Prezidento Vladimiro Putino valdyta Rusija su Lietuva kalbėjo tik grasinimais

Ateinantį trečiadienį Kremliaus kurantai paskelbs „caro“ V.Putino eros pabaigą. Per pompastišką ceremoniją jis perduos sostą Dmitrijui Medvedevui. Aštuoni V.Putino prezidentavimo metai, be abejo, įeis į Rusijos istoriją. Prezidentą V.Putiną prisimins ir Lietuva. Jam valdant Vilniaus ir Maskvos santykiai tapo kaip niekad šalti ir nedraugiški.

Paskutinėmis V.Putino prezidentavimo dienomis Lietuva blokavo Rusijos ir ES derybas dėl naujos bendradarbiavimo sutarties. Tai yra tarsi Vilniaus atsisveikinimo dovana pasitraukiančiam Kremliaus vadovui ir puiki iliustracija visų aštuonerių metų Lietuvos ir Rusijos santykių.
Sprendimą pasinaudoti veto teise, norint įtraukti į Rusijos ir ES derybų darbotvarkę Vilniui aktualius klausimus, daugiausia lėmė priešiška Maskvos pozicija.
„Rusija nenori atsižvelgti į mums svarbius klausimus, – mano nenorėjęs atskleisti savo pavardės aukštas Lietuvos diplomatas. – Tad liko vienintelė priemonė – veikti per ES institucijas.“

Maskvos koziris – energetika

Iš tiesų visi Lietuvos bandymai užmegzti bet kokį dialogą su Kremliumi iki šiol nebuvo sėkmingi. Apžvalgininkai tvirtina, kad Maskva su Vilniumi nori kalbėtis tik grasinimais. Būtent taip galima įvertinti aukščiausių Rusijos pareigūnų prieš kelias savaites priimtą sprendimą Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę.
Rusija neslėpia, kad naujosios atominės elektrinės tikslas – sužlugdyti Lietuvos projektą su Latvija, Estija ir Lenkija pasistatyti naują atominę elektrinę Ignalinoje ir ištrūkti iš energetinės priklausomybės nuo Maskvos.
Rusijos žvanginimą energetiniais ginklais įrodo ir nuo 2006-ųjų iki šiol vykstantis naftotiekio „Družba“ atšakos į Lietuvą „remontas“. Ekspertų teigimu, jis galėjo baigtis vos per dvi savaites. Tam tereikėjo parduoti Rusijai „Mažeikių naftą“. Bet bendrovė buvo parduoda lenkams ir iki šiol neaišku, kada šiuo naftotiekiu į Lietuvą iš Rusijos tekės juodasis auksas.
„Mes beveik sugrįžome į Šaltojo karo laikus“, – dabartinius dviejų šalių santykius apibendrino politologas Česlovas Laurinavičius.

Rusijai reikėjo priešo

Noro bendradarbiauti Rusija nerodė ir anksčiau. Tačiau, politologų nuomone, šalių santykius ypač pablogino V.Putino revanšizmo politika. „Rusijai reikėjo priešo, kad būtų galima sustiprinti centrinę valdžią“, – mano dienraščio šaltinis Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
Atgaivintos imperinės ambicijos pasireiškė sprendžiant įvairiausius tarpusavio klausimus. Daug prieštaravimų sukėlė tranzitinės vizos, įvestos į Kaliningradą važiuojantiems Rusijos piliečiams. Kremlius ne tik nepalankiai įvertino šį sprendimą, bet ir įvairiomis provokacijomis mėgino sužlugdyti naują tvarką.
Maskvos ir Vilniaus bendradarbiavimą temdė ir „užšaldyti“ kriminalinių nusikaltimų tyrimai. Iki šiol neišaiškinta Kaliningrade dingusio Lietuvos verslininko byla. Bendrovės „Rosslitstroj“ vadovas Stanislovas Jucius dingo 2007 m., tačiau Kaliningrado srities prokurorai kažkodėl ieško ne dingusiojo, o įrodymų, kad jo verslas nebuvo skaidrus.

Permainų tikėtis neverta

Nepasitenkinimą Rusija demonstravo ir 2004 m., kai Lietuva įstojo į prestižinius Vakarų pasaulio klu
bus – NATO ir ES. Praėjus vos metams euforijos dėl pagaliau įgytų saugumo garantijų apimtai Lietuvai, buvo dar vienas akibrokštas. Prezidentas Valdas Adamkus kviestas švęsti pergalės, kuri Lietuvai reiškė okupacijos pradžią. Atsisakymas vykti į šį renginį suprastas kaip Vilniaus priešiškumo ženklas.
Geriausiai Lietuvos ir Rusijos santykių krizę atspindi tai, kad valdant V.Putinui šalių vadovai nė karto nevyko su valstybiniu vizitu pas kaimynus. „Lieka tikėtis, kad naujasis Rusijos lyderis D.Medvedevas atgaivins geros kaimynystės tradiciją“, – išreiškė viltį minėtas diplomatas.
Tačiau politologai tokią galimybę vertina skeptiškai. „Nemanau, kad D.Medvedevas pagerins Lietuvos ir Rusijos santykius. Kad tik nepablogintų jų“, – sakė Č.Laurinavičius.