŽIŪRIS Į BERLYNO SIENOS GRIŪTĮ?

Praėjus 30 metų po Berlyno sienos griuvimo dauguma vokiečių teigiamai vertina šį itin svarbų įvykį. Rytuose tokios nuomonės yra 57 proc. respondentų, o Vakaruose – 54 proc., rodo antradienį paskelbti „Ipsos“ instituto apklausos rezultatai. Maždaug kas septintas respondentas iš Rytų ir Vakarų sienos griūtį vertina neigiamai. Trečdalis į tai žvelgia neutraliai.

Pirmiausia Rytų Vokietijoje vertinimas labai priklauso nuo išsilavinimo ir pajamų. Žmonės, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose neto pajamos sudaro mažiau nei 1,5 tūkst. eurų, Berlyno sienos griuvimą vertina daug kritiškiau už vidurkį.

Tie, kas teigiamai įvertino sienos griuvimą, pagrindinėmis to priežastimis įvardijo suvienytą Vokietiją ir laisvę. Keturi iš dešimties rytų vokiečių, įvykį vertinusių pozityviai, minėjo laisvės aspektą. „Ipsos“ ekspertų teigimu, čia veikiausiai omenyje turėta laisvė laisvai judėti bei kelionių laisvė, o ne nuomonės laisvė. Vakarų vokiečiai savo pozityvų vertinimą pirmiausiai argumentavo Vokietijos suvienijimu.

Suvienijimo priešininkai Vakaruose savo poziciją grindė su tuo susijusiomis išlaidomis ir mokesčiais. Kas penktas priešininkas Vakarų Vokietijoje, be to, reiškė nepasitenkinimą rytų vokiečių mentalitetu.

Respondentai Rytų Vokietijoje neigiamo savo vertinimo priežastimi įvardijo vis dar egzistuojančius pajamų ir pensijų skirtumus tarp Rytų ir Vakarų. 25 proc. teigė, kad sienos griuvimas lėmė nedarbą jų regione.

Tyrimo metu rugsėjo 2-15 dienomis buvo apklausta 2 tūkst. vyresnių nei 14 metų amžiaus žmonių.