„Iki šito dronų antskrydžio Lenkijoje buvo manoma, kad Rusija su NATO niekada tiesiogiai nekariaus, o pasirodo, kad tai iš tiesų įmanoma“, – sakė O. Arestovičius „YouTube“ platformoje transliuotoje tiesioginėje laidoje.
Anot jo, tai, kas įvyko Lenkijoje, – ne atsitiktinumas, pagal tarptautinę teisę tai gali būti kvalifikuojama kaip karinė agresija. Ši Rusijos operacija turi visus tokios agresijos požymius.
„Tai, kad dronai nenešė sprogmenų, tik parodo, kaip gerai buvo suplanuota ir organizuota ši operacija. Manau, ji turėjo du tikslus. Pirmas tikslas – nutraukti ar sumažinti Vakarų paramą Ukrainai. Oro gynybos stygius (ypač prieš šaltąjį rudens ir žiemos laikotarpį, kai Rusija stengsis griauti mūsų šalies energetiką) Ukrainai gali būti viena iš esminių problemų. Jų tikslas, kad Ukrainos oro gynyba nesugebėtų įvykdyti savo užduoties – apsaugoti nuo Rusijos smūgių svarbiausius šalies infrastruktūros ir energetikos objektus“, – įsitikinęs O. Arestovičius.
Pasak jo, rusai siekia neleisti Ukrainai tobulinti oro gynybą ir papildyti ją naujomis oro gynybos sistemomis, amunicija, atsarginėmis dalimis.
„Jie rado būdą, kaip tai padaryti – iš oro grasinti NATO teritorijoje. Gerai žinodami ar gavę labai patikimą informaciją, kad NATO šalys, kai reikės rinktis, ar padėti Ukrainai, ar stengtis patikimiau saugoti savo oro erdvę, jos pasirinks savo teritorijos apsaugą. Taip ir įvyko. Lenkija jau tą patį rytą paskelbė, kad oro gynybai papildomai skirs milijardus“, – sakė analitikas.
„Europa ir NATO yra įdomioje padėtyje – jie įsitikinę, kad save apgins, o štai Ukraina tegul gina pati save. Jai bus padedama tiek, kiek liks nuo savo poreikių. T. y. politiniai Vakarų sprendimai, kurie buvo priimti per pirmąsias valandas po atakos, dar kartą patvirtino, kad mūsų numanomi įvykių scenarijai, kurių tikėjosi Rusija, pasitvirtino. Rusai supranta, kad Vakarai pirmiausia koncentruos jėgas savo gynybai, o ne Ukrainos“, – teigė O. Arestovičius.
Pasak jo, jei viskas vyks taip ir toliau, tai Rusijos operacijos, bauginant Lenkiją, Rumuniją, galbūt ir Baltijos šalis, tęsis.
O. Arestovičius įsitikinęs, kad antras tikslas, kurio siekė Rusija pasiųsdama dronus į Lenkiją, buvo mėginimas suskaldyti Europą.
„Idealus atvejis Rusijai būtų, jei Europa skiltų dėl 5-ojo NATO straipsnio, t. y negalėtų suteikti tinkamos karinės pagalbos Lenkijai. Tada kiltų klausimas, kam išvis tas NATO reikalingas. Europoje kiltų politinė krizė. Bet Europa ir NATO kol kas rodo, kad yra pasirengusios save ginti – į rytus permetamos karinės pajėgos: antžeminės, oro, jūrų komponentai. Taip pat siunčiamos greitojo reagavimo pajėgos ir t. t.“, – sakė O. Arestovičius.
Anot jo, dabar susidarė situacija, kai Europa neskyla dėl 5-ojo NATO straipsnio, bet ji labai aiškiai parodo, kad visas pastangas dės savo gynybos stiprinimui, o parama Ukrainai – jau po to.
„Geresnio rezultato dėl paprasčiausio dronų antskrydžio rusai negalėjo įsivaizduoti. Jie sugebėjo minimaliomis pagalbinėmis priemonėmis pasiekti didelį politinį tikslą. Pažiūrėsime, kas bus toliau. Aš įsitikinęs, kad tai nepaskutinis antskrydis“, – įsitikinęs O. Arestovičius.
