Ataskaita: dezinformaciją aktyviau skleidžianti Rusija savinasi Europos žiniasklaidos vardus

Vien Prancūzijoje nuo vasaros išplatinti 85 su prezidento rinkimais susiję suklastoti pranešimai, naujienų agentūrai AFP sakė leidinio „NewsGuard“ vyriausioji redaktorė Europai Chine Labbe.

Rusijos dezinformacijos kampanijos prieš rinkimus dažnai suaktyvėja, tačiau Ch. Labbe pažymėjo, kad Prancūzijoje ši veikla prasidėjo neįprastai anksti – likus keliems mėnesiams iki 2027 m. įvyksiančio balsavimo.

Kaip teigiama leidinio „NewsGuard“ ataskaitoje, nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, per Rusijos įtakos operacijas apsimetant teisėtomis žiniasklaidos priemonėmis sukurti 906 suklastoti naujienų pranešimai.

Ataskaitoje teigiama, kad pagrindinis taikinys buvo Europos žiniasklaidos priemonės – veikiausiai dėl regiono paramos Ukrainai jos kare prieš Rusiją.

Iš 15 dažniausiai imituotų žiniasklaidos priemonių aštuonios buvo Prancūzijos, priduriama ataskaitoje.

Sąrašo viršuje atsidūrė visoje Europoje transliuojantis „Euronews“ – nuo 2023 m. kovo iki 2026 m. rugsėjo nustatyti 82 jį imituojantys suklastoti pranešimai.

Tarp kitų dažnai imituotų žiniasklaidos priemonių buvo „Libération“ (39 suklastoti pranešimai), „Charlie Hebdo“ (35) ir naujienų agentūra AFP (20).

Už Prancūzijos ribų taip pat buvo imituojami BBC, „Deutsche Welle“ ir „Politico“.

„Visais atvejais Rusijos kampanijos vykdytojai pasisavina žiniasklaidos prekių ženklų logotipus ir dizainą, o kartais sukuria naują svetainę, kurios interneto adresas panašus į tikrosios, todėl eiliniam naudotojui sunku suprasti, kad tai klastotė“, – teigiama ataskaitoje.

„Tokiuose straipsniuose dažnai pateikiamos išgalvotos tikrų atitinkamos srities ekspertų citatos“, – taip pat nurodoma joje.

Ataskaitoje perspėjama, kad naudojant šią taktiką melagingi teiginiai ne tik atrodo įtikinamesni, bet ir mažėja visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida.

„NewsGuard“ šią kampaniją susiejo su Kremliaus įtakos operacija, tyrėjams žinoma „Matrioškos“ vardu, ir prorusišku įtakos tinklu „Storm-1516“.

„Šie metodai dabar ėmė vyrauti šiuolaikinėse su Kremliumi siejamose informacinėse operacijose, daugiausia dėl to, kad dirbtinio intelekto plėtra suteikė galimybę klastotes kurti greitai, lengvai ir dideliu mastu“, – teigiama ataskaitoje.