Armėnija ir Azerbaidžanas ketvirtadienį atnaujino derybas dėl bendros sienos, pranešė armėnų pareigūnai.

Abiejų šalių derybos dėl santykių normalizavimo įstrigo po to, kai Baku pajėgos per žaibišką puolimą rugsėjį iš armėnų separatistų susigrąžino seniai ginčijamą Kalnų Karabacho regiono kontrolę. Dėl jo abi pusės konfliktuoja ištisus dešimtmečius.

Kaukazo kaimynių taikos derybos, kurioms tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, nepasiekė proveržio, tačiau abiejų šalių vadovai teigė, kad iki metų pabaigos gali būti pasirašytas išsamus taikos susitarimas.

Tačiau taikos procesas įstrigo po to, kai Azerbaidžanas neseniai atsisakė susitikimų tarpininkaujant Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, kaltindamas jas palankumu Armėnijai.

Ketvirtadienį Armėnijos ir Azerbaidžano sienų nustatymo komisijos, kurioms pirmininkauja Armėnijos vicepremjeras Mheras Grigorianas ir jo kolega iš Azerbaidžano Shahinas Mustafayevas (Šachinas Mustafajevas), pradėjo penktąjį derybų raundą, naujienų agentūrai AFP sakė M. Grigoriano atstovė spaudai Ani Babayan (Ani Babajan).

Ji pridūrė, kad susitikimas vyksta Idževano–Gazacho pasienio sektoriuje.

Praėjusią savaitę Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis yra pasirengusi dvišalėms tiesioginėms deryboms su Armėnija, kad kuo greičiau būtų sudarytas taikos susitarimas.

Rugsėjo 19 dieną per vieną dieną trukusią karinę operaciją Azerbaidžanas atkovojo Kalnų Karabachą iš armėnų separatistų, kurie tris dešimtmečius kontroliavo šį kalnuotą anklavą. Beveik visi regiono armėnų gyventojai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – per kelias dienas pabėgo į Armėniją ir ten sukėlė pabėgėlių krizę.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) tarpininkaujant Europos Sąjungai ne kartą buvo susitikę derybų.

Tačiau praėjusį mėnesį pastarasis atsisakė dalyvauti derybose su N. Pašinianu Ispanijoje, motyvuodamas, jo teigimu, Prancūzijos šališkumu.

Vašingtonas taip pat surengė kelis šalių užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimus. Tačiau Baku atsisakė tolesnių derybų dėl, jo teigimu, šališkos Vašingtono pozicijos.

Tuo tarpu tradicinės regioninės tarpininkės Rusijos, įklimpusios į karą Ukrainoje, įtaka Kaukaze mažėja.