Pasak jo, nors dronų antskrydžio į Lenkiją karinė reikšmė kol kas minimali (dauguma dronų buvo žvalgybiniai, be kovinės dalies, be vaizdo kamerų, tiesiog – kaip skraidantys objektai), ši Rusijos operacija parodė, kad Lenkija ir NATO šiuo metu nėra pasirengusi apsiginti nuo tokių atakų ir tokio pobūdžio karui.
„Problema ta, kad NATO aljansas strategiškai apsiriko kurdamas savo karines pajėgas nuo 1991 metų. NATO rengė labai profesionalią ir labai brangiai kainuojančią kariuomenę – labai brangią, pradedant karių rengimu ir baigiant ginkluote. Vakariečiai rengėsi kovai su „papuasais afganistanuose ir irakuose“. Kontinentiniam susirėmimui nesiruošė. Jie aiškino, kad istorija pasikeitė ir didelio karo jau nebus. Jei teisingai prisimenu, per 16 metų, kai Vokietijai vadovavo Angela Merkel, Bundesveras (Vokietijos kariuomenė – red. past.) sumažėjo nuo 26 iki 6 brigadų. Tačiau paaiškėjo, kad karas, kuris dabar vyksta Europoje, visai kitoks. Tai didelis kontinentinis karas. Ir svarbiausias argumentas jame yra labai didelis pėstininkų skaičius ir didelis kiekis pigių, bet efektyvių ginklų. Šiuo atveju – dronų ir artilerijos sviedinių. Vakarai tokiam dideliam karui yra visiškai nepasirengę“, – įsitikinęs O. Arestovičius.
Pasak jo, įvykiai Lenkijoje tai akivaizdžiai parodė. „Jei trisdešimt tūkstančių kainuojantis dronas naikinamas milijoną kainuojančia raketa, tai lėšų tokiam karui užteks neilgam“, – įsitikinęs jis.
„Milijonus kainuojančios raketos gi buvo numatytos tam, kad NATO lėktuvai pakils ir sunaikins visus oro taikinius, visus „Mig“ ar „Su“ karinius lėktuvus. Ir tai suprantama, kai milijoną kainuojanti raketa sunaikina 30 milijonų kainuojantį naikintuvą. O jei dronai atskris ir juos reikės numušinėti tokiomis raketomis? Tai NATO jas greitai išeikvos, o naujų taip greitai pagaminti nespės. Vakarai neturi nei tiek specialistų, nei gamyklų, nei reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, puslaidininkių, kad galėtų taip greit ir tiek daug padidinti gamybą. Ir jie puikiai supranta šią grėsmę, kad šiuo aspektu yra labai pažeidžiami. Septynių šimtų dronų antskrydis, kokie būna pas mus Ukrainoje, Lenkijoje sukeltų katastrofą, jos oro gynybai būtų galas“, – sakė analitikas.
Anot O. Arestovičiaus, Rusijos surengta dronų operacija Lenkijoje parodė, kad NATO oro gynyboje – labai didelė strateginė skylė. „Tai tokio dydžio skylė, kad Europos šalių vyriausybės bus priverstos priimti reikalingus strateginius sprendimus ir koncentruoti jėgas stiprinant NATO šalių saugumą, todėl Ukraina gali likti nuošalyje“, – prognozavo analitikas.
Kaip jau skelbė LNK.LT, rugsėjo 9-osios naktį ir rugsėjo 10-ąją Lenkija užfiksavo 19 oro erdvės pažeidimų, kai į jos teritoriją įskrido nepilotuojamieji orlaiviai. Dalį jų sunaikino Lenkijos oro pajėgos, padedamos Nyderlandų naikintuvų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad šie dronai yra rusiški. Jis pareiškė, kad tai pirmas kartas, kai virš NATO teritorijos buvo numušti Rusijos bepiločiai orlaiviai.
(be temos